Verslininkas, buvęs premjero patarėjas Arūnas Degutis sako, kad lėktuvas jam ir greita susisiekimo priemonė, ir pomėgis. Tiesa, lėktuvas kainavęs pigiau už daugelį naujų vidutinės klasės automobilių, tik jo eksploatacija gerokai brangesnė. Reikia specialaus nusileidimo tako, stovėjimo vietos.
A.Degutis mano, kad renkantis ką pirkti - 120 tūkst. Lt kainuojantį lėktuvą, 2 mln. Lt vertą prabangią jachtą, susiręsti keletą milijonų kaštuojančią pilaitę, ar puikuotis daugiau kaip pusę milijono kainavusiu “Ferrari”, priklauso nuo žmogaus pasaulėžiūros - požiūrio į pinigus, turtą, pagaliau į poilsį.
Yra žmonių, kuriems pinigai svarbiausi už viską. Jie mėgaujasi didindami nuliukų skaičių banko sąskaitoje, skaičiuodami akcijas, mašinas, namus, brangius baldus, paveikslus, papuošalus.
Kitiems pinigai tėra priemonė patenkinti savo poreikius: susitvarkyti buitį, pažinti pasaulį, pasirūpinti saviaukla, dvasiniu gyvenimu. Kuo aukštesnis intelektas, tuo mažiau perkama nebūtinų prabangos prekių.
Dar kiti milijonieriai yra grynieji darboholikai. Jie dirba arba visai negalvodami apie pinigus arba tik retai juos prisimindami. Ir tokių žmonių Lietuvoje taip pat daugėja. Jie mato savo gyvenimo prasmę pačiame versle, darbe, o ne piniguose.
Verslininkas A.Degutis save taip pat priskiria prie pastarųjų. Jam svarbiausia ne pinigai, kuriuos gauni sėkmingai įsukęs verslą, realizavęs tam tikrus projektus, o pats kūrybos procesas - nuo idėjos iki jos įgyvendinimo. Su amžiumi, pasak jo, keičiasi požiūris, kaip elgtis su pinigais - ar juos saugoti, taupyti, ar pradėti leisti sau, savo pomėgiams. “Kai supranti, kad aktyvaus gyvenimo liko kokie 10 metų, o pinigų užtektų 20-čiai metų, paprastai tada juos ir imi leisti”, - dėsto A.Degutis.
Kita vertus, siekis perkant prabangos daiktus išsiskirti iš visuomenės, noras susireikšminti, pasak A.Degučio, liudija ir pižoniškumo pradą. Turtingiems žmonėms kuriamos specialios prekes. Jos brangios, bet kartu ir itin kokybiškos. Ir tos prekės kuriamos specialiai tam, kad ypač turtingi žmonės galėtų realizuoti savo galimybes - pinigų išleisti daugiau negu kiti - patenkinti savo tuštybę.
Seimo narys Viktoras Uspaskichas, kurio visas jo turtas vertinamas 61 mln. Lt, dukart viršija visų parlamentarų per gyvenimą sukauptą ir oficialiai deklaruojamą turtą sako, kad jo poreikiai minimalistiniai. Tai pasakytina ir apie jo būstą, į kurį galima patekti tik pro apsaugos postą, ir šarvuotą Mersedesą. Jis sako, kad prabangūs daiktai masina, kai neturi pinigų, o kai jų turi pakankamai, noras pirkti daug daiktų, praeina. Seimo narys juokiasi, kad būdamas penktokas svajojo kada nors įsigyti automobilį, pasistatyti namą, užsiveisti 10 kiaulių.
Vilniaus meras, Arūras Zuokas turtą sukaupusius žmones skirsto pagal jų siekį įsigyti prabangos daiktus. Pirmas, pats primityviausias tarpsnis, kai staiga praturtėjęs žmogus šluoja prekes nuo prekystalių milžiniškais kiekiais, reikia ar nereikia, ima besotiškai valgyti bei gerti. Toks žmogus jaučia pasitenkinimą, kad viską gali.
Antras etapas, kai turtingi žmonės, pirkdami daiktus, pradeda daryti atranką. Įsigyti prabangos daiktai yra aukštesnio jų visuomeninio statuso paliudijimas. Tokiu daiktu galima vadinti “Rolex” laikrodį ar verslo klasės “Mersedes” automobilį.
