Dauguma Europos Sąjungos (ES) valstybių toliau vengia ginti pagrindines žmogaus teises ir stokoja politinės valios imtis rimtų bausmių už žmogaus teisių pažeidimus, tvirtina Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskichas, remdamasis šių metų "Amnesty International" ataskaita.
Viktoras Uspaskichas
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Europarlamentaro teigimu, dauguma Vyriausybių savanaudiškai naudojasi tarptautinės bendruomenės abejingumu, siekdamos išvengti atsakomybės.

"Taip neturėtų būti. 2009 m. priimta Lisabonos sutartis suteikė naujų galimybių sustiprinti žmogaus teises ir pagrindines laisves, o ES pagrindinių teisių chartija dabar tapo privaloma tiek ES institucijoms, tiek daugumai valstybių narių. Tačiau daugiausia problemų kyla nacionaliniu lygiu", - sako V. Uspaskichas.

Pastaruoju metu, anot jo, daugeliu atvejų buvo diskriminuojami politikos priešininkai.

"ES piliečiai kartais būdavo kankinami ir tardomi, siekiant išgauti prisipažinimus. Jie dažnai nusivildavo teisine sistema, kuri nenubausdavo kaltųjų. Atskaitingumą apsunkina negalėjimas greitai gauti advokato, pasmerkimo baimė, ribotos bausmės nusikaltusiems policijos pareigūnams ir policijos savivalei tirti skirto nepriklausomo mechanizmo nebuvimas", - sako V. Uspaskichas.

Kaip vieną iš pavyzdžių europarlamentaras nurodė Rimanto Gajausko atvejį.

"Lietuvis pastaruosius aštuonerius metus kalėjo Vokietijos kalėjimuose dėl sufabrikuotų kaltinimų kontrabanda ir mokesčių švaistymu, kuriuos tik šiais metais Kylio federacinės žemės teismas pripažino visiškai neteisėtais. Byla prieš R. Gajauską, kurią, tikriausiai, sufabrikavo verslo konkurentai, paremta suklastotais įkalčiais ir falsifikuotais parodymais. Paskutiniame interviu dienraščiui "Lietuvos rytas" R. Gajauskas pasakojo, kaip jis buvo ilgą laiką laikomas kalėjimo vienutėje "pusbadžiu ir neleidžiant jam užmigti". Didelė dalis lietuvio turto ir nuosavybės buvo konfiskuota ir išparduota už mažesnę nei reali vertė. Todėl nenuostabu, kad R. Gajauskas, kaip ir dauguma kitų, prarado pasitikėjimą ES valstybių narių teisinėmis sistemomis. Dabar jo advokatas yra padavęs 10 mln. eurų vertės ieškinį žalai atlyginti, bet net ir ši kompensacija yra per maža už sugriautą gyvenimą ir sugadintą reputaciją", - sako V. Uspaskichas.

Susirūpinimą jam kelia tai, kad šis atvejis nėra vienintelis. 2010 m. "Amnesty International" ataskaitoje pabrėžiama žmogaus teisių pažeidimų gausa ES. Visoje Europoje yra daug pranešimų apie teisėsaugos pareigūnų nepagrįstą jėgos panaudojimą. Dažniausiai institucijos netyrė tokių atvejų ir nieko nenubaudė, o tai, V. Uspaskicho teigimu, lemia vis augantį nebaudžiamumą.

"Praėjusiais metais Kipre baudžiamasis teismas išteisino dešimt policijos pareigūnų, kurie buvo kaltinami dėl perdėtos jėgos panaudojimo ir žeminančio elgesio su dviem antrankiais surakintais studentais. Išteisinimas buvo ypač ginčytinas dėl vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas piktnaudžiavimas", - pažymi V. Uspaskichas.

