Taip pat neatrodo, kad šie purvini amerikiečių darbeliai turės kokių nors didesnių neigiamų pasekmių. Galbūt bus netgi atvirkščiai? Visai įmanoma, kad šalutinis to poveikis bus JAV noras prisiimti griežtesnes duomenų apsaugos taisykles. Tai turėtų teigiamą įtaką ne tik daugumai Europos, bet ir didžiajai daliai viso pasaulio gyventojų. Turiu omenyje kartu su derybomis dėl laisvos prekybos sutarties prasidėsiančias kalbas dėl duomenų apsaugos taisyklių griežtinimo. Šias derybas, beje, kaip galimą būdą pabėgti iš susidariusios padėties, pasiūlė pačios JAV. Būtų tikrai keista, jei to užteko nuraminti įsiaudrinusius ES politikų nervus.
Kokios gali būti kitos tokio ES politikų nusiraminimo priežastys?
Mes ir patys taip darom
Kai ES politikai ir kiti aukšti pareigūnai pyko dėl negražių sąjungininkų veiksmų, pagrindinis viešųjų intelektualų kontrargumentas, ginantis JAV, buvo gana paprastas ir netgi ganėtinai vaikiškas. Jis skambėjo taip: o jūs pirmiau pasižiūrėkit į save.
Pats Obama pirmąkart reaguodamas į ES kaltinimus savo kalboje Afrikoje taip pat pasirinko tokią žinutę. Jis teigė, kad visos valstybės taip daro. Taigi, nieko keisto, kad ir amerikiečiai pasinaudoja galimybėmis gauti geriausios kokybės informacijos ir taip tik pasitikrinti, ar sąjungininkai jiems tos informacijos nepagražina.
Tipinis tokio argumentavimo pavyzdys buvo įtakingame „Foreign Policy“ žurnale pasirodęs Deniso Macshane‘o tekstas „Džentelmenai, nusiraminkite“. Šiame tekste autorius įrodinėja, kad patys europiečiai neturi lygių tokio tipo žvalgybinėse operacijose. Kaip ypatingai toli pažengusius jis nurodo prancūzus. Jo teigimu, visi interneto duomenys, praeinantys per Prancūzijos teritorijoje esančius tinklus, yra laikinai įrašomi. Be to, užsienio valstybių atstovų pokalbių yra nuolat klausomasi. Macshanea‘s netgi papasakoja šmaikščią su tuo susijusią istoriją. Kai jis buvo Britanijos Europos reikalų ministru Tony‘o Blairo vyriausybėje, premjeras jo paprašė nekalbėti telefonu Paryžiuje, nes pokalbio išrašas nedelsiant atsidurs ant Prancūzijos ministro stalo. Autorius sakosi ignoravęs patarimą, nes nesugalvojęs efektyvesnio būdo perduoti Britanijos poziciją Prancūzijos vyriausybei.
Taigi, vienas iš atsakymų, kodėl ES politikai perdėtai rimtai nereaguoja į JAV šnipinėjimus yra toks: jie ir patys taip daro.
Ekonomika - svarbiausia
Kitas atsakymas yra susijęs su apgailėtina ES ekonomine situacija ir žinojimu, kad ją labai stipriai pataisyti galėtų laisvos prekybos sutartis su JAV. Jau esu rašęs, kad labai konkreti prognozuojama šios sutarties nauda yra 400 tūkstančių darbo vietų ir 0,5 % BVP augimas kasmet. ES vadovai demonstruoja, kad, deja, „žmogaus teisės“ ir „privatumas“ nebėra tokie gražūs terminai, kai nemaža dalis jų gyventojų nebeturi darbo bei orumą užtikrinančių pajamų. Todėl labai tikėtina, kad šiuo atveju ekonominei naudai bus suteikta pirmenybė.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai patvirