Europos Sąjungos (ES) vadovai sustabdė derybas dėl bevizio režimo su Rusija bei grasina įšaldyti lėšas bei taikyti ekonomines sankcijas, jei situacija Ukrainoje pablogės dar labiau.
© Shutterstock nuotr.

Kaip praneša „Euobserver“, Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Davidas Cameronas pareiškė, kad kadangi invazija į Krymą – tai vienintelis dalykas, kurio rusai nori labiau nei bet kokių planų ES atžvilgiu, tai Rusijai kainuos nemažai – nutraukiamos derybos dėl bevizio režimo.

ES vadovai taip pat atidėjo derybas dėl dvišalės sutarties su Rusija, tačiau tai iš esmės buvo nuspręsta dar prieš prasidedant Ukrainos krizei.

ES įspėjo, kad jei Rusija artimiausiomis dienomis nepradės derybų su naująja Ukrainos vyriausybe bei nesutars dėl konkretaus karių atšaukimo iš Ukrainos termino, ES imsis vizų draudimo bei lėšų įšaldymo Kremliaus valdininkams. Taip pat tokiu atveju žadama atšaukti artimiausią ES ir Rusijos viršūnių susitikimą.

Taip pat pranešama, kad jei Rusija ir toliau destabilizuos situaciją Ukrainoje, jos laukia rimtos pasėmės [...], apimsiančios platų ekonominių sričių spektrą.

Kertiniu akmeniu tapo Rusijos agresija kituose iš dalies rusakalbiuose Rytų ir Pietų Ukrainos regionuose.

D. Cameronas pažymėjo, kad prekybinės sankcijos gali apimti Rusijos prieigą prie ES finansų centrų, tokių kaip Londono Sitis, energetikos rinką bei gynybos sutartis.

Savo ruožtu, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurios vadovaujamai valstybei tenka didelė dalis iš Rusijos perkamų dujų, o dešimčių milijardų eurų vertės produkcija iš šios šalies keliauja į Rusiją, pažymėjo, kad yra pasiruošusi imtis didelių pasekmių turėsiančių ekonominių priemonių.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as, kalbėdamas apie du karinius laivus, kuriuos Prancūzija ketina perduoti Rusijai, pareiškė, kad gerbia visas sutartis, kurias Prancūzija yra pasirašiusi, tačiau pridūrė, jog būtina atsižvelgti į visas aplinkybes [...], todėl Prancūzija yra priversta neatmesti ir galimybės, kad laivai nebus perduoti.

Kalbėdami apie pačią Ukrainą,. ES vadovai pareiškė sutinkantys pasirašyti politinius ES ir Ukrainos sutarties punktus iki gegužės mėn. įvyksiančių rinkimų Ukrainoje bei vienašališkai sumažinti tarifą iš Ukrainos importuojamoms prekėms.

Be to, ES vadovai išreiškė paramą Europos Komisijos (EK) siūlymui per artimiausius septynerius metus suteikti Ukrainai 11 mlrd. eurų (beveik 38 mlrd. litų) siekiančias paskolas ir išmokas mainais į etišką vyriausybę bei griežtų taupymo priemonių taikymą.

Ukrainos krizė prasidėjo dėl to, kad praėjusiais metais buvusi Ukrainos vyriausybė atsisakė pasirašyti ES Asociacijos sutartį dėl Rusijos daromo spaudimo. EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso pareiškė, kad išankstinis politinių sutarties punktų pasirašymas patvirtins Ukrainos ir ES bendradarbiavimą, nes būtent to ir pageidauja Ukrainos gyventojai.

Be jokios abejonės, šis ES viršūnių susitikimas nebuvo lengvas.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas žiniasklaidai kalbėjo, kad prasidėjus susitikimui atrodė, jog rasti sutarimą dėl siūlymo pasirašyti išankstinę ES sutartį nebus paprasta.

F. Hollande‘as paminėjo, kad Asociacijos sutartis neturi nieko bendra su ES plėtra. „Tiems, kas nėra šios srities specialistai, skubu priminti, kad asociacija nereiškia integracijos ar prisijungimo“, - patikino F. Hollande‘as.

Taip pat jis pridūrė, jog bet kokios prekybinės sankcijos Rusijos atžvilgiu pareikalaus naujo ES sprendimo priėmimo tam, kad būtų sudaryta galimybė ES šalims narėms ateityje vetuoti tokio pobūdžio sprendimus.
JAV jau dieną anksčiau ėmė taikyti vizų draudimą bei lėšų įšaldymą Rusijos oficialių asmenų atžvilgiu, tuo tarpu ES atmetė svarstymus, kad šios atsakas į Ukrainoje susidariusią situaciją nepakankamai ryžtingas.
ES Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy pažymėjo, kad JAV priemonės, kurių imtasi, yra bendro pobūdžio, todėl ateityje jos dar bus sukonkretintos, tuo tarpu ES institucijos jau dabar ruošia teisinius instrumentus, skirtus panašių priemonių taikymui tam, kad šis žingsnis būtų žengtas daug anksčiau [...] nei manoma.

