- Tai visgi jūs atsistatydinote, ar buvote atstatydintas?
- Atsistatydinau. Atsistatydinimo motyvas – valdančiosios koalicijos partneriai tarpusavyje nesugebėjo ir iki šiol nesugeba rasti sutarimo dėl bendrosios žemės ūkio politikos, koks žemės ūkis turėtų būti dabar ir ateityje. Porą savaičių prieš rašant atsistatydinimo pareiškimą dar bandžiau tiek premjerui, tiek Seimo pirmininkui išsakyti, kad jie patys sau išsiaiškintų, kokio jie žemės ūkio nori, susiderintų tarpusavyje ir kad sutramdytų labai skirtingas savo nuomones turinčius partiečius. Ši mano sąlyga ir prašymas nebuvo įvykdyti ir aš pasitraukiau.
- Dirbote ir su premjeru R.Paksu, ir su premjeru A.Brazausku. Su kuriuo buvo lengviau dirbti ir kurio premjero supratimas apie žemės ūkį jums buvo priimtinesnis?
- Tiek R.Pakso, tiek A.Brazausko supratimas apie žemės ūkį ir jo problemas nėra gilus, tačiau jis ir negali būti gilus, nes premjerui visi sektoriai turi būti vienodai svarbūs ir aktualūs. O priimant įvairius sprendimus lengviau dirbti buvo su A.Brazausku, nes jis buvo ryžtingesnis.
- Žemdirbiai yra A.Brazausko ir socialdemokratų elektoratas. Ar iš pokalbių su premjeru jums nesusidarė vaizdas, kad iki prezidento rinkimų socdemai pataikaus žemdirbiams?
- Nepastebėjau, kad žemės ūkio problemų sprendimas skirtųsi nuo kitų sektorių problemų sprendimų. Visada būdavo diskusijos, savo nuomonės gynimas ir tiesa ginčuose gimdavo arba ne.
- Iš ankstesnių naujojo žemės ūkio ministro Jeronimo Kraujelio kalbų susidarė vaizdas, kad jis linkęs pataikauti žemdirbiams ir pildyti visus jų norus. Kaip manote, jei parama žemės ūkiui vėl bus padidinta ir vėl bus grįžta prie žemės ūkio produktų rinkos reguliavimų, kokios bus to pasekmės?
- Taip, tokių tendencijų esama, nes šiandien ir grūdų, ir cukraus kainos jau yra reguliuojamos. Jeigu ir kitos žemės ūkio produkcijos kainos bus pradėtos reguliuoti, Lietuvai ims grėsti liūdnos pasekmės. Nes kainų reguliavimas yra susikirtimas su Pasaulio banko Lietuvai keliamomis sąlygomis. Jei nekreipsime dėmesio į Pasaulio banko sąlygas, prarasime galimybę skolintis. Taip pat sulėtėtų ir eurointegraciniai procesai, kitaip tariant, Lietuvos įstojimo į ES data nusikeltų – tai tikrai nebūtų 2004-ieji metai. Nežinia, kaip su kainų reguliavimais mes sugebėtume apginti savo derybines pozicijas, tikriausiai neįmanoma būtų gauti ir didesnių kvotų. Kadangi 48 proc. ES biudžeto yra nukreipiama į žemės ūkį, tai kuo vėliau Lietuva įstos į ES, tuo vėliau mūsų žemdirbiai gaus paramą iš ES. Galiu pasakyti tiesiai, kad dabar mūsų žemės ūkis pagal ES keliamus reikalavimus šalims kandidatėms atsilieka 2 metais. Taigi, per ateinančius trejus metus turėtume nuveikti 5 metų darbus. Tačiau iš dabartinių žemės ūkio strategų kalbų nepanašu, kad mums tai pavyks.
- Iš žemdirbių apklausų paaiškėjo, kad jiems pats priimtiniausias ministras buvo Vytautas Einoris. Kaip manote, jeigu V.Einoris būtų ministravęs iki šios dienos, koks šiandien būtų mūsų žemės ūkis ir kaip dabar atrodytų visa mūsų valstybė?
- Žemės ūkio produkciją perdirbančioji pramonė būtų bankrutavusi, žemdirbiai nebūtų turėję, kur dėti savo produkcijos, taigi būtų liūdnas vaizdelis. Beje, nesutikčiau, kad V.Einoris buvo labai dosnus žemdirbiams. Žemdirbiai su nostalgija prisimena, kaip jiems už toną kviečių mokėdavo 700 Lt, tačiau taip buvo ne todėl, kad žemės ūkio ministru buvo V.Einoris, o todėl, kad dėl kviečių stygiaus tarptautinėse biržose tona kviečių kainavo 800-1000 Lt. Taigi, V.Einorio laikais žemdirbiams už grūdus buvo galima mokėti net didesnę nei 700 Lt kainą. Tuo tarpu šiandien pasaulio biržose kviečių kaina sukasi apie 390 Lt, o mes juos perkame po 410 Lt. Žemdirbiai turi įsisąmoninti, kad grūdai yra biržinė prekė.
- Panašu, kad po didelių vargų į Lietuvą pagaliau atkeliaus SAPARD lėšos. Ar nemanote, kad kai kurių suinteresuotų asmenų noras prasibrauti prie šių pinigų skirstymo ir buvo jūsų atstatydinimo priežastis?
- Tokias prielaidas daryti galima. Tačiau aš tik noriu tuos suinteresuotus asmenis nuliūdinti, nes jų viltys, kad tuos pinigus bus galima skirstytis į kairę ir į dešinę, nepasiteisins. ES tvarka ir sąlygos yra labai griežtos, jokios šeimyninės rangos neišdegs. Bus reikalingi dokumentai, pasirengimo įrodymai, verslo planai, panašiai, kaip dabar yra bankuose.
