Skaičiuojama, kad 2050 metais pasaulio gyventojų skaičius priartės prie 9 milijardų. Skaičius, verčiantis ieškoti būdų ir kelių, kaip žmoniją aprūpinti maistu, energija, medžiagomis. Juk iškastiniai gamtos ištekliai riboti.
Zigmantas Balčytis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Visa tai reiškia, kad Europai (ir pasauliui) per artimiausius dešimtmečius teks spręsti ir daug socialinių uždavinių. Didėjant gyventojų skaičiui, sparčiai didėja maisto produktų bei energijos išteklių paklausa. Europai tenka imtis svarstyti naują požiūrį į gamybą bei vartojimą, kad veiksmingai ir tausiai būtų prisitaikyta prie šių naujų reikalavimų.

Ir todėl Europoje vis dažniau skamba žodis „bioekonomika“.

Bioekonomika – tai ekonomika, kurioje maisto ir pašarų, pramonės ir energijos gamybos žaliavoms naudojami žemės ir jūros biologiniai ištekliai, taip pat ir atliekos, kurios gali būti plačiai naudojamos kaip cheminių trąšų pakaitalas arba žaliava bioenergijai gaminti.
Europos Parlamentas neseniai pritarė rezoliucijai dėl bioekonomikos strategijos veiksmų plano. Valstybės narės, taip pat ir Lietuva, raginamos parengti nacionalinius ir regioninius bioekonomikos veiksmų planus.

Kai kurios ES valstybės narės – Danija, Nyderlandai, Suomija, Airija, Vokietija – jau yra priėmusios nacionalines bioekonomikos strategijas. JAV, Kanada, Kinija, Pietų Afrika jau yra priėmusios arba ketina priimti tokias strategijas.

Europa, norėdama būti konkurencinga pasaulio mastu, turi pereiti prie ekonomikos, pagrįstos ne naftos ir kitų iškastinių išteklių produktų naudojimu. Būtina skatinti biologinių išteklių ekonomiką, grindžiamą moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Tai padės ne tik tausoti aplinką, užtikrinti aprūpinimą maistu, pasiekti aukštesnį energetinį saugumą, bet ir didins Europos konkurencingumą.

Būtų klaidinga tvirtinti, kad Europos Sąjunga nesiekia sukurti labiau inovacijomis grindžiamą mažos taršos ekonomiką, kurioje būtų derinamas poreikis užtikrinti tvarų žemės ūkį ir žuvininkystę, maisto tiekimo saugumą, atsinaujinančiųjų biologinių išteklių tvarų naudojimą pramonės reikmėms, kartu užtikrinant biologinę įvairovę ir aplinkos apsaugą.

Visų Europos Sąjungos bioekonomikos sektorių apyvarta jau pasiekė beveik 2 trilijonus eurų, o tvarios pirminės gamybos, maisto perdirbimo, pramoninių biotechnologijų ir biologinio perdirbimo srityse tikimasi didelio augimo. Šiame sektoriuje jau dirba 22 milijonai darbuotojų (9 procentai visų ES dirbančiųjų). Neabejoju, kad bioekonomikos sektoriuje galima įdarbinti dar daugiau žmonių. Juk jis apima žemės ūkį, miškininkystę, žuvininkystę, maisto, medienos masės ir popieriaus gamybą, dalį chemijos, biotechnologijų ir energetikos pramonės.

Apskaičiuota, kad, investavus vieną eurą į Europos Sąjungos finansuojamus bioekonomikos mokslinius tyrimus ir inovacijas, iki 2025 metų bioekonomikos sektoriuose būtų užtikrinta 10 eurų pridėtinė vertė.

Taip pat apskaičiuota, kad utilizuoti toną maisto atliekų Europos mokesčių mokėtojui kainuoja nuo 55 iki 90 eurų. Iš tų sunkiai įsivaizduojamų tonų atliekų susidaro 170 milijonų tonų anglies dioksido. O juk iš šių atliekų būtų galima gaminti bioenergiją, kitus bioproduktus – taip būtų kuriamos naujos darbo vietos ir skatinamas ekonomikos augimas.

Belieka užtikrinti ir parengti koordinuotas bei darnias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, numatyti paramos investicijoms į pramonę priemones, skirti lėšų ir užtikrinti, kad visa tai padarytų kuo didžiausią teigiamą poveikį visuomenei bei rinkai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Galingiausią žmogų Sovietų Sąjungoje pažadino skambutis, šis sureagavo ne iškart: pasekmės buvo tragiškos (266)

Ankstyvą 1986 m. balandžio 26-osios rytą įvyko viena didžiausių atominių katastrofų...

Palangos bare gavusi sąskaitą nustėro (541)

„Jei nebūčiau pastebėjusi, būčiau tiesiog sumokėjusi daugiau nei reikia, nes padavėjas nei...

Naktinės linksmybės Palangoje: Jonines nurungė priešvestuvinis šėlsmas (30)

Joninių išvakarėse J. Basanavičiaus gatvę užliejusioje minioje buvo galima pastebėti ne vieną...

Kraupiais nusikaltimais pažymėta Vilniaus vieta, kur siautė mokytoju troškęs tapti maniakas (89)

Sostinėje esančio Pasakų parko pavadinimą žino net ir kitoje Lietuvos pusėje gyvenantys...

Kritikus apraminę vokiečiai tikisi lemtingo lūžio, švedus įsiutino nepagarba: būta „tam tikrų“ gestų (94)

Vokietija vaikščiojo labai plonu ledu ir pasaulio čempionus nuo kuklaus taško su Švedija skyrė...

Vyrai į vatą nevynioja: taiklios žinomų tėčių mintys apie tėvystę kelia juoką

Vaikai vargina, veda iš proto ir kiekvieną akimirką bando tėvų nervų ir kantrybės ribas. Bet...

Joninių laužai Kernavėje skelbia: dienos ima trumpėti (26)

Kur švęsti Jonines? Į šį klausimą vienintelį atsakymą žinantys kasmet traukia į Senąją...

Išvardijo, kokios ligos tyko vakarėlių užkandžiuose (9)

Koks vakarėlis, jei ant stalo nėra padėto didžiulio dubens traškučių ir užtepėlių jiems?...

Dramatiška vokiečių pergalė išsaugo pasaulio čempionų kailį incidentas po rungtynių (455)

Šeštadienio vakarą futbolo sirgalių dėmesį kaustė žūtbūtinė titulą ginančių vokiečių...

Atmetęs dar vieną pasiūlymą iš už Atlanto Jasikevičius nesiblaškys – lieka „Žalgiryje“ (317)

Po istorinio sezono su Kauno „Žalgiriu“ 42 metų Šarūnas Jasikevičius vos kelias dienas...