aA
Didelio masto tyrimas, kurį atliko Europos Sąjungos (ES) Fundamentalių teisių agentūra, buvo išpublikuotas lapkričio 8 d. Pateikiami nerimą keliantys tyrimo rezultatai, praėjus lygiai 75 metams po Krištolinės nakties. Žydai Vokietijoje ir dar septyniose ES valstybėse baiminasi verbalinio ar fizinio smurtavimo tiek viešumoje, tiek ir internetinėje erdvėje.
© Reuters/Scanpix

„Man yra nesuvokiama, kaip religinės apeigos gali vykti tik saugant policijai.“

„Antisemitizmas – priežastis, kodėl noriu išvykti iš Vokietijos, nes privalau apsaugoti savo šeimą nuo bet kokio pavojaus.“

„Antisemitiškus įžeidinėjimus man teko patirti ne iš neonacių ar kairiųjų politinių pažiūrų asmenų, o iš eilinių žmonių, besilaikančių politinio centro.“

Kaip žydams sekasi gyventi Europoje? Ar jie gali puoselėti religines tradicijas be jokių apribojimų? Su kokiais įžeidinėjimais, diskriminacija bei neapykanta persmelktais nusikaltimais jie susiduria, praėjus 75-eriems metams po „Krištolinės nakties“ pogromų, taip pat vadinamų „Lapkričio pogromais“ pradžios?

Kaip rašo „Der Spiegel“, Vienoje įsikūrusi ES Fundamentalių teisių agentūra paskelbė pranešimą pavadinimu „Diskriminacija ir neapykantos nusikaltimai prieš žydus ES šalyse narėse: antisemitizmo patirtys bei suvokimas.“ Internetinio tyrimo metu buvo apklausti 5 847 savanoriai asmenys, įvardiję save žydais, gyvenančiais Belgijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje, Latvijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK). Tai valstybės, kuriose, kaip skaičiuojama, gyvena 90 proc. Europos žydų.

Kovojant su antisemitizmu

Tyrimo rezultatuose pateikiamos įžvalgos dėl suvokimo, patirčių bei savęs įvardijimo kaip Europos žydai. Šis tyrimas nepateikia konkrečių antisemitiškų išpuolių skaičiaus, tačiau yra orientuotas į jaučiamą tokių išpuolių pavojų bei kaip stipriai šis keliamas nerimas veikia šių asmenų gyvenimą.

Du trečdaliai respondentų (66 proc.) teigia, kad antisemitizmo problema egzistuoja Europoje, o daugiau nei trys ketvirtadaliai (76 proc.) pastebi antisemitinio žiaurumo augimą pastaruosius penkerius metus šalyse, kuriose jie gyvena.

Beveik pusė respondentų (46 proc.) bijo verbalinių išpuolių ar priekabių viešoje vietoje dėl to, kad yra žydai, tuo tarpu trečdalis respondentų (33 proc.) nerimauja dėl fizinių išpuolių.

Apie 50 proc. apklaustųjų mokyklinio amžiaus vaikų ir senelių nerimauja, kad jų vaikai gali tapti antisemitinių verbalinių išpuolių ar priekabių aukomis, pakeliui į ar iš mokyklos, jei jie dėvi matomus žydiškus simbolius viešumoje.

Daugiau nei pusė respondentų (57 proc.) teigia, kad per pastaruosius 12 mėnesių yra girdėję ar kažkas jiems yra teigęs, jog holokaustas – tai mitas ar jo mastas yra perdėtas.

Apie ketvirtadalis (26 proc.) respondentų teigia, jog jie yra patyrę kurią nors iš antisemitinių priekabių formų per pastaruosius vienerius metus, o 4 proc. teigia, kad yra patyrę fizinį smurtą ar grasinimus dėl smurto per tą patį laikotarpį.

Beveik ketvirtadalis (23 proc.) apklaustųjų patyrė diskriminaciją per pastaruosius 12 mėnesių dėl to, kad yra žydai.

Tarp dirbančių respondentų, 11 proc. teigia, kad tikisi, jog gali patirti diskriminaciją darbovietėje dėl to, kad yra žydai, o 10 proc. teigia, kad tai jau yra tapę priežastimi ieškoti kito darbo.
Tyrimo metu taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, ar šie atvejai pateko į oficialią statistiką. Didžioji dauguma respondentų (82 proc.) teigė, kad nepranešė apie labiausiai juos paveikusius incidentus jokiai organizacijai ar institucijai.

Vokietijoje nusikaltimų registravimo tarnyba KPMD užfiksavo antisemitinių nusikaltimų mažėjimą nuo 2009 m., tačiau iš tikrųjų ši oficiali statistika nieko nesako apie Vokietijoje gyvenančių žydų situacijos įvertinimą. ES Fundamentalių teisių agentūros pateiktais duomenimis, 63 proc. žydų tautybės respondentų Vokietijoje vengia „dėvėti, turėti su savimi ar rodyti dalykus, galinčius padėti žmonėms identifikuoti juos kaip žydus viešumoje“. Taip pat 25 proc. jų teigia, kad per pastaruosius penkerius metus yra pagalvoję apie emigravimą iš Vokietijos, nes šioje šalyje jie nesijaučia saugūs.

Kalbant apie sąlyginį antisemitizmo problemos rimtumą, Vokietija – vienintelė šalis, kurioje, didžiosios dalies (61 proc.) respondentų nuomone, tai – didžiausia problema. Respondentai iš kitų septynių šalių mano, kad nedarbas – daugiausiai įtampos kelianti problema.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių (19)

Kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai? (139)

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...

Praėjus metams po dingimo Argentinoje aptiktas povandeninis laivas

Argentiniečių povandeninis laivas, prieš metus sprogęs ir dingęs su 44 žmonių įgula,...

Pažadai nesutilpo į mokytojo piniginę: atlyginimų žirklės stulbina (1)

Geresnių laikų mokytojams dar teks palaukti. Iš prognozuoto iki 17 proc. atlyginimų šuolio...

Nobelio premijos laureatas: jau dabar pajutome skonį to, kas mūsų laukia. Gali tapti gerokai blogiau „kyla pavojus JAV demokratijai“ (135)

Garsusis ekonomistas Josephas Stiglitzas atkreipia dėmesį į tris realiausią grėsmę keliančius...

Lemiamos „Žalgirio“ atakos rebusas: kodėl viskas baigėsi plyta, o ne laisvutėlio Milaknio šūviu? pažymiai žaidėjams (109)

„Mes esame tikrai toli nuo savo potencialo, bet žaidžiame dėl pergalių su „Barcelona“,...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Vaikamušių judėjimo aktyvistams: gavote tai, ko nusipelnėte (91)

Dar savaitė, kita ir Lietuvos miestai bei miesteliai pradės varžytuves, kieno įžiebta Kalėdų...

Neįtikėtinas rašytojos Colette gyvenimas: vyras vogė jos talentą, o ši keršijo romanais su jo 16-mečiu posūniu ir kitomis moterimis (1)

Netrukus kelionę po Lietuvos kino teatrus pradės juosta „Koletė“ – dar vienas svarbus...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai (106)

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Šeimos tradicija, virtusi spontanišku nuotykiu – kaip keliauti su vaikais ir neišprotėti? (5)

Vieniems šeimos tradicijos yra bendros šventės ar aktyvios veiklos, kitiems jos neatsiejamos nuo...