aA
Praėjus 23 metams po Vokietijos apjungimo, Rytų Vokietija tapo daug modernesnė. Tačiau daugybė vokiečių tiek rytinėje, tiek ir vakarinėje šalies dalyje vis dar vadovaujasi nuostatomis bei nesijaučia viena tauta.
© AP/Scanpix

Rytinės Vokietijos gyventojai tiesiogine to žodžio prasme gyveno atskirti siena nuo 1961 iki 1989 m. bei įkalinti buvusioje Sovietų Sąjungos okupacinėje zonoje, nustatytoje po Antrojo pasaulinio karo. Pabėgti iš šios teritorijos, kuri tada buvo vadinama Vokietijos Demokratine Respublika buvo beveik neįmanoma. Tačiau XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje Vokietijos Demokratinės Respublikos socialistinis eksperimentas oficialiai žlugo, o 1989 m. griuvo ir Vokietijos siena. Pašalinus sieną, skyrusią dvi Vokietijos puses, milijonai Rytų Vokietijos gyventojų persikėlė gyventi į vakarinę šalies dalį.

Po 1990 m. įvykusio šalies suvienijimo, daugybei vokiečių atsivėrė dar neregėta laisvė keliauti ir įsigyti daiktų, kurių nebuvo Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Kaip rašo DW, buvo pamiršta apranga, iš kurios galima buvo pažinti šios Vokietijos dalies gyventojus: šviesiai pilki batai, lietpalčiai ir sportiniai kostiumai iš parašiutinio šilko.

Pasikeitė ir šukuosenos – nuo ilgalaikių cheminių sušukavimų buvo pereita prie šiuolaikiškesnių kirpimų. Greitai „rytiečiai“ nelabai tesiskyrė nuo „vakariečių“, tačiau kai kurie giliai esantys skirtumai ir nuostatos vis dėlto liko.

Rytai prieš vakarus

„Rytų vokiečiai dažnai išreiškia nuomonę, kad vakarų vokiečiai yra arogantiški, materialistiški, labiau biurokratiški ir paviršutiniški“, - sakė Thomasas Petersenas iš Allensbacho instituto – visuomeninės nuomonės tyrimų centro.

2012 m. šio centro atliktas tyrimas parodė, kad rytų vokiečiai taip pat turi daugybę nuostatų dėl vakarų vokiečių bei atvirkščiai, o Forsa Socialinių tyrimų ir statistinės analizės instituto pateiktais duomenimis, rytų ir vakarų vokiečiai vis dar nesijaučia priklausantys vienai tautai.

Dalis rytų vokiečių net jaučiasi „antrarūšiais gyventojais“, kaip teigia sociologas Andreasas Zickas iš Bielefeldo universiteto. Jo atliktas tyrimas parodė, kad didelis Rytų Vokietijos gyventojų skaičius mano, kad ir toliau gyvena diskriminacinėmis sąlygomis.

Nepaisant to, kad šiandien beveik visos gatvės ir namai buvusioje Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijoje modernizuoti, o infrastruktūra žymiai šiuolaikiškesnė, atlyginimai Rytų Vokietijoje šiuo metu vis dar 20 proc. mažesni nei Vakarų Vokietijoje, o pensijos Rytų Vokietijoje 10 proc. mažesnės nei vakarinėje Vokietijos dalyje. Tačiau verta pastebėti, kad pragyvenimas rytinėje dalyje pigesnis nei vakarinėje.

Vakarai prieš Rytus

Tačiau ne tik rytų vokiečiai vis dar vadovaujasi nuostatomis – vakarų vokiečiai turi savąsias klišes dėl vokiečių iš buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos. Kaip rodo apklausos, kurias atliko pirmaujantys nuomonių centrai, vakarų vokiečiai mano, kad rytų vokiečiai yra paniurę, įtarūs bei nerimastingi. Tik 43 proc. vakarų vokiečių mano, kad rytų vokiečiai yra motyvuoti ir lankstūs.

Be to, didžioji vakarų vokiečių dalis norėtų atsikratyti solidarumo mokesčio – specialios rinkliavos, kuri buvo įvesta po šalies apjungimo, buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos vystymuisi palaikyti. Tačiau rytų vokiečiai taip pat moka šį mokestį, todėl klaidinga daugelio vakarų vokiečių nuomonė, kad tik jie moka šį mokestį, rodo, kad Vokietijos vienybe vis dar neįsitvirtino gyventojų supratime.

