Įmonių paraiškas vertino ir nugalėtojus rinko kompetentinga komisija, sudaryta iš Socialinės apsaugos ir darbo, Aplinkos ir Ūkio ministerijų, bei Trišalėje taryboje atstovaujančių darbuotojų organizacijų ir darbdavių organizacijų atstovų. Komisijos darbe taip pat dalyvavo akademinio sluoksnio, moterų ir vyrų lygybės, jaunimo verslumo, įmonių socialinės atsakomybės skatinimo srities žinovai, pripažinti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
„Mes labai džiaugiamės, kad mūsų gerus darbus pastebi Lietuvos visuomenė. Džiaugiamės, kad esame vertinami ne tik už krovos rezultatus, pajamas į valstybės biudžetą, bet ir už indėlį į bendruomeniškumą, už rūpestį darbuotojais“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
„Metų bendruomeniškiausios“ apdovanojimas skiriamas už indėlį prisidedant prie visuomenės bendruomeniškumui svarbių vertybių skatinimo ir pridėtinę vertę kuriančių projektų visuomenei vystymo. Klaipėdos uostas yra neatsiejama uostamiesčio dalis. Uosto direkcija solidžiai prisideda prie pagrindinės Klaipėdoje Jūros šventės, be to, Klaipėdos pilies džiazo festivalio, kitų renginių. Uosto direkcijos lėšų sulaukia ir reprezentacinės Klaipėdos sporto komandos, ginančios Klaipėdos garbę ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
„Bendruomeniškiausios įmonės titulą pelnėme jau antrus metus iš eilės. Tai išties džiugina. Manau, kad toks įvertinimas mums skirtas ir už tai, kad prisidedame prie miesto infrastruktūros gerinimo, kruizinės laivybos plėtros, nors ši sritis yra tik vienas procentas mūsų pajamų, bet puikiai suprantame, kokią naudą Klaipėdai ir Lietuvai teikia kruizinių laivų turistai, todėl stengiamės, kad jų būtų vis daugiau“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Beje, šių metų rugpjūtį Klaipėdoje užfiksuotas kruiziniais laivais atvykusių keleivių rekordas.
A. Vaitkus itin džiaugėsi ir tuo, jog Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pripažinta metų darboviete. Anot jo, tokį statusą bus stengiamasi išlaikyti ir ateityje.
„Per pastaruosius kelerius metus darbuotojams kėlėme atlyginimus, taip mažindami atskirtį tarp privačių bendrovių ir valstybės įmonių. Manau, jog nenormalu, kad privačioje bendrovėje projektų vadovas uždirba ne procentais, o kartais daugiau nei valstybės įmonėje tokį patį darbą dirbantis žmogus. Šis skirtumas kasmet turi mažėti, to siekiame“, – teigė A. Vaitkus.
Jis pažvelgė ir į kaimynus – Rygos bei Talino uostus, kur darbuotojų atlygimai taip pat buvo gerokai didesni nei Klaipėdos uosto direkcijoje, tačiau skirtumas vis mažėja.
„Jau antri metai savo darbuotojus draudžiame sveikatos draudimu. Daugybė žmonių labiau dėkoja ne už padidintą atlyginimą, o būtent už draudimą, nes taip jie gali labiau rūpintis savo sveikata. Mums svarbu, kad žmonės ja rūpintųsi, nes tada bus darbingi. Palyginti mūsų žmonių ir Rygos ar Talino uosto darbuotojų darbų apimtis, galima drąsiai teigti, jog, pavyzdžiui, Taline darbuotojų yra 25-30 proc. daugiau nei pas mus, nors darbo krūvis labai panašus. Vadinasi, vieno mūsų žmogaus darbo našumas yra didesnis, todėl tikrai turime rūpintis jų sveikata“, – įsitikinęs A. Vaitkus.