ES pacientų organizacijų atstovai pabrėžė, jog pacientų organizacijos norėtų didesnio vaidmens psichikos sveikatos srityje. Jie atskleidė, jog beveik 50 milijonų Europos Sąjungos piliečių (tai – beveik 11 proc. gyventojų, daugiau nei dešimtadalis) turi psichikos sveikatos sutrikimų.
Išsakyta ir kritika Europos valstybių sveikatos apsaugos politikai, kuomet medikamentinis gydymas vis dar kartais traktuojamas kaip dažnas gydymo būdas nesirenkant alternatyvų galimybių.
Nyderlandų sveikatos apsaugos ministerijos atstovai kalbėjo apie būtinybę labiau sveikatos problemų turinčius asmenis integruoti į darbo rinką. Taip būtų mažinama ir jų socialinė atskirtis. Išsakyta nuomonė, jog sveikatos apsaugos sistema labai glaudžiai susijusi su darbo rinka, šalių socioekonominės politikos realijomis. Konferencijoje akcentuota, jog būtina naujų, gerų iniciatyvų siekti ne tik gydyme, integracijos procesuose, bet ir sveikatingumo skatinimo bei prevencijos srityse.
Suomijos atstovas konferencijoje dar pabrėžė, jog taip pat reikėtų paremti ES mokslinių tyrimų politiką. Taip pat pasigirdo nuomonė, jog reikia naudoti tik geriausią ES valstybių patirtį ir nekreipti dėmesio į iššūkius.
Kalbėta ir apie rizikos veiksnius visuomenės psichinei sveikatai. Vienas iš veiksnių, pasak konferencijos pranešėjų, yra alkoholis ir narkotikai.
T. Borgas: sveikata – pati savaime vertybė
ES sveikatos reikalų komisaras Tonio Borgas pabrėžė, kad sveikata yra pati savaime vertybė. „Be to, sveika visuomenė sudaro galimybę ir geram ekonomikos funkcionavimui”, – teigė jis. Sveikatos reikalų komisaro teigimu, nereikia gailėti investuoti į visuomenės sveikatą. „Išmaniosios investicijos į sveikatos apsaugą turi ir ekonominę prasmę“, – pabrėžė pareigūnas.
Pereidamas nuo bendros situacijos prie psichikos sveikatos srities T. Borgas išsakė nuomonę, jog būtina ne tik spręsti jau iškilusias problemas, bet ir skirti dėmesio ir finansavimo ne mažiau svarbiai prevencijai.
Pabrėždamas jau nuveiktus darbus T. Borgas akcentavo Europos psichikos sveikatos pakto svarbą. „Tačiau be ilgalaikės strategijos, veiksmų, reikia ir trumpalaikių priemonių svarbu įsisavinti ir struktūrinių fondų teikiamas galimybes. Tai Lietuva gerai suprato“, – teigė jis.
T. Borgas įvardijo ir priežastis, kodėl vis daugėja psichikos sveikatos problemų. Jis pažymėjo ypatingą susirgimų depresija augimo statistiką ir poveikį prastėjančiai psichikos sveikatai. Politikas pabrėžė, jog klaidinga manyti, jog depresija nėra rimta liga, nes iš tikro ji paliečia vis daugiau europiečių bei neša milijardinius nuostolius.
V.P. Andriukaitis: reikia naikinti kai kuriuos stereotipus
Pasak sveikatos apsaugos ministro V. P. Andriukaičio, psichikos sveikata yra viena didžiausių ir kartu pažeidžiamiausių vertybių šiuolaikinėje visuomenėje. Ministras kalbėjo, kad ES šalys turi įgyvendinti uždavinius ir pasiekti tikslus, iškeltus Europos pakte dėl psichikos sveikatos ir gerovės, Europos Sąjungos Tarybos 2011 m. išvadose bei strategijoje Europa 2020.
Ministras taip pat pabrėžė prevencijos svarbą. „Pinigai skiriami tabletėms, pastatams, aparatūrai, o prevencijai jų tenka nedaug. Todėl reikia, kad padėtis pasikeistų. Lietuvoje taip pat diskutuojama, kur nukreipti lėšas. Akivaizdu, jog reikia peržiūrėti prioritetus“, – sakė jis.
Tiek V. Andriukaitis, tiek ir kiti konferencijos dalyviai kalbėjo apie dar vieną psichikos sveikatos sritį, kurioje būtinos permainos. Pareigūnai pažymėjo, jog svarbi ne tik prevencija, naujų gydymo formų paieška, socialinė integracija, bet ir kova su stereotipais.
„Vis dar vyrauja stereotipas, kad jei žmogus kreipiasi dėl psichinės sveikatos problemų, jis jau iš karto yra kažkoks nenormalus. Su tuo reikia kovoti, taip pat skatinti, kad žmonės nebijotų kreiptis“, – sakė T. Borgas, pabrėžęs, kad visi žmonės vienu ar kitu gyvenimo periodu turi problemų.
V. Andriukaičio įsitikinimu, labai svarbus nediskriminavimo principas, nes psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų pažeidžiamumas yra labai aukštas.