Praeities suvokimas ir žvilgsnis į ateitį

Yra keletas priežasčių, kodėl praėjus 23 metams po Vokietijos apjungimo šios nuostatos vis dar gyvuoja. „Paprasčiausiai neužmezgama pakankamai draugysčių tarp rytų ir vakarų vokiečių, jiems trūksta bendravimo ir kontakto“, - samprotavo A. Zickas.

Tačiau, T. Peterseno teigimu, tai negali būti paremta vien nesidomėjimu vieni kitais. „Buvusi Rytų Vokietija keturis kartus didesnė nei buvusi Rytų Vokietija, o atstumas vis dar išlieka svarbiu faktoriumi, dėl kurio žmonės iš vakarinės ir rytinės šalies dalių nesusitinka taip dažnai, kad galėtų pažinti vieni kitus geriau. Laikui bėgant tai išsispręs“, - patikino jis.

„Antroji ir trečioji kartos po šalies apjungimo yra daug optimistiškesnės bei įžvelgia daugiau lygybės tarp rytų ir vakarų“, - teigė A. Zickas. „Žmonių, manančių, kad tarp rytų ir vakarų vokiečių yra daugiau skirtumų nei panašumų pastaraisiais metais ir toliau mažėja“, - pridūrė T. Petersenas.

Šią dieną jau yra jaunų suaugusių žmonių, kurie nematė Berlyno sienos ir padalintos Vokietijos. Lyginant su apklausų, kurios buvo atliktos prieš 10 ar 15 metų, rezultatais, agresyvūs žmonių nuomonių pustoniai didžiąja dalimi išgaravo.

Visuomenės nuomonės tyrėjai nesiima prognozuoti, kada gi šie skirtumai visiškai išnyks ir ar išniks iš viso. Tačiau jie teigia, kad yra vienas dalykas, dėl kurio rytų ir vakarų vokiečiai sutaria jau dabar– didžioji vokiečių dalis mano, kad Vokietijos apjungimas paremtas laisva, demokratine valia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šnipinėjimo byla: Algirdas Paleckis sulaikytas ne vienas, tyrimas susijęs su politinėmis partijomis (700)

Trečiadienio rytą viešumą pasiekė žinia, jog tiriant šnipinėjimo bylą suimtas buvęs...

Įkalintas vilnietis prabilo apie protu sunkiai suvokiamą patirtį: buvau verčiamas miegoti su pareigūnėmis (320)

Ar gali būti, kad kalėjimų sistemos pareigūnai, siekdami sukompromituoti įkalinimo įstaigose...

DELFI tyrimas. Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“ peikianti Lietuva pati atveria duris jo rėmėjams (72)

Svarbius energetikos projektus Lietuvoje vykdanti Suomijos „ Fortum “, netiesiogiai prisideda prie...

Skvernelis: svetimos žvalgybos aktyviai ieško būdų paveikti Lietuvos vidaus politiką (80)

Po trečiadienį Generalinėje prokuratūroje paskelbtos informacijos apie Lietuvoje vykdytą...

Karpos – nusilpusio imuniteto ženklas: jų atsikratysite keliais paprastais būdais (3)

Karpos – ne tik estetinę, bet ir medicininę reikšmę turintys odos dariniai, LRT TELEVIZIJOS...

Naujausios Lietuvos banko prognozės: kas laukia 2019 metais (52)

Įvertinęs pasaulines ir šalies ekonomikos tendencijas Lietuvos bankas mažina šių metų ūkio...

Gyvai / DELFI TV Gyvai: Dakaro linksmuoliai Žala ir Jurgelėnas

Tiesioginėje DELFI konferencijoje – „Agrorodeo“ komandos lenktynininkai Vaidotas Žala ir...

Grėsmė Gedimino kalnui lieka, Karbauskis siūlo skubiai šaukti Vyriausybės posėdį (62)

Per trejus metus Gedimino kalnui Vilniuje tvarkyti išleista 6,5 mln. eurų, sutvarkytas vienas...

„Žalgirį“ gerai pažįstantis latvis jaučia – tai proga nutraukti „Daruššafaka“ nesėkmių ruožą specialiai DELFI iš Stambulo (7)

Žanis Peineris – bene geriausiai Lietuvos krepšinio gerbėjams pažįstamas Stambulo „...

Rado būdą, kaip privilioti geriausius srities darbuotojus (8)

Tradicinius įmonių biurus vis dažniau keičia bendradarbystės erdvės, kurių Lietuvoje daugiau...