Jau tryliktus metus panevėžietis gegužės pabaigoje birželio pradžioje sukviečia savo draugus į varniukų balių. Būtent tomis dienomis reikia šaudyti varnų jauniklius.
Tik kelias dienas
Varnų medžioklei vyrai ruošiasi iš anksto. Į aplinkinius miškelius pasiunčia žvalgus, kurie praneša, kad varnų jaunikliai iš lizdų jau pakėlė galvas. Jei dieną uždelsi, tuomet, kaip sakoma, pats gaudyk varnas laukuose. "Pavėluosi vieną dieną, ir viskas. Varniukai jau bus sutvirtėję, užaugę ir jų nenušausi. Varna - gudrus paukštis", - pasakoja Andrius.
Krito varniukai
Vakar Andrius ir jo draugai varniukus medžiojo visai naujoje vietoje - Panevėžio rajone netoli Vadoklių. Nedideliame miškelyje - tikra varnų kolonija. Ant kiekvieno medžio - po lizdą. Visi Vadokliai aidi nuo varnų kranksėjimo, o nuo jų išmatų baltuoja apdergta žolė, krūmai ir vešlios dilgėlės.
Kaimiečiai nesupranta, ką jų miškelyje veikia suaugę vyrai. Keletas vyrų, apsiginklavę medžiokliniais šautuvais, juodosioms sukėlė didžiulį stresą - varnos klykdamos skraidė virš miškelio, o jų jaunikliai, nieko nesuprasdami, dairėsi aplink ir netrukus krito žemyn, pakirsti taiklių šūvių. Miškelis aidėjo nuo vyrų balsų. "Ar turite dar šovinių, šaukite, va, čia, čia, dar vienas žiopso", šaukė Andrius, norėdamas draugus uždegti azartu.
Kai kurie Andriaus draugai varnų medžioklėje dalyvavo pirmą kartą, todėl jų laukė neįprasti darbai - nupešti paukščiui plunksnas, jį išdoroti ir patiems pasigaminti patiekalą. Andrius juos gasdino, kad jis negamins įmantrių patiekalų, nes jam nusibodo prie puodų stovėti. "Kartą teko išvirti per 300 varniukų", - prisimena vyriškis.
Vakar ties Vadokliais panevėžiečiai nušovė per 200 varniukų. Pasak Andriaus, medžioklės laimikis neblogas, nors ir iš vieno jauniklio neblogas patiekalas išeina.
Vakarykščiai sumedžioti varniukai nebus visi suvalgyti. Ateinantį šeštadienį Pakruojo rajone, Paežerių kaime, vyks respublikinis varniukų valgytojų balius. Todėl Andrius su draugais sumedžiotas varnas pasūdys, kad mėsa išsilaikytų visą savaitę. "Suvažiuos labai daug žmonių, nes mūsų gretos daugėja, todėl visiems turi užtekti patiekalų", - sako Andrius.
Pirštus apsilaižysi
Medžiotojai varniukus dorojo visą dieną. Kruvinomis rankomis, krauju aptaškytais veidais vyrai pešė plunksnas, skrodė vidurius ir plovė jau skerdiena tapusius, ką tik skraidžiusius varniukus. "Nedarykite iš manęs kraugerio", - šaukė Andrius, pamatęs, kad jį fotografuoju.
Išskrosti paukščius labai paprasta, jei žinai, nuo ko pradėti. "Trūkteli prie sprando ir visa oda su plunksnomis nusineria. Nukapoji kojas, sparnus, galvą ir išskrodi krūtinę. Lieka tik mėsytė. Tuomet gali užraugti kaip šašlyką, gali troškinti kaip vištieną, gali kepti, gali virti", - dalijasi savo paslaptimis Andrius.
Jam skaniausia varnieną iškepti gruzdintuvėje. "Iškepi su bulvytėmis. Skanumėlis", - gardžiuodamasis pasakoja varnų valgytojas. Pasak Andriaus, visi valgo pirštus apsilaižydami. "Varnų mėsa kaip jauno viščiuko. Man ji dar panaši į putpelių mėsą. Jei nežinosi, neatskirsi", - sako jis.
Andrius mėgsta patiekti varnieną su įvairiausiais padažais. Vienu metu jis suvalgo penkis varniukus.
Tradicija ir ritualas
Tryliktus metus varnieną valgančiam Andriui varniukų balius - tradicija, savotiškas ritualas arba gurmaniškas pomėgis. "Nors šitas pomėgis labai brangus. Vienas šovinys - vienas litas", - sako Andrius.
Atgaivinti Lietuvos bajorų tradiciją Andrius sugalvojo visai atsitiktinai. "Važiavau kartą į tėviškę ir pamačiau statant kryžių. Tuomet pagalvojau, kodėl neatgaivinus ponų tradicijos", - prisimena Andrius. Jis susirado tėviškėje patyrusius medžiotojus ir paprašė išmokyti medžioti varnas.
"Nuėjome prie medžių, senukas užvertė galvą, nebegali, galva sukasi, pavargo. Ką darysi, griebiau šautuvą, prišaudžiau varnų. Parsinešiau namo, patroškinau, daviau svečiams kaip paukštieną. Kai suvalgė, pasakiau. Nieko, nesispjaudė, tik liepė niekam nepasakoti, kad varnienos valgė", - prisimena Andrius.
Jis domėjosi gurmaniškomis tradicijomis. Pasirodo, net Prezidentas Smetona neatsisakydavo dalyvauti varniukų baliuose. Kai kas priekaištavo Andriui, kad šis puoselėja bajoriškas tradicijas, tačiau jis nekreipia į tai dėmesio.
"Ūkininkai mums turėtų padėkoti, kad naikiname varnas. Kartą varnos skrandyje radau saują grūdų. Juk iš vieno rugio varpos jau galima iškepti vieną bandelę", - pasakoja varnų medžiotojas.
Skeptiškai dėl varnienos nusiteikusiems žmonėms Andrius aiškina, kad varna yra švarus paukštis. "Jeigu ir turi kokių nors parazitų, jie visi verdant žūna", - juokiasi Andrius. "Skanaus", - dar pridūrė jis, krimsdamas jauną varniuko mėsytę.