Trečias etapas, kai tiesiog tenkiniesi jausmu, kad turėdamas pinigų, gali bet ką, bet kada nusipirkti, tačiau neperki. Pasaulyje tokiu žmogumi laikomas Bilas Gatesas, kuris pagal turtus pasaulyje užima antrąją vietą, tačiau gyvena palyginti kukliai.
A.Zuokas sako, kad jų namuose nėra nereikalingų prabangos daiktų. “Beje, šiandien visos psichologinės, ekonominės problemos kyla iš to, kad rinkodaros profesionalai įkalė žmogui į smegenis skatinimą vartoti, įsigyti tai, ko jam nereikia. Žmogus tai daro nebesuvokdamas”, - sakė A.Zuokas, manantis, jog nemažai prakutusių Lietuvos piliečių neretai tampa tiesiog juokingais vartotojais.
Įsigytą prabangią jachtą A.Zuokas vadina ne prabangos daiktu, o gyvenimo filosofija. Paklaustas, kiek atsiėjo šio pomėgio patenkinimas, A.Zuokas nusijuokė: “Jachta kainavo tikrai daug. Jachtų kainos yra įvairios. Panašaus dydžio kaip mano kainuoja nuo 1-3 mln. Lt”. Jachta keletą kartų brangesnė už Zuokų šeimos 90 kv. m. trijų kambarių butą prestižiniame sostinės Užupio rajone.
Vis dėlto, jei turėtų laisvų 10 mln., jis norėtų įsigyti salą.
Pramogų pasaulio atstovas Arūnas Valinskas pernai vasarą savo prabangų džipą iškeitęs į legendinį Marijono Mikutavičiaus “Harley Davidson” sakosi šiuo poelgiu ne dėmesį norėjęs atkreipti, o paprasčiausiai jam patinka taip ilsėtis. Dar vienas prabangus poilsio atributas Valinskų šeimoje - burinė jachta. Turėdamas “laisvų grynųjų” pinigų pašnekovas sakė mielai pirktų dar vieną.
A.Valinskas sakė nesistengiąs kaip nors atkreipti žmonių dėmesio turtais, nes Lietuva, pasak jo, pagal mentalitetą piktų ir pavydžių žmonių kraštas. Vis dėlto, kaip vertinti prieš keletą metų nuskambėjusį faktą, kai piršliaudamas dainininkų Irenos Starošaitės ir Žilvino Žvagulio vestuvėse A.Valinskas melagingai informavo pareigūnus apie neva užminuotą viešbutį, kuriame vyko vestuvės arba 200 Lt banknoto suplėšymą ir paleidimą į Nėrį? Ar tai ne noras atkreipti į save dėmesį? “Kiek aš turiu snobizmo? Sunku atsakyti, tai klausimas į kurį pats žmogus nelabai gali atsakysi”, - nuo tiesaus atsakymo išsisuko pašnekovas.
Ekspremjeras Adolfas Šleževičius prisipažino dar tebesąs užstrigęs kaupimo periode: “Didėjant pajamoms, didėja ir norai. Reikės dar daug dirbti, kad uždirbčiau tiek, jog galėčiau patenkinti savo norus”.
Pašnekovas neslėpė, kad jo tėvų šeima vertėsi labai sunkiai. Vaikystėje jis svajojęs nusipirkti čekišką motociklą “JAWA”, bet taip jo ir neįsigijęs.
Dabar A.Šleževičius prisipažino turįs dvi svajones - įsigyti būstą pietuose ir nedidelį lėktuvą.
Panevėžio bendrovės “Ekranas” vadovą Eimutį Žvybą erzina vidutiniokų ir žemesniųjų visuomenės sluoksnių nuolatinis baksnojimas į pasiturinčiuosius. Jo teigimu, metas atprasti nuo sovietinio lygiavos principo. “Jeigu taikomės prie visuomenės priimto vidurkio, tai ir vystomės labai lėtai. Pavydas skatina veikti, konkuruoti. Per iššūkius matau norą ir kitiems kažką daugiau pasiekti, kažką daugiau turėti”, - dėstė E.Žvybas.
Jis taip pat nesutinka su apibūdinimu, kad kuo turtingesnis ir išsilavinęs žmogus, tuo mažiau pinigų jis skiria prabangos prekėms.
Pats E.Žvybas svajoja, kada nors pasitraukęs iš verslo, įsigyti kotedžą arba vilą Havajuose.