Jo teigimu, ES valstybės narės jau kelis kartus nesugebėjo įgyvendinti apsaugos priemonių nuo kankinimo ir kitokio netinkamo elgesio. Dažniausiai tokios aukos yra lengvi taikiniai dėl savo politinės ar etninės mažumos statuso. Pavyzdžiui, 2006 m. Austrijoje Gambijos pilietis buvo kankinamas trijų policijos pareigūnų ir dabar gaus kompensaciją. Remiantis "Amnesty International" ataskaita, Austrijos drausmės apeliacinė komisija galiausiai nusprendė atleisti du policijos pareigūnus iš biuro. Trečias pareigūnas neteko pensijos.

"Tai yra itin švelni bausmė atsižvelgiant į padarytą nusikaltimą. Šie atvejai tėra tiktai keli Europoje vykstančių žmogaus teisių pažeidimų pavyzdžiai. Jie parodo, kad ES nacionalinių vyriausybių struktūrose egzistuoja nebaudžiamumo kultūra", - sako V. Uspaskichas.

Pasak europarlamentaro, ES kelia aukštus reikalavimus sau ir kitiems, tai yra gerai, bet jei jai nepavyks sumažinti atotrūkio tarp savo kilmingų tikslų ir veiksmų, kurių šalys imasi žmogaus teisių srityje, sąjungą gali ištikti patikimumo krizė.

"Kalbu apie ES viduje vykstančius destrukcinius procesus. Kartojau, kartoju ir kartosiu - kol ES nesiims realių veiksmų užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams viduje, kol nebus išaiškintas kiekvienas tokių pažeidimų atvejis šalyse narėse - tol nė vienas ES politikas, nė viena ES institucija ir visa ES neturi jokios moralinės teisės nei kalbėti, nei smerkti, nei juolab spręsti kitose pasaulio šalyse vykdomų nusižengimų žmogaus teisių srityje", - mano Europos Parlamento narys V. Uspaskichas.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kaimynus sukiršino vaizdo stebėjimo kameros (77)

Keturbučio namo kieme įtaisytos vaizdo stebėjimo kameros įplieskė konfliktą tarp kaimynų.

Prezidento rinkimai: trys svarbiausi kandidatai turi priežasčių tylėti (600)

Likus mažiau nei metams iki prezidento rinkimų populiariausiais kandidatais išlieka asmenys, kurie...

Užkalnis: pasveikinkim tuos, kas ne emigrantai (243)

Niekada nelaikiau, ir dabar nelaikau savęs emigrantu todėl, kad emigracija lietuvių kalboje yra...

Ir jaunučiai Europos čempionate liks be medalių – ketvirtfinalyje pralaimėta kroatams (160)

Europos jaunučių iki 16-os metų čempionate Lietuvos rinktinė traiškė varžovus keliasdešimties...

Ištyrė, į kuriuos automobilius ilgapirščiai nesidairo – savininkai visus susigrąžina (3)

Galbūt sunku tuo patikėti, tačiau Jungtinėse Valstijose vienu mažiausių pranešimų apie...

Psichologas paaiškino, kaip išgelbėti santykius užstrigus užburtame rate (1)

Prastais tarpusavio santykiais dažniausiai skundžiasi poros, patekusios į vadinamuosius užburtus...

Vilniaus rajone apvirtęs vilkikas užtvėrė kelią, eismas uždarytas (4)

Trečiadienį Vilniaus rajone, kelyje Nemenčinė - Pabradė , nuo Nemenčinės nuvažiavus 5 km...

Buvęs KGB karininkas: Rusijoje – didžiulės paranojos ženklai 2,3 mln. rusų – „stop sąrašuose“ (636)

Kremlius vis labiau ir labiau milijonams rusų apsunkina galimybes išvykti į kitas šalis. Ypač...

Rašytojas Edmundas Malūkas dovanojo 7 ha pievos šieną – kuo baigėsi eksperimentas (100)

Šimtų tūkstančių egzempliorių tiražu leidžiamų detektyvų autorius Edmundas Malūkas...

Įrengusi butą jaunai šeimai, dizainerė parodė, kaip reikia trūkumus paversti privalumais (18)

Neretai daugeliui iš mūsų tenka įsigyti butus, kuriuose iš anksto išvedžioti pagrindiniai...