aA
Didelio masto tyrimas, kurį atliko Europos Sąjungos (ES) Fundamentalių teisių agentūra, buvo išpublikuotas lapkričio 8 d. Pateikiami nerimą keliantys tyrimo rezultatai, praėjus lygiai 75 metams po Krištolinės nakties. Žydai Vokietijoje ir dar septyniose ES valstybėse baiminasi verbalinio ar fizinio smurtavimo tiek viešumoje, tiek ir internetinėje erdvėje.
© Reuters/Scanpix

„Man yra nesuvokiama, kaip religinės apeigos gali vykti tik saugant policijai.“

„Antisemitizmas – priežastis, kodėl noriu išvykti iš Vokietijos, nes privalau apsaugoti savo šeimą nuo bet kokio pavojaus.“

„Antisemitiškus įžeidinėjimus man teko patirti ne iš neonacių ar kairiųjų politinių pažiūrų asmenų, o iš eilinių žmonių, besilaikančių politinio centro.“

Kaip žydams sekasi gyventi Europoje? Ar jie gali puoselėti religines tradicijas be jokių apribojimų? Su kokiais įžeidinėjimais, diskriminacija bei neapykanta persmelktais nusikaltimais jie susiduria, praėjus 75-eriems metams po „Krištolinės nakties“ pogromų, taip pat vadinamų „Lapkričio pogromais“ pradžios?

Kaip rašo „Der Spiegel“, Vienoje įsikūrusi ES Fundamentalių teisių agentūra paskelbė pranešimą pavadinimu „Diskriminacija ir neapykantos nusikaltimai prieš žydus ES šalyse narėse: antisemitizmo patirtys bei suvokimas.“ Internetinio tyrimo metu buvo apklausti 5 847 savanoriai asmenys, įvardiję save žydais, gyvenančiais Belgijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje, Latvijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK). Tai valstybės, kuriose, kaip skaičiuojama, gyvena 90 proc. Europos žydų.

Kovojant su antisemitizmu

Tyrimo rezultatuose pateikiamos įžvalgos dėl suvokimo, patirčių bei savęs įvardijimo kaip Europos žydai. Šis tyrimas nepateikia konkrečių antisemitiškų išpuolių skaičiaus, tačiau yra orientuotas į jaučiamą tokių išpuolių pavojų bei kaip stipriai šis keliamas nerimas veikia šių asmenų gyvenimą.

Du trečdaliai respondentų (66 proc.) teigia, kad antisemitizmo problema egzistuoja Europoje, o daugiau nei trys ketvirtadaliai (76 proc.) pastebi antisemitinio žiaurumo augimą pastaruosius penkerius metus šalyse, kuriose jie gyvena.

Beveik pusė respondentų (46 proc.) bijo verbalinių išpuolių ar priekabių viešoje vietoje dėl to, kad yra žydai, tuo tarpu trečdalis respondentų (33 proc.) nerimauja dėl fizinių išpuolių.

Apie 50 proc. apklaustųjų mokyklinio amžiaus vaikų ir senelių nerimauja, kad jų vaikai gali tapti antisemitinių verbalinių išpuolių ar priekabių aukomis, pakeliui į ar iš mokyklos, jei jie dėvi matomus žydiškus simbolius viešumoje.

Daugiau nei pusė respondentų (57 proc.) teigia, kad per pastaruosius 12 mėnesių yra girdėję ar kažkas jiems yra teigęs, jog holokaustas – tai mitas ar jo mastas yra perdėtas.

Apie ketvirtadalis (26 proc.) respondentų teigia, jog jie yra patyrę kurią nors iš antisemitinių priekabių formų per pastaruosius vienerius metus, o 4 proc. teigia, kad yra patyrę fizinį smurtą ar grasinimus dėl smurto per tą patį laikotarpį.

Beveik ketvirtadalis (23 proc.) apklaustųjų patyrė diskriminaciją per pastaruosius 12 mėnesių dėl to, kad yra žydai.

