aA
Ar manote, kad Rytų Europos valstybių gyventojai emigruoja dėl skurdo? Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, situacija yra kiek kitokia: daugiau nei pusė iš šių šalių emigruojančių gyventojų turi įgiję kvalifikaciją, tačiau atvykę į Vokietiją dirba mažai apmokamą darbą.

Kaip rašo DW, remiantis neseniai Vokietijos federalinės darbo agentūros atlikto tyrimo duomenimis, nuvalkiotos klišės apie imigrantus iš Rytų Europos, dirbančius nekvalifikuotą darbą, pavyzdžiui, gydytojas iš Ukrainos, Berlyne dirbantis taksi vairuotoju, arba mokslų daktaro laipsnį įgijęs rumunas, dirbantis langų valytoju Miunchene, gali neatspindėti tikrosios situacijos.

Kaip rodo Federalinės darbo agentūros pateikiami statistiniai duomenys, daug didesnis atvykėlių iš Rytų Europos skaičius gauna mažesnius atlyginimus nei tą patį darbą dirbantys vokiečiai. 2012 m. gruodžio mėn. apie 52 proc. tokių asmenų dirbo už mažą atlyginimą, o tai reiškia, kad jų atlyginimas sudarė mažiau nei du trečdalius vidutinio šalies atlyginimo. Tokių darbuotojų dalis tarp šalies gyventojų sudaro vos 20 proc.

Tačiau, kaip teigia Nina Neubecker iš Vokietijos ekonominių tyrimų instituto, imigrantų išsilavinimo lygis kyla. „Išsiaiškinome, kad į Vokietiją po 2004 m. atvykę asmenys turi ženkliai aukštesnę kvalifikaciją nei imigrantai, atvykdavę į šalį anksčiau.

Kaip teigia N. Neubecker, šis tyrimas atskleidė, jog du trečdaliai imigrantų iš Rytų Europos turi universitetinį išsilavinimą patvirtinantį diplomą arba yra baigę profesinę kvalifikaciją suteikiančius mokslus. Taip pat paaiškėjo, kad reikšminga rumunų ir bulgarų dalis, kurie atvyko į Vokietiją po 2007 m., dirba darbus, kuriuose jiems įgytos kvalifikacijos neprireikia. Priklausomai nuo skaičiavimams taikomo metodo, per aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų proporcija svyruoja nuo 40 iki 58 proc.

Paprasčiausia diskriminacija?

Vokietijos kairiųjų partija žvelgia į šiuo metu vykstančius debatus dėl taip vadinamos skurdo migracijos iš Rumunijos ir Bulgarijos per prizmę, kurią jie vadina darbo politikos pralaimėjimais. Šios partijos atstovė Sabine Zimmermann, atsakinga už darbo rinką, kalba apie gėdingą Vokietijos darbo politikos neadekvatumą.

Kaip teigia S. Zimmermann, stebima bendra atlyginimų mažėjimo tendencija. Ši našta vis dažniau tenka būtent į Vokietiją atvykstantiems imigrantams.

„Vyksta nuolatinė diskriminacija. Daugybė darbdavių samdo iš šių valstybių atvykusius asmenis ir moka jiems per mažai“, - pasakojo S. Zimmermann.

Tačiau N. Neubecker įsitikinusi, kad tik diskriminacija skirtumai tarp vokiečių darbuotojų ir čia iš Rytų Europos šalių atvykstančių asmenų negali būti grindžiami vien diskriminacija. Vietoje to ji kalba apie faktorius, tarp kurių yra ir neatitikimas tarp įgytos kvalifikacijos ir to, ko reikalauja Vokietijos darbdaviai.

„Labai aiškiai matome, kad daugybė imigrantų, palyginti su vokiečiais, nėra įgiję tinkamo profesinio išsilavinimo“, - sakė N. Neubecker.

Paini sistema

Kita problema, su kuria susiduria imigrantai, tai kitose šalyse įgytą išsilavinimą patvirtinantys dokumentai, kurie daugeliu atvejų Vokietijoje nepripažįstami, o akreditacijos procedūra reikalauja daug pastangų. „Tai mums trukdo tinkamai išnaudoti imigrantų potencialą“, - paaiškino N. Neubecker.

S. Zimmermann sutinka, kad šia kryptimi ir toliau turėtų būti dirbama, bei priduria, jog nėra daroma pakankamai tam, kad būtų pagreitinta užsienyje įgautos kvalifikacijos pripažinimo procedūra. Šį žingsnį būtina žengti kuo greičiau dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo.

Vietos lygmeniu valdžios atstovai tikina sprendžiantys šią problemą. Pavyzdžiui, mėginama standartizuoti reikalavimus norintiems dirbti sveikatos priežiūros srityje. Šiuo metu Vokietijoje dėl to kyla nemažai painiavos: jei iš Rumunijos atvykusiam asmeniui leidžiama pretenduoti į pagyvenusių žmonių slaugytojo vietą Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinėje žemėje, tai nebūtinai reiškia, kad šį darbą asmuo galės dirbti ir Bavarijos federalinėje žemėje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Banko kasininkė per klaidą išmokėjo 10 kartų daugiau: pinigus gavęs klientas – įkalintas (75)

Viename Vilniuje esančio banko skyriuje JAV dolerius į eurus išsikeisti panoręs Lenkijos pilietis...

Pigios sodybos lietuvių nebedomina: kokios ir už kiek labiausiai graibstomos? (16)

Artėjant vasarai, susidomėjimas sodybomis vėl ima augti. Daugelį lietuvių labai vilioja mintis...

Garsus Trumpo administracijos ekonomistas lygina prekybos karus su kova prieš skorbutą (2)

Garsus JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos ekonomistas įžiūri naują analogiją...

Po pralaimėto ketvirtfinalio – Šaro pokalbis su „Cavaliers“ vadovu (57)

Eurolygos ketvirtfinalio tarp Kauno „Žalgirio“ ir Stambulo „Fenerbahče “ ketvirtosiose...

Juozaitis demonstratyviai išėjo iš LRT debatų (1739)

Kandidatas į Prezidento postą Arvydas Juozaitis nusprendė pasitraukti iš prezidentinių LRT...

Monika Šedžiuvienė apie naują savo šeimą, meilę ir Šedžiaus santykius su Erdvile: juokinga, kai slepia tai, kas akivaizdu (17)

Neseniai vykusiame Vilniaus „Akropolyje“ esančios „Guess“ parduotuvės pristatyme su...

Sėkmė Kaune Obradovičiui – su šaukštu deguto: dabar labiausiai norėčiau sveikų žaidėjų

„ŽalGIRIŠ“ – taip Kauno ekipos pavadinimą ketvirtadienį perrašė Stambulo „Fenerbahče...

Pavojingam reiškiniui traukiantis – staigus perspėjimas: jau netrukus viskas keisis (11)

Likusią šios savaitės dalį Lietuvos orus lems žemesnio slėgio laukas.

Didžiausią pamoką ir širdgėlą įvardinęs Jasikevičius prisipažino tikėjęsis daugiau (71)

Kaip beurgztų Kauno „Žalgiris“ , gamtos neapgausi – Lietuvos čempionai sutiko už save...

„Žalgirio“ sezonas Eurolygoje baigtas: finalo ketverte – fantastiškai atakavusi „Fenerbahče“ (929)

Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienį stojo į paskutinę kovą Eurolygoje: atkrintamųjų...