Konferencijoje dalyvavo apie 200 dalyvių iš ES ir kitų šalių, joje apsilankė ir Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato atstovas Michael Hübel, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas Matt Muijen.
Ypatingo aktualumo konferencijai suteikė tai, kad beveik 50 milijonų Europos Sąjungos piliečių (tai – beveik 11 proc. gyventojų) turi psichikos sveikatos sutrikimų, tačiau psichikos sveikata vis dar nesusilaukia pelnyto dėmesio.
Pasak Sveikatos apsaugos ministro V. P. Andriukaičio, psichikos sveikata yra viena didžiausių ir kartu pažeidžiamiausių vertybių šiuolaikinėje visuomenėje. Ministras kalbėjo, kad ES šalys turi įgyvendinti uždavinius ir pasiekti tikslus, iškeltus Europos pakte dėl psichikos sveikatos ir gerovės, Europos Sąjungos Tarybos 2011 m. išvadose bei strategijoje Europa 2020, taip pat vykdyti psichikos ligų prevenciją, ankstyvąją intervenciją bei psichikos sveikatą ir gerovę užtikrinančias priemones.
Konferencijos dalyviai sutarė, kad vaikų ir jaunimo psichikos sveikata išlieka ypatingu prioritetu, tačiau nepraranda aktualumo ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatos problemos. Akcentuota, kad visuomenės psichikos sveikatos stiprinimui ir gerovei užtikrinti būtina dirbti kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis kaip lygiaverčiais partneriais, naudotis psichikos sveikatos ekspertų rekomendacijomis, dalintis gerąja patirtimi, nuolat aptarti sveikatos sistemos naujoves, pažangą bei plėtros galimybes.
Atsižvelgiant į vieną iš pirmininkavimo ES Tarybai temų sveikatos srityje – tvarias sveikatos apsaugos sistemas – buvo pabrėžtas naujoviškų prevencijos ir gydymo metodų diegimo poreikis, ypač ne švaistant, o veiksmingai investuojant ES lėšas, laikantis šiuolaikinių visuomenės psichikos sveikatos ir gerovės principų bei remiantis geriausia praktika.