Tarp dirbančių respondentų, 11 proc. teigia, kad tikisi, jog gali patirti diskriminaciją darbovietėje dėl to, kad yra žydai, o 10 proc. teigia, kad tai jau yra tapę priežastimi ieškoti kito darbo.
Tyrimo metu taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, ar šie atvejai pateko į oficialią statistiką. Didžioji dauguma respondentų (82 proc.) teigė, kad nepranešė apie labiausiai juos paveikusius incidentus jokiai organizacijai ar institucijai.

Vokietijoje nusikaltimų registravimo tarnyba KPMD užfiksavo antisemitinių nusikaltimų mažėjimą nuo 2009 m., tačiau iš tikrųjų ši oficiali statistika nieko nesako apie Vokietijoje gyvenančių žydų situacijos įvertinimą. ES Fundamentalių teisių agentūros pateiktais duomenimis, 63 proc. žydų tautybės respondentų Vokietijoje vengia „dėvėti, turėti su savimi ar rodyti dalykus, galinčius padėti žmonėms identifikuoti juos kaip žydus viešumoje“. Taip pat 25 proc. jų teigia, kad per pastaruosius penkerius metus yra pagalvoję apie emigravimą iš Vokietijos, nes šioje šalyje jie nesijaučia saugūs.

Kalbant apie sąlyginį antisemitizmo problemos rimtumą, Vokietija – vienintelė šalis, kurioje, didžiosios dalies (61 proc.) respondentų nuomone, tai – didžiausia problema. Respondentai iš kitų septynių šalių mano, kad nedarbas – daugiausiai įtampos kelianti problema.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Šimonytė išdėstė savo komandos viziją ir pažėrė netikėtų pastabų kai kuriems ministrams (452)

Į antrąjį prezidento rinkimų turą patekusi Ingrida Šimonytė sakė, kad į savo komandą, jei...

Techninių apžiūrų tvarka gali keistis: pajudino dešimtmečius veikiantį monopolį (244)

Privalomąją techninę apžiūrą Lietuvoje teikia dešimt pelningai dirbančių įmonių. Visos jos...

Rusijos nešvarios naftos krizė ligi galo neišspręsta: uostus toliau pasiekia užteršta žaliava Rusija nekomentuoja (79)

Rusijos pastangos įveikti beprecedentę naftos taršos krizę buvo nesėkmingos, šaliai pakrovus dar...

Tomas Sinickis. O dabar apie „Euroviziją“ rimtai, be humoro atsakymas Gediminui Jauniui (84)

Aš norėjau patylėti. Ir jau buvau pamiršęs Euroviziją. Bet šiandien perskaičiau Gedimino...

Mirė legendinis austrų F-1 lenktynininkas Niki Lauda (51)

Austrijos sostinėje Vienoje mirė triskart F-1 lenktynių pasaulio čempionas Niki Lauda , pranešė...

Europos šalys ir JAV užblokavo Rusijos prašymą (135)

Europos šalys ir JAV pirmadienį užblokavo Rusijos prašymą surengti Jungtinių Tautų Saugumo...

Darius Voitukevičius. „Sostų karai“ pasibaigė, tačiau paliks tokių, kurie dar ilgai spjaudysis ugnimi (2)

Štai ir viskas, pasibaigė aštuonerius metus vystoma svarbiausio XXI amžiaus televizinio šou...

JAV švelnina toną: 90 dienų atidėjo verslo santykių su „Huawei“ draudimą (1)

Jungtinės Valstijos 90 dienų atidėjo verslo santykių su Kinijos technologijų milžine „ Huawei...

Lietuvoje apsilankęs Suomijos švietimo ekspertas įvertino mūsų mokyklas: pasakė, ko galėtume pasimokyti iš suomių (2)

Moksleiviai neturi namų darbų, o pirmuosius pažymius gauna tik septintoje klasėje – tokie...