Naujasis Civilinis kodeksas kiek drausmins visokius radikalus. Štai skandalingasis Vytautas Šustauskas mitinguose ar kitose viešose vietose nebegalės bet ko vadinti “žąsinais”, “vagimis”, ir savo ožio negalės šaukti landsbergiu. O jeigu V.Šustauskas ir toliau rėkalios nesąmones bei tyčiosis iš konkrečių aukštų asmenų, įžeistieji galės kreiptis į teismą ir prašyti iš V.Šustausko priteisti, pavyzdžiui pusės milijono litų kompensaciją.
Remdamiesi nauju Civiliniu kodeksu Lietuvos gyventojai didžiulių (neribotų) kompensacijų reikalauti galės ne tik už savo įžeistą garbę bei orumą, bet ir už pažeistas vartotojų teises ar už sveikatos sutrikimus. Tarkime, parduotuvėje nusiperkate sugedusių mėsos gaminių ar pyragaičių ir jais apsinuodijate, tokiu atveju, remdamiesi naujuoju Civiliniu kodeksu turite teisę kreiptis į teismą ir prašyti iš parduotuvės ar gamintojų priteisti didelę kompensaciją už patirtą žalą.
Tiesa, visa tai yra teorija. Kaip bus praktiškai, sunku nuspėti. Naujajame Lietuvos civiliniame kodekse daug vakarietiškų bruožų ir pažangos, bet ne todėl, kad jo kūrėjai labai tobuli, o todėl, kad didžioji dalis straipsnių yra išversti iš kitų valstybių civilinių kodeksų: Olandijos, Italijos, Kanados provincijos Kvebeko. Kaip tik dėl to gali kilti nemažai problemų, nes Olandijos ar Italijos gyvenimo standartai ir žmonių mentalitetas gerokai skiriasi nuo Lietuvos.
Naujasis Civilinis kodeksas užprogramuoja vieną ydą, mat jis numato, kad teismas, spręsdamas kokią kompensaciją priteisti už garbės ir orumo įžeidimą, ar už vartotojų teisių pažeidimą, turės vadovautis protingumo kriterijumi. Tačiau žinant ligšiolinę teismų praktiką ir teisėjų kvalifikaciją, visiškai aišku, kuo visa tai baigsis.
Kol nesusiformuos teismų praktika, teisėjai su žmonėmis galės atlikinėti eksperimentus. Tarkime, vienas teisėjas, remdamasis protingumo kriterijumi, nuspręs, kad vienas kaimynas kitą kaimyną viešoje vietoje išvadinęs “banditu”, apšmeižtajam turi sumokėti 5 tūkst. Lt kompensaciją, o kito teisėjo “protingumas” kompensaciją galbūt padidins iki 50 tūkst. Lt.
Dar kitam teisėjui galbūt pasirodys, kad kokio nors Gedimino Vagnoriaus (kuris teisėjams padidino algas) garbė 50 kartų vertingesnė nei kokio provincijos verslininko Petro.
Užsienio valstybėse jau yra susiformavusi teismų praktika ir tradicijos, kaip teisėjams elgtis tam tikrose situacijose, tačiau mūsų teisėjai kitų valstybių teismų sprendimais nesidomi, ir dviračius išradinėja patys.
Todėl gana juokingai ir naiviai skamba kai kurių naujojo kodeksų autorių svaičiojimai, esą jeigu norma parengta pagal Europos Sąjungos teisę, tai teisėjai turi vadovautis Europos teisingumo teismo praktika, tačiau nemaža dalis Lietuvos apylinkių teismų teisėjų apskritai nežino su kuo tas Europos teisingumo teismas yra valgomas ir nei vieno jo sprendimo nėra skaitę.
Jau šiandien aišku, kad įgyvendinant naująjį civilinį kodeksą kils begalė nesusipratimų ir absurdų, bus daug neteisingų sprendimų, bus pykčio, bus luošinami žmonių gyvenimai. Štai buvęs teisingumo ministras Gintaras Balčiūnas teigia, kad itin abejotinas yra naujasis Šeimos kodeksas (Civilinio kodekso dalis), esą jo įgyvendinimui nėra pasirengta. Dėl naujojo kodekso rengėjų neįžvalgumo gali tekti kurti naujus Šeimos teismus, o tai dar viena našta ant mokesčių mokėtojų pečių.
