aA
Skaičiuojama, kad 2050 metais pasaulio gyventojų skaičius priartės prie 9 milijardų. Skaičius, verčiantis ieškoti būdų ir kelių, kaip žmoniją aprūpinti maistu, energija, medžiagomis. Juk iškastiniai gamtos ištekliai riboti.
Zigmantas Balčytis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Visa tai reiškia, kad Europai (ir pasauliui) per artimiausius dešimtmečius teks spręsti ir daug socialinių uždavinių. Didėjant gyventojų skaičiui, sparčiai didėja maisto produktų bei energijos išteklių paklausa. Europai tenka imtis svarstyti naują požiūrį į gamybą bei vartojimą, kad veiksmingai ir tausiai būtų prisitaikyta prie šių naujų reikalavimų.

Ir todėl Europoje vis dažniau skamba žodis „bioekonomika“.

Bioekonomika – tai ekonomika, kurioje maisto ir pašarų, pramonės ir energijos gamybos žaliavoms naudojami žemės ir jūros biologiniai ištekliai, taip pat ir atliekos, kurios gali būti plačiai naudojamos kaip cheminių trąšų pakaitalas arba žaliava bioenergijai gaminti.
Europos Parlamentas neseniai pritarė rezoliucijai dėl bioekonomikos strategijos veiksmų plano. Valstybės narės, taip pat ir Lietuva, raginamos parengti nacionalinius ir regioninius bioekonomikos veiksmų planus.

Kai kurios ES valstybės narės – Danija, Nyderlandai, Suomija, Airija, Vokietija – jau yra priėmusios nacionalines bioekonomikos strategijas. JAV, Kanada, Kinija, Pietų Afrika jau yra priėmusios arba ketina priimti tokias strategijas.

Europa, norėdama būti konkurencinga pasaulio mastu, turi pereiti prie ekonomikos, pagrįstos ne naftos ir kitų iškastinių išteklių produktų naudojimu. Būtina skatinti biologinių išteklių ekonomiką, grindžiamą moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Tai padės ne tik tausoti aplinką, užtikrinti aprūpinimą maistu, pasiekti aukštesnį energetinį saugumą, bet ir didins Europos konkurencingumą.

Būtų klaidinga tvirtinti, kad Europos Sąjunga nesiekia sukurti labiau inovacijomis grindžiamą mažos taršos ekonomiką, kurioje būtų derinamas poreikis užtikrinti tvarų žemės ūkį ir žuvininkystę, maisto tiekimo saugumą, atsinaujinančiųjų biologinių išteklių tvarų naudojimą pramonės reikmėms, kartu užtikrinant biologinę įvairovę ir aplinkos apsaugą.

Visų Europos Sąjungos bioekonomikos sektorių apyvarta jau pasiekė beveik 2 trilijonus eurų, o tvarios pirminės gamybos, maisto perdirbimo, pramoninių biotechnologijų ir biologinio perdirbimo srityse tikimasi didelio augimo. Šiame sektoriuje jau dirba 22 milijonai darbuotojų (9 procentai visų ES dirbančiųjų). Neabejoju, kad bioekonomikos sektoriuje galima įdarbinti dar daugiau žmonių. Juk jis apima žemės ūkį, miškininkystę, žuvininkystę, maisto, medienos masės ir popieriaus gamybą, dalį chemijos, biotechnologijų ir energetikos pramonės.

Apskaičiuota, kad, investavus vieną eurą į Europos Sąjungos finansuojamus bioekonomikos mokslinius tyrimus ir inovacijas, iki 2025 metų bioekonomikos sektoriuose būtų užtikrinta 10 eurų pridėtinė vertė.

Taip pat apskaičiuota, kad utilizuoti toną maisto atliekų Europos mokesčių mokėtojui kainuoja nuo 55 iki 90 eurų. Iš tų sunkiai įsivaizduojamų tonų atliekų susidaro 170 milijonų tonų anglies dioksido. O juk iš šių atliekų būtų galima gaminti bioenergiją, kitus bioproduktus – taip būtų kuriamos naujos darbo vietos ir skatinamas ekonomikos augimas.

Belieka užtikrinti ir parengti koordinuotas bei darnias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, numatyti paramos investicijoms į pramonę priemones, skirti lėšų ir užtikrinti, kad visa tai padarytų kuo didžiausią teigiamą poveikį visuomenei bei rinkai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Prieš lemiamą dvikovą – ekspertinis žvilgsnis į abu kandidatus: vienam iš jų laikas kreiptis į žmones (182)

Iki Prezidento rinkimų lieka vis mažiau laiko, o abu kandidatai dar turi labai daug darbų. „...

Mačiulis prakalbo apie ateitį: tai bus tokia krizė, kurios aš labiausiai bijau (183)

„Tai bus tokia krizė, kurios aš labiausiai bijau“, – antradienį vykusiame kasmetiniame...

Net ir paskelbusi apie karjeros pabaigą Meilutytė veikiausiai bus nubausta sulaukė dar vieno dopingo kontrolės vizito (22)

Trečiadienį ryte Londono olimpinė čempionė Rūta Meilutytė pranešė baigianti savo...

Fausta Marija Leščiauskaitė. Kodėl jie smurtauja ir rėkia? (65)

„Beržinės košės gavom, bet normalūs užaugom“, tikina tie patys žmonės, kurių mėgstamas...

Žiniasklaida: Theresos May planas žlugs (6)

Britų ministrės pirmininkės Theresos May paskutinis bandymas gelbėti savo susitarimą su Europos...

Policija išaiškino 22 asmenų ginkluotą susivienijimą: vertėsi kontrabanda, įtariami Bugavičiaus nužudymu papildyta (165)

Trečiadienį spaudos konferencijos metu Lietuvos policija paskelbė, kad bendradarbiaujant su...

Karbauskis palinkėjo Nausėdai sėkmingų rinkimų ir pasiguodė dėl Grybauskaitės papildyta 13:00 val. (334)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos Seime...

Įvardijo dažniausiai daromas būsto įrengimo klaidas ir kaip jas ištaisyti

Pirmieji nuosavi namai nenuginčijamai yra vienas įsimintiniausių įvykių gyvenime. Galėčiau...

Įspėja dėl miesto fontanų: kol vieni grožisi, kiti plauna butelius

Prasidėjus fontanų sezonui Lietuvoje, vis daugiau viešų vaizdo kamerų fiksuoja pikantiškus...

Patikrino techninę apžiūrą įveikusius automobilius: pusė TA gavo už „gražias akis“ (138)

Ar galima už kyšį netvarkingam automobiliui gauti galiojančią techninę apžiūrą (TA)?...