J. M. Barroso pareiškė, kad ES ir Ukrainos Asociacijos sutartis yra būtent tai, ko „negali pasiūlyti mūsų partneriai“, tuo tarpu A. Merkel pridūrė, jog JAV sprendimas iš dalies rodo JAV ir ES požiūrių skirtumą.

Vakarų gynybos aljansas NATO tą pačią dieną taip pat ėmėsi veiksmų.
JAV pareiškė ketinanti atsiųsti šešis papildomus F-15 naikintuvus NATO oro erdvės patruliavimui Baltijos regiono valstybėse bei dvylika F-16 naikintuvų karinėms pratyboms Lenkijoje.

Iš karto po ES viršūnių susitikimo Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas kalbėjosi su NATO vadovu Andersu Foghu Rasmussenu, kuris pažadėjo labiau prisidėti prie Ukrainos politinės ir karinės padėties gerinimo.

Taip pat A. F. Rasmussenas pažadėjo sustiprinti pastangas didinant Ukrainos karinę galią rengiant daugiau bendrų mokymų ir pratybų tam, kad būtų padidintas Ukrainos dalyvavimas tarptautiniuose projektuose, skirtuose karinio pajėgumo plėtojimui.

Tačiau kol kas Rusija ir prorusiškos jėgos ir toliau kontroliuoja situaciją Kryme.

Krymo autonominės respublikos parlamentas priėmė sprendimą dėl Krymo teritorijos prijungimo prie Rusijos bei ketina per artimiausias dešimt dienų surengti referendumą šiam klausimui išspręsti. Šiuos sprendimus tiek ES, tiek ir JAV vertina kaip neteisėtus.

Prorusiškų politinių pažiūrų Krymo parlamento nariai paskandino laisvą, tam, kad būtų blokuotas Ukrainos laivų judėjimas Donuzlavo ežere. Maža to, į Krymą neleidžiama atvykti tarptautiniams prižiūrėtojams, tokiu būdų užkertant kelią Vienoje įsikūrusiai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESCE).

Ukrainos pilietinės visuomenės aktyvistai pranešė, kad rusai ir toliau atvyksta autobusais į Rytų Ukrainos miestus, tokius kaip Donetskas ir Charkovas tam, kad prisijungtų prie prorusiškų protestuotojų būrio. Be to, per pastarąsias dienas Rusijos vėliavos buvo užkeltos ant savivaldybės pastatų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Amerikiečių Lietuvoje suerzinti Kremliaus ruporai pratrūko: jūs patys prisiprašysite (1062)

Kelios milžiniškos JAV vadovaujamos pratybos Baltijos šalyse, didesnis Aljanso matomumas regione,...

Orai: viltis laukiantiems lietaus ir išvargintiems karščių (9)

Savaitės pradžioje tęsis itin karšti orai , tačiau nuo antradienio sulauksime pokyčių. Tuo...

Neįprasta ūkininko pasiūla: juodą darbą padarys už jus, beliks tik mėgautis (24)

Klaipėdos rajone, Dituvoje, gyvenantis ūkininkas Vytautas Zapalskis su šeima raugina viską, ką...

Brazilijos vartininkas pralinksmino „Liverpool“ fanus: pirkite jį greičiau! (2)

Brazilijos rinktinė pasirodymą pasaulio futbolo čempionate pradėjo netikėtai sužaisdama...

Horizonte – pensijų krizė? Pagal kokią formulę gali būti ilginamas pensinis amžius (162)

Lietuvoje mažėjant gyventojų ir sprendžiant pensijų sistemos problemas, šaliai ateityje gali...

Rimvydas Valatka. Misija nuskinti konservatorius, o Lietuvą paleisti be kelnių (631)

Nudegusi pirštus Prezidentė nusivylė savo pačios šūkiu – atverti politinę sistemą...

Policija parodė, kas nutinka tiems, kurie nori iš sostinės į Klaipėdą nuvykti per valandą (115)

Noras per valandą iš Vilniaus nulėkti iki Klaipėdos , anot pareigūnų, labai brangus. Lietuvos...

Žilvinas Grigaitis greitąja išgabentas į ligoninę: nemalonias pasekmes jaus dar ilgai (241)

„Po fantastiško savaitgalio ryto sportas baigėsi kelione greitosios automobiliu į ligoninę....

Šveicarai sustabdė Brazilijos rinktinę su Neymaru (178)

Sekmadienio vakarą Rostovo stadione savo kelią 2018 metų pasaulio futbolo čempionate pradėjo...

Perspėjimai tiems, kurie darbo kompiuterį naudoja asmeniniams reikalams (8)

Šiais laikais daugelis įmonių aprūpina savo darbuotojus įvairiausiais darbui reikalingais...