- Seimo pirmininkas A.Paulauskas pareiškė, jog jūs dirbote gerai, bet turite atsistatydinti, nes neįtikote žemdirbių organizacijoms. Tad kurios interesų grupuotės jums ministraujant darė didžiausią spaudimą?
- A.Paulausko frazė, kad aš kažkam neįtikau ar neradau bendros kalbos, man neatrodo logiška, mat su įvairiom visuomeninėm žemdirbių organizacijom mes stengdavomės rasti bendrą kalbą ir dažnai mums pavykdavo. Ministerija atsižvelgdavo tiek į Žemės ūkio rūmų, tiek į įvairių asociacijų nuomones, pasiūlymus. Praktiškai visi sprendimai būdavo priimami dalyvaujant visuomeninių žemdirbių organizacijų atstovams. Taip, kai kuriuos visuomeninių organizacijų siūlymus atmesdavome, pavyzdžiui visiems javų augintojams už hektarą mokėti po 80 Lt, tačiau atmesdavome tik todėl, kad biudžete tam nėra pinigų.
- Labiausiai kritikuojamas jūs buvote už tai, kad nemokate bendrauti su žemdirbiais ir kad tiek jūsų, tiek E.Makelio valdymo metu žemdirbiai visai nuskurdo, o žemės ūkio produkcijos perdirbėjai suklestėjo. Kaip atremtumėte šiuos priekaištus?
- Su priekaištais dėl bendravimo nesutikčiau. Visi, kas norėjo, su manimi galėjo pabendrauti ir tą gali paliudyti ministerijos sekretorė. Tik gal ne visi būdavo patenkinti bendravimo rezultatais. Jeigu žmogus ateina ir sako “duokit pinigų”, o mes pinigų neturime, tai, vargu, ar po to galima sakyti, jog K.Kristinaitis nemoka bendrauti. Kai kam būdavo nepriimtina, kad aš sakau tiesą, kad nieko nežadu, bet toks jau aš esu ir toks būsiu.
O kalbant apie perdirbėjų suklestėjimą, nesutikčiau, jog aš prie to prisidėjau. Apskritai su jais aš mažiausiai susitikinėjau ir bendravau. Mano nenoras reguliuoti žemės ūkio produkcijos kainų sutapo su perdirbėjų norais, tačiau mūsų tikslai visai kitokie.
- Kokios srities žemdirbiai, Jūsų nuomone, šiandien labiausiai panašūs į žemės ūkio verslininkus?
- Į žemės ūkio verslininkus labiausiai panašūs tie žemdirbiai, kurie pelningai dirba – tai yra 400 žemės ūkio bendrovių (iš 800) ir apie 20 tūkst. pelningai dirbančių ūkininkų. Atsakant, kurioje žemės ūkio srityje veikla šiandien pelningiausia, išskirčiau vaisių, runkelių auginimą, daržininkystę, grūdų auginimą, iš dalies paukštininkystę ir kiaulininkystę. Mažiausiai šiandien apsimoka auginti galvijus ir gaminti pieną (minusas maždaug 12 proc.).
- Jūsų nuomone, kiek Lietuvos žemdirbių tebemąsto socialistiškai, o kiek kapitalistiškai?
- Socialistiškai mąsto apie 70 proc. žmonių, dirbančių žemės ūkyje. Maždaug 30 proc. žemdirbių yra paragavę laisvos rinkos ir vertina jos privalumus.
- Žemdirbiai turi vieną argumentą. Esą tegul Lietuvos žemės ūkis būna remiamas taip, kaip Europos Sąjungos, ir jie niekam jokių priekaištų neturės. Jų teigimu, nors parama žemės ūkiui turėtų didėti, ji vis mažėja.
- Viena vertus, žemdirbiai yra teisūs, tačiau Lietuvos biudžetas yra mažas ir mes neturime galimybių jiems tiek mokėti. Kita vertus, žemdirbiai yra neteisūs, nes jie skiriasi nuo ES fermerių: mūsų žemdirbiai turi įvairių mokesčių lengvatų, ES žemdirbiai už žemę moka žymiai didesnius mokesčius, jiems keliami didesni reikalavimai.
- Kodėl nei jums nei kitiems ministrams niekaip nepavyko atskirti socialinių kaimo problemų ir žemės ūkio problemų?
- Nesakyčiau, kad nepavyko. Per 10 mėnesių ir negalėjo pavykti. Tačiau jau yra parengti žemės ūkio strategijos įgyvendinimo priemonių planai ir netrukus jie bus svarstomi Vyriausybėje. Kaip tik per tuos priemonių planus mes labai aiškiai atsiribojame nuo socialinių kaimo problemų, kurias visi taip nori mums primesti. Visi tie kaimo žmonės, kurie žemdirbyste užsiima mėgėjiškai ar iš jos bando prisidurti prie socialinių pašalpų, turės susitaikyti su mintimi, kad jokių išmokų ar subsidijų negaus. Jie galės užsiimti tik žemės ūkio produkcijos gamyba saviems poreikiams.
- Jūsų tėvai labai pergyveno kai jūs tapote žemės ūkio ministru. Kaip manote ar tėvams patiko jūsų sprendimai?
- Mano tėvai patys užsiima žemės ūkio gamyba, iš to gauna netgi šiokį tokį pelną, taigi, manau, kad mano sprendimai jiems nebuvo pražūtingi. Kiek padiskutuodavome, priekaištų jie man neturėdavo ir neturi.