Dar kategoriškesnis ir kritiškesnis buvo advokatas Kęstutis Lipeika: “Nors oficialiai teigiama, kad naujasis Civilinis kodeksas buvo rengtas daugiau nei dešimt metų, iš tikrųjų taip nėra, jis sukratytas, tiksliau nurašytas nuo kitų valstybių kodeksų labai skubant, kone per metus, o Seimas jį priėmė taip pat skubos tvarka. Kadangi neatsižvelgta, nei į teisininkų - praktikų, nei į plačiosios visuomenės patarimus, toks teoretikų kompiliuotas kodeksas negali būti sėkmingas.
Pagrindinis jo rengėjas Valentinas Mikelėnas yra stiprus lyginamosios teisės specialistas, tačiau lyginamosios teisės pagrindu negali atsirasti teisės norma, kuri padėtų piliečiams geriau ir lengviau tvarkyti savo tarpusavio santykius. Nes jeigu mes iš Austrijos, arba Olandijos į Lietuvą dirbtinai perkeliame tenykčių kodeksų dalis, sėkmės negalima tikėtis. Kodekso rengėjai tikino, kad neva be naujų Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso, Lietuvos nepriims į Europos Sąjungą ir esą dėl to jie skubėjo, bei plagijavo, bet toks paaiškinimas nerimtas. Skaudžiausiai to skubėjimo pasekmes pajus eiliniai piliečiai”.
Pats V.Mikelėnas atsisakė atsakyti į “Veido” klausimus ir pakomentuoti jau nuo liepos 1 d. iškilsiančius nesusipratimus. O jų bus daug ir įvairių, pradedant santuoka ir baigiant mirtimi, bei pavaldėjimu. Kai kurie teisininkai nesupranta, kodėl naujojo Civilinio kodekso rengėjams atsirado noras į šeimos tarpusavio santykius pakviesti prokurorą.
Jų teigimu, tai nonsensas ir dėl to į Lietuvą grįš sovietinės tradicijos, tai yra dėl sudėtingų skyrybų procedūrų, žmonės vengs oficialių skyrybų, nes skirtis bus galima tik per teismus. Tačiau tai nereiškia, kad skyrybų sumažės, tiesiog sutuoktiniai gyvens atskirai, oficialiai neišsituokę.
Beje, naujo Civilinio kodekso įsigaliojimas teismus užvers begale bylų. “Nors kodekso rengėjai teigia, kad teismuose bylų skaičius padidės 5-iais tūkstančiais, aš manau, kad bylų skaičius padidės 500-ais tūkstančių.
Teismuose gali prasidėti chaosas, mat užversti tūkstančiais bylų teisėjai gali nežinoti, kaip elgtis. Juolab, kad Civiliniame kodekse yra daugybė taisyklių ir nuorodų į dar nepriimtus įstatymus”, - sakė K.Lipeika. Advokatė Ramutė Bimbirienė apibendrino: “Jei naujojo Civilinio kodekso autoriai netiki Lietuvos teisininkų pastabomis ir prognozėmis, teks laukti kol pats gyvenimas parodys naujojo kodekso spragas, tik tokiu atveju visa atsakomybė už klaidas teks kodekso rengėjams”.
Tuo tarpu teisingumo ministras ir vienas Civilinio kodekso rengėjų Gintautas Bartkus naująjį kodeksą giria ir tikina, kad jis labai pakeis teisės sistemą. Šis naujas teisės aktas reiškia Lietuvos teisės suderinimą su ES teise, kitomis tarptautinės teisės normomis, naują ekonominių santykių reguliavimą.
“Tik būtina išlaikyti naujojo kodekso stabilumą. Stengsimės, jog kodeksas būtų keičiamas kuo mažiau. Bet kuriam teisės aktui reikia bent 2-3 metų, jog jis būtų imamas suvokti visuomenėje. Jame daug naujų dalykų, o kas nauja – tas svetima, todėl jis sulaukia daug kritikos. Bet sutikite, naujas, pažangus Civilinis kodeksas buvo būtinas, juk iki šiol Lietuvoje galiojo nors ir 101 kartą keistas sovietinis 1964 m. priimtas Civilinis kodeksas. Net jei būtume metus palaukę, ir dar patobulinę kodeksą, kritikų vis tiek būtų", - sakė G.Bartkus.