aA
„Jei Turkija įstotų į Europos Sąjungą, ji parodytų pasauliui, kad islamas ir Vakarų demokratija gali sugyventi. Tai būtų „geroji žinia žmonijai“, --  interviu „EurActiv“ teigė populiari Turkijos autorė Elif Safak. E.Safak gimė Strasbūre 1971 m., gyveno Madride ir Amane, tada sugrįžo į Turkiją, kur baigė tarptautinių santykių studijas. Dėstydama JAV E.Safak parašė pirmąjį savo romaną. Nors rašytoja dėsto JAV universitetuose, ji gyvena Stambule - mieste, kurį vadina meilės ir įkvėpimo šaltiniu.
Turkijos rašytoja Elif Safak. Elifsafak.com nuotr.

Prieš kelerius metus savo gimtojoje šalyje buvote apkaltinta „turkiškų tradicijų įžeidimu“, tačiau, kaip tuomet teigėte, tai nesutrukdė Jums tapti perkamiausių knygų autore, sulaukiančia daug teigiamų skaitytojų atsiliepimų. Ar įstatymas, pagal kurį buvote apkaltinta, vis dar galioja?

Taip, tačiau jis nėra taikomas taip, kaip anksčiau. Turkijos meno ir literatūros pasaulyje yra daug moterų. Dauguma grožinės literatūros skaitytojų taip pat yra moterys. Jos ir sukuria dinamišką atmosferą. Vakaruose apie tai labai mažai žinoma. Dažniausiai jūs apsiribojate apie vienu ar keliais dalykais

Šiuo metu Turkijoje galvos apdangalus dėvi daugiau moterų nei prieš 20 metų. Ar tai normalu?

Ne visai, nes vis daugiau moterų su galvos apdangalais pasirodo viešumoje. Moterys galvos apdangalus dėvėjo visada, tačiau dažniausiai tik savo namuose. Tai yra normalu. Ironiška, bet dabar kai kurios moterys apdangalą užsiriša tik eidamos į viešumą. Ne kiekviena jį dėvinti moteris yra fundamentalistė ar engiama. Norint suprasti bendrą vaizdą, svarbu atsižvelgti į daugelį niuansų ir skirtumų.

Turkija turi keletą „veidų“: vienas jų yra labai europietiškas, kitas ne toks europietiškas. Ar nemanote, kad tai yra tam tikra problema?

Mano manymu, Turkija tampa vis labiau vakarietiška šalimi, todėl aš remiu jos siekį tapti Europos Sąjungos (ES) nare. Ne tik mums reikia Europos, bet ir Europai ilgainiui prireiks mūsų. Jei mes parodytume pasauliui, kad Islamas ir Vakarų demokratija gali sutarti, tai būtų geroji žinia žmonijai.
Pasiekti Islamo ir Vakarų demokratijos sintezės nėra lengva. Bet tik teigiamas požiūris gali suteikti papildomos energijos. Juk Europoje gyvena labai daug musulmonų – svarbu parodyti, kad rytietiški papročiai ir Vakarų demokratija gali harmoningai sugyventi.

Mano manymu, Turkija yra vakarietiška valstybė, bet ne tokia kaip Norvegija ar Danija. Turkija islamo pasaulyje yra ant pačios ribos.

Mes turime savęs paklausti, kaip mes norime gyventi? Ar mes tenorime būti apsupti žmonių, kurie rengiasi panašiai ir turi panašias pavardes? O gal vertėtų siekti, kad skirtingi žmonės tobulintų demokratiją?

Mano galva, antrasis kelias yra geresnis, nes pirmasis veda prie kultūrinio geto. Ar to siekia Europa? Manyčiau, kad reikia galvoti, kaip pasiekti kultūrinių skirtumų harmonijos.

Esu tikras, kad tai įmanoma. Kultūrinių skirtumų yra daugelyje šalių. Kai kurios jų, tarkim, Bosnija ir Hercegovina, per keletą artimiausių metų taps ES narėmis. Tačiau Turkija yra žymiai didesnė. Didžiosioms ES šalims tai nėra priimtina. Pabandykite įsivaizduoti Prancūzijos prezidentą Nikolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, į savo tandemą priimančius Turkijos vadovą. Ar tai nėra didžiausia problema?

Taip galvoja ne visi ES lyderiai. Aš daug keliauju ir susiduriu su įvairiais požiūriais – ne visi mąsto taip, kaip N.Sarkozy.

Šiaip ar taip, meno ir literatūros kalba skiriasi nuo populistinės politikos, kuri visada siekia sukurti „kitą“. Politikui svarbus skirtumas tarp mūsų ir „kito“. Kartais tas „kitas“ yra Islamas, bet ar tai sveikas požiūris? Manau, tai yra didžiausia problema. Mes norime gyventi tokiame pasaulyje ar bandome tobulinti žmogiškumą ir demokratiją? Šiuo metu siekiama sukurti „kitą“.

Pokalbio metu jūs kelis kartus paminėjote Prancūzijos prezidento pavardę. Jei šiais metais sutiktumėte N.Sarcozy, tarkim, per jo vizitą Turkijoje, ką jam pasakytumėte?

Aš niekam nieko nenoriu įrodinėti. Esu žmogus, kuris tiki, kad mes visi privalome labiau stengtis kovoti su minėtu „mes ir kiti“ dvilypumu. Niekam nenaudingas įtampos kūrimas. Norėčiau, kad mes į tai atkreiptume dėmesį. Pasaulyje ir taip per daug įtampos. Mums reikia galvoti, kaip užmegzti konstruktyvesnį dialogą tarp skirtingų kultūrų.

Priešistorė
2005-aisiais prasidėjusiose Turkijos stojimo derybose kol kas atidaryti tik 12 iš 35 derybinių skyrių. Turkija siekia visateisės narystės ES, tačiau dar neišspręsti kurdų tautinės mažumos, Kipro padalinimo klausimai, žmogaus teisių ir kt. klausimai. Narystei priešinasi ir Vokietija bei Prancūzija. Politologai vertina, kad priėmus Turkiją ši taptų viena didžiausių, o tuo pačiu ir įtakingiausių šalių visoje Bendrijoje. Tačiau už Turkijos narystę pasisako D. Britanija ir JAV prezidentas B. Obama.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tikrasis tuštėjančių Lietuvos regionų veidas: iš 300 eurų pensijos pragyvena dviese, emigracija naikina viską (384)

„Lietuvos regionai miršta“, – DELFI lankantis Utenos rajone sakė jo gyventojai. Pasak jų,...

Theresos May problema, vedanti į blogiausią scenarijų: ją išsprendus krizė baigtųsi akimirksniu (116)

Vienintelis būdas išsivaduoti iš krizės gniaužtų – sugebėti sutelkti parlamento daugumą,...

Naujausi prezidentiniai reitingai: lyderių trejetuke vienas pakilo, kitas leidžiasi (926)

Prezidento rinkimų reitinguose smuktelėjo pirmaujančio Gitano Nausėdos populiarumas, o jo...

Už mažamečių operacijas gydytojai ėmė kyšius: galėjo ir neduoti, visus vaikus mylėjau kaip savo (710)

Nors kvėpavimo takų ligomis sergančius vaikus gydytojas turėjo operuoti nemokamai, tačiau...

Užkalnis apie kvepalus, pagarsėjusius tik iš blogosios pusės (38)

Sovietiniais laikais, pasakysiu aš jums, su parfumerijos reikalais buvo ne kažkas. Lietuvoje...

Nufilmavo šiurpią avariją: kelio viduriu skridęs „Audi A6“ staiga rėžėsi į medį (63)

„Pavasarį parskrenda ne tik paukščiai“, – taip pareigūnai pavadino avariją, kuri įvyko...

25 kilogramų atsikračiusi Donalda Meiželytė papasakojo, kokie trys dalykai padėjo sulieknėti: sportuoti jau negaliu (93)

Žinoma televizijos laidų vedėja ir visuomenės veikėja Donalda Meiželytė puikiai žino, ką...

Valentinas Mitė. Aikštinga kaip vaikas Britanija nesugeba nei likti, nei išeiti iš ES (24)

Didžioji Britanija visada norėjo kažkokių ypatingų sau sąlygų Europos Sąjungoje, kažkokių...

Jūreiviams šis darbas buvo bausmė: ar žinote, kas vadinama varnos lizdu?

Šiuolaikiniai laivai turi radarus ir kitas modernias navigacijos sistemas. Anksčiau šią funkciją...