„Rusija ir Lenkija ketina artimiausiu metu pasirašyti memorandumą dėl elektros tinklų ūkio plėtojimo Kaliningrado srityje“; „Lenkija ir Rusija pasirašė susitarimą dėl dujų tiekimo iki 2022 metų“ – dvi naujienos per vieną savaitę apie mūsų kaimynų lenkų energetikos politiką su Rusija– neeilinis įvykis.
© DELFI

Šių įvykių politinį turinį be užuolankų pristato Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas: „Lenkijai geriau palaikyti draugiškus santykius su kaimynėmis, nei turėti su jomis blogus santykius. Blogi santykiai su kaimynėmis Lenkijai blogai baigiasi,“ – BNS cituojamas Lenkijos vyriausybės vadovas.

Lietuva šioje situacijoje išliko nebyli, tačiau tai tikrai nereiškia, kad šie energetiniai įvykiai, vykstantys mūsų kaimynystėje, mums neturės jokios įtakos.

Prisiminkime įvykių chronologiją: pirmąjį Lenkijos ir Rusijos susitarimą dėl dujotiekio Jamalas – Europa eksploatavimo iki 2045 m., kurį po aktyvios kritikos Europos Sąjunga užginčijo. Dabar susitarta trumpesniam laikotarpiui ir įsipareigota prie vamzdyno prileisti ir kitas suinteresuotas šalis.

Tai, kad kritika buvo išgirsta ir ES mastu imtasi veiksmų pakeisti Rusijos – Lenkijos susitarimo turinį, yra teigiamas precedentas siekiant, kad Europa energetikoje kalbėtų vienu balsu. Tačiau žvelgiant į pastaruosius kaimynų žingsnius iš Lietuvos ir jos energetikos strategijos perspektyvos, esmės šios korekcijos nekeičia. Kai naujai rengiamuose ar jau priimtuose ES energetikos sritį reglamentuojančiuose dokumentuose nuolat kartojama būtinybė koordinuoti veiksmus ir dirbti išvien, Lenkija stoja į tų šalių narių klubą, kurios savo energetikos klausimus vis dar sprendžia dvišaliai.

Rusija nori išeiti į ES rinką

Grįžkime prie situacijos, kurioje esame šiandien. Ką Lietuvai reiškia Lenkijos ir Rusijos ketinimai pasirašyti memorandumą dėl elektros energijos tinklų plėtojimo Kaliningrade?
Lietuva vysto elektros jungtis su Švedija ir Lenkija bei neatsisako ketinimų statyti gerokai savo poreikius lenkiančią naują atominę elektrinę Visagine. Rusija žada į eksportą orientuotą atominį reaktorių Kaliningrade paleisti 2018 m. (Lietuvos atominės elektrinės deklaruojama statybos pabaiga yra ne anksčiau 2020 m.).

Jeigu šios tiek Lietuvos, tiek Rusijos šnekos virstų realybe, kito dešimtmečio pabaigoje į rinką staiga plūstelėtų milžiniškas kiekis naujai pagamintos elektros energijos. Nesunku suprasti, ką didelis pasiūlos padidėjimas padaro su bet kokios prekės kaina...
Taigi, elektros jungčių vystymas su Lenkija Kaliningradui leistų išeiti į ES rinką, o Lietuvos - Švedijos jungtis rusiškai elektrai galimai atvertų ir Skandinavijos rinką. Tokia situacija mūsų šalies ekonomikos ar energetinio saugumo tikrai nesustiprintų.

Šiuo metu Lietuva ramina save, kad Rusijos planai statyti atominius reaktorius Kaliningrade esą tik šnekos. Tačiau rusai tą pačią Lenkiją oficialiai kalbina įsitraukti į atominės elektrinės projektą Kaliningrade. Lietuva taip pat laiko Lenkiją savo būsima partnere naujos atominės projekte Visagine. Ką pasirinks Lenkija? Kaip elgtųsi Lietuva, jei Lenkijos pasirinkimas dėl pragmatinių ekonominių sumetimų būtų ne Lietuvos naudai?

Situacijos sudėtingumas primena konspiracines teorijas, tačiau deja, tai yra Lietuvos energetinės perspektyvos realybė. Realybė, apie kurią mūsuose dar nutylima vis kartojant naujos atominės elektrinės Visagine „mantrą“. Kartojant, tačiau taip ir neatsakant, ar šis projektas turi vilčių būti ekonomiškai rentabiliu.

Tokia situacija, kurioje esame šiandien, negalėtų susiklostyti, jei tokio masto energetikos sprendimai būti koordinuojami Europos Komisijos. Ir dėl susitarimų su trečiomis šalimis, ir dėl investavimo į atominių elektrinių statybas galutinį žodį turėtų tarti Europa, matydama bendrą visos sąjungos poreikių ir galimybių žemėlapį. Šio tikslo turėtų siekti visi Lietuvai atstovaujantys politikai ir ypač Vyriausybė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Viena mįslingiausių bylų: svarbios užuominos praleistos jau per pirmąsias trimetės dingimo valandas? (6)

Jau praėjo 11 metų nuo tada, kai Portugalijoje iš vieno atostogautojams nuomojamo buto dingo...

Šaltibarščių ir cepelinų kainos Palangoje: skirtumai bado akis (91)

Į Palangą atvykstantys poilsiautojai mielai skrandžius lepina lietuviškais patiekalais, tad DELFI...

Pasiūlė paprastus būdus, kaip kasdien sutaupyti

Šiais vartotojiškumo laikais vis dažniau kyla klausimų dėl finansinių sprendimų priėmimo ir...

Po ilgos tylos Adomėnas konservatoriams trenkė durimis ir išklojo nuoskaudas papildyta (85)

„Sudie visa tai. Kiekviena politinė karjera baigiasi žlugimu“, - tokiu įrašu anglų kalba po...

Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė: jis atsiprašė visos Lietuvos, tik ne manęs ir dukrelės (1308)

Skandalingojo politiko Petro Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė Birutė Navickaitė neslepia,...

Gyvai / Tunisiečių nesulaikomas belgas Lukaku rezultatyviausiųjų kovoje pavijo Ronaldo 4:1 (32)

Pasaulio čempionato šeštadienio futbolo dozė startavo G grupės rungtynėmis: Belgijos rinktinei...

Moters pagalbos šauksmas: kur dėtis po skyrybų su vaikais? (344)

Su vyru besiskirianti moteris atsidūrė akligatvyje – turi išsikraustyti iš namų, socialinio...

Kaune ant kojų sukeltos spec. tarnybos – Aleksoto aerodrome sudužo lėktuvas papildyta (113)

Šeštadienį, 13.53 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas...

Gražulio narystė partijoje sustabdyta metams, jis savo svarstantis trauktis pats Papildyta (291)

Palangoje šeštadienį posėdžiavusi partijos „Tvarka ir teisingumas“ valdyba nusprendė...

Nakvynė pajūryje už 5 eurus: poilsiautojai iškenčia vos 2-3 dienas (221)

„Šalta, žmonių nėra, vasara – š*****“, – piktai rėžia namelius poilsiautojams...