Kaip sakė šios institucijos vadovas, etnomuzikologas Rimantas Astrauskas, remiantis įstatymu, Etninės kultūros globos taryba yra Seimo ir Vyriausybės ekspertas ir patarėjas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais.
Tačiau kai kurie kiti ekspertai pastebi, kad naujai įkurta institucija dubliuoja jau veikiančias kitas institucijas - Kultūros ministerijos Etninės kultūros ekspertų tarybą, Lietuvos liaudies kultūros centrą, Vilniaus etninės veiklos centrą, savivaldybėse dirbančių kraštotyrininkų darbą ir net pretenduoja į etnologijos mokslo ekspertus.
“Jau rengiant įstatymą dauguma ekspertų siūlė, kad Etninės kultūros globos taryba būtų įkurta ne kaip juridinis asmuo, gaunantis atskirą biudžetinį finansavimą, o kaip visuomeninė organizacija. Panaši visuomeninė taryba buvo įkurta 1991 m. švietimo ir kultūros ministro Dariaus Kuolio bei profesoriaus Norberto Vėliau iniciatyva.
Tačiau po prof. N.Vėliaus mirties, ji nunuko. Kompetentingi specialistai anuomet dirbo labai nuoširdžiai be jokio atlygio. Tačiau ekspertų rekomendacijų ir dabar kurti visuomeninę, o ne biudžetinę instituciją nebuvo paisoma”, - sako Juozas Mikutavičius, Liaudies kultūros centro direktorius.
Etninės kultūros globos tarybai, kurioje dirba 3 etatiniai darbuotojai pernai iš Kultūros ministerijos programų lėšų buvo skirta 20 tūkst. Lt. Tačiau ministerija iki šiol nesulaukia tikslios ataskaitos, kaip buvo panaudoti pinigai. Šiemet Etninės kultūros globos tarybai, jau kaip atskiram asignavimų valdytojui, tik administracinėms reikmėms skirta 309 tūkst. Lt biudžetinis finansavimas.
R.Astrauskas mano, kad tai nėra pakankamas finansavimas. “Jei ekspertai negaus pakankamo atlygio, tai iš jų nebus galima reikalauti ir atsakomybės”, - pabrėžė R.Astrauskas. Be to, kaip sakė naujai sukurtos institucijos vadovas, vadovaujantis Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu, jiems turi būti suteiktos atskiros patalpos, todėl jie norėtų gauti atskiras patalpas miesto centre.
Dabar taryba turi vieną kabinetą Kultūros ministerijoje ir faktiškai visas komunalines bei patalpų išlaikymo išlaidas padengia ministerija. Taigi, kodėl skirta trijų specialistų atlyginimams net trečdalis milijono litų? - svarsto kai kurie etninės kultūros ekspertai.
Tuo tarpu Kraštotyros draugijai ekspedicijoms iki šiol kasmet skirtų 3-4 tūkst. Lt, greičiausiai, biudžete nebeatsiras. Negavo šiemet finansavimo ir kraštotyrininkų leidinys “Mūsų kraštas”. Dar viena įdomi detalė, kaip prisipažino pats R.Astrauskas, jis bei jo pavaduotojai taryboje buvo vieni Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo kūrėjų.