aA
Remiantis Jungtinių Tautų (JT) Socialinės raidos indeksu, Moldova – vargingiausia Europos žemyne esanti valstybė. Gyvenimą kaimo vietovėse apkartina skurdas ir nepatogumai, tačiau ši šalis visai neseniai pasirašė naująją prekybos su Europos Sąjunga (ES) sutartį, kaip gi gyvenimas čia gali atrodyti taip prastai?
Moldova - skurdžiausia šalis Europos žemyne
© Scanpix

Grozesti kaime centrinėje Moldovos dalyje pagyvenusi moteris alyvine skarele semia vandenį iš bendro šulinio gelmių, sukdama metalinę rankeną, kol pasirodo ant grandinės prikabintas kibiras. Tai sudėtingas ir nemažai laiko užimantis darbas, tačiau tai vienintelis vandens šaltinis visame kaime. Vargingiausiai Europos valstybei Moldovai trūksta lėšų aprūpinti didžiąją dalį kaimo vietovių gyventojų švariu vandentiekio vandeniu.

Kaip rašo DW, šuliniai atrodo kaip šventyklos. Papuošti stogeliais ir metaliniu tinkleliu, ankstyvą rytą jie tampa susirinkimo vietomis, kur kaimo gyventojai rikiuojasi į eilę tam, kad pripildytų po du kibirus vandens atsargų visai dienai. 12 tokių šulinių naudojasi 700 namai Grozesti kaime. Ši situacija primena Užsacharę. Tačiau Grozesti ribojasi su ES. Šis kaimelis tik vieną kilometrą nutolęs nuo Pruto upės, kuri skiria Moldovą nuo ES valstybės narės Rumunijos.

Skurdas susijęs su sveikatos problemomis

„Būtų sveikiau šiems žmonėms gerti vandenį tiesiai iš upės“, - patikino plėtros specialistė Rodica Vasiloi. Dėl vietos geologinių ypatumų, iš šių šulinių semiamame vandenyje yra pavojingai daug geležies ir fluorido. Dėl pastarojo elemento daugelio šio kaimo gyventojų dantys pagelto, tačiau tai tik paviršutiniškas daug labiau nerimą keliančių problemų ženklas. „Daugybė vietos gyventojų turi skrandžio ir inkstų problemų dėl vandens mineralinės sudėties“, - patikino R. Vasiloi. „Taip pat daug kitokių su vandeniu susijusių ligų, tokių kaip hepatitas“, - pridūrė ji. Vietos gydytojų teigimu, vandens kokybė turi įtakos priešlaikinėms mirtims.

Mažame nepakankamai šildomame kaimo salės kambarėlyje kaimo seniūnė Elena Dobzeu surengė susitikimą su vietos moterimis, kurios atėjo pasidalinti savo rūpesčiais. Viena tokių – Svetlana, ji tikina, kad 60 proc. kaimo gyventojų nežino apie pavojų, kurį sveikatai kelia tokio vandens vartojimas. Vienintelis šiuo metu egzistuojantis saugus variantas – gerti vandenį iš butelių, tačiau kita kaimo gyventoja Paulina teigia, jog papildomos išlaidos – tai nepakeliama našta šalyje, kur vidutiniškas atlyginimas nesiekia 200 eurų (690 litų) per mėnesį, o kaimo vietovėse jis dar mažesnis.

R. Vasiloi įgyvendina projektą, remiamą iš Austrijos ir Šveicarijos skiriamų lėšų. Dėl šio projekto vandentiekiu tiekiamas vanduo turėtų atsirasti šiame kaime ateinančių metų viduryje. Tai pagerins Grozesti situaciją, tačiau valstybiniu lygmeniu šie pinigai gali tik sulopyti infrastruktūros problemas, tačiau negali jų išspręsti. Kol finansinius sunkumus išgyvenanti šalies valdžia negalės investuoti, daugybė kaimo gyventojų ir toliau gers vandenį iš šulinių, o akivaizdi neviltis ir toliau sklis.

Emigrantų šalis

Paskaičiuota, kad vienas iš trijų darbingo amžiaus Moldovos gyventojų išvyko iš šalies. Kaimo vietoves, kurios Sovietų Sąjungos laikais buvo priklausomos nuo intensyvios žemės ūkio veiklos, nukenčia labiausiai. „Politikų nuomone, kaimo vietovės turi tapti ekonomiškai nepriklausomos“, - sako kaimo gyventoja Ylena per bendruomenės susitikimą. „Tačiau kaip mes galime ką nors sukurti, jei išvažiuoja jauni žmonės?“ – klausia ji.

Tai tampa ir socialine problema. Tėvai dažnai palieka vaikus auginti seneliams. Kaip teigia Moldovos Profesinio pajėgumo instituto direktorė Gabrielle Damian, protų nutekėjimas – tai didžiausias pavojus socialiniam stabilumui. „Jaunoji karta palikta namuose be tėvų, tinkamo šeimyninio gyvenimo bei ateities perspektyvų“, - sako ji. Tenka pripažinti, kad XXI a. mažai kas nori gyventi kaime be vandens.

Situacija primena uždarą ratą. Moldovai reikia jaunų žmonių, kad šie skatintų ekonominį vystymąsi, tačiau jauni talentingi moldavai nepasiliks šalyje, jei ji nepakankamai išsivysčiusi, kad pasiūlytų jiems ateitį. G. Damian vadovaujamas institutas remia profesines mokyklas. „Mes bandome padėti jauniems žmonėms gauti įgūdžių, kurie jiems suteiktų galimybę pasilikti šalyje ir padėti kurti valstybę iš vidaus“, - sako ji. Moldovos sostinėje Kišiniove esančioje profesinėje mokykloje paaugliai ir jauni vyrai bei moterys mokosi mūrininko, elektriko ir automobilių remontininko specialybių. „Matau, kokie jie entuziastingi, atsidavę, kaip jie norėtų kurti gyvenimą čia, namuose“, - pasakoja G. Damian. „Jie nenori skųstis dėl savo vaikystės, dėl to, kad jų tėvai emigravo. Taigi manau, kad atėjo laikas pokyčiams.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ginekologė: jei ne viena tėvų klaida prieš nėštumą, būtų galima užkirsti kelią skaudžioms pasekmėms (39)

Jeigu šeima planuotų nėštumą , o pas medikus apsilankytų dar prieš pastojant, būtų galima...

Nausėda apie postų dalybas ir valdančiųjų spaudimą Pranckiečiui: prakalbo apie visai kitokį scenarijų

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad valdantieji daro spaudimą Seimo pirmininkui...

Panika „Raptors“ triumfo parade: nuskambėjo šūviai, yra sužeistų (7)

Visas Torontas pirmadienį išėjo į gatves pasveikinti pirmą kartą NBA čempionu tapusio...

Specialus istorijos testas: pasitikrink, ar išlaikytum brandos egzaminą (95)

Birželio 18-ąją, antradienį, 10 321 abiturientas laikys istorijos valstybinį brandos egzaminą....

Po trumpo atokvėpio – permainos jau netrukus: kai kuriuose miestuose kais iki +30

Antradienį Lietuvos orus pradės lemti iš pietvakarių priartėjusi aukšto atmosferos slėgio...

Medikai pajūryje vos spėja suktis: per parą – dešimtys pacientų, ligoninėse tikra apgultis (36)

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento medikai jau pajuto prasidėjusio vasaros...

Lietuvos oro uostai jau braška per siūles: ar tikrai mums reikia naujo už milijardą eurų (282)

Lietuvoje augant lėktuvų keleivių srautui, iki 2035 metų galėtų būti pastatytas naujas oro...

Atostogų pasaka nebrangioje ir gardžiu maistu turtingoje saloje: čia jautėmės kaip rojuje (19)

Palikome Džogjakartą ir jau sutemus nusileidome Balio oro uoste. Nors Balis yra itin pamėgta...

Kultinis vaizdo žaidimas kovoja su kiniškais padirbiniais (2)

„Miro legendoje“ (angl. „The Legend of Mir“) kariai ir burtininkai kaunasi su senovės visatos...

Patys sau kenkiame: ką svarbiausia žinoti, kad gyvenime gautume viską, ko norime (29)

„Kas galėtų išvardinti kelis žingsnius, kaip tapti charizmatišku?“, – tokiu klausimu...