Panašius niekus šneka ir socialliberalai, kurie vieną dieną teigia, kad jų programa labai panaši į liberalų, o kitą dieną tvirtina, kad jų programa dar labiau panaši į socialdemokratų programą. Tas pats būtų, jei tvirtintume, kad vienas ir tas pats daiktas yra baltas ir raudonas vienu metu.
Tačiau galbūt nereikėtų taip kibiai narstyti politikų kalbų, nes politikai irgi žmonės ir gali klysti. Politikai pabrėžia, kad visos jų būsimos veiklos gairės surašytos rinkimų programose ir tik pagal jas galima daryti kažkokius apibendrinimus ar išvadas. Šį juodą darbą atliko, t.y. į Seimą patekusių politinių partijų programas išnagrinėjo Laisvosios rinkos institutas, kurio ekspertai galiausiai pateikė ir apibendrinimus.
Panašu, kad tiek socialliberalai, tiek socialdemokratai abejoja privačios nuosavybės privalumais, mat abi šias partijas vienija siekis sumažinti privatizavimo mastus. Socialliberalai norėtų išlaikyti valdžios rankose “natūralias monopolijas”, ko gero, nežinodami, kad jos savaime išnyktų sudarius tikros konkurencijos sąlygas.
Socialdemokratai norėtų turėti savo rankose ne tik strategines įmones, bet ir bankus. Bankai, jų akimis, yra įrankis vykdyti socialinę politiką.
Galima prognozuoti, kad valdant šioms kairės centro jėgoms, privatizavimas iš pradžių beveik sustos. Atsiras ir visai nestrateginių įmonių, kurios bus išbrauktos iš privatizavimo sąrašų dėl interesų grupių spaudimo. Tačiau praėjus pirmiems valdymo metams ir išaiškėjus viso valdiško ūkio nuostoliams (o šie tikrai didės!) valdžia bus priversta ieškoti, kaip padaryti įmonių veiklą naudingą (pelningą). Turės prisiminti privatizavimą.
Prie valdžios vairo stojus kairiesiems, mokesčių sistemos laukia nelengvi išbandymai. Tiek socialliberalai, tiek socialdemokratai savo programose žadėjo kirsti smūgį kone padoriausiam ir geriausiai biudžetą maitinusiam PVM. Mat, numatoma atsisakyti bendro PVM tarifo ir diferencijuoti jį priklausomai nuo produkto “reikalingumo” žmonėms. Kadangi žmonėms reikalingi patys įvairiausi produktai, sąraše rasime ir maisto prekes, ir vaikų drabužius, ir būstą, ir šildymą, ir... Sąrašą galite papildyti patys.
Užuot pasiekę savo tariamų tikslų, mokesčių diferencijuotojai tuojau pat susidurs su masiniu manipuliavimu ir biudžeto įplaukų praradimu. Talentingi tautiečiai, pasinaudoję mokesčių išimčių privalumais, vėliau bus apšaukti sukčiais, biudžeto pinigų vagišiais ir jiems bus suversta atsakomybė už biudžeto nesurinkimą. Pasipiktinęs Seimas puls taisyti padėtį, įvesdamas daugybę tikrinimų, išlygų ir apribojimų veiklos, bent kiek susijusios su PVM lengvatomis. Nenaudėlius turčius apmokestins progresyviniais pajamų ir turto mokesčiais.
Kokį poveikį turės progresyvinių mokesčių įvedimas Lietuvos žmonėms, nesunku prognozuoti. Kadangi šalia bus įdiegtos PVM ir kitokios mokesčių lengvatos, kiekvienas galvą turintis, taigi greičiausiai turtingas verslininkas organizuos ataskaitas taip, kad pelnytųsi su minimaliais tarifais ir šnipštą rodytų ten, kur tarifai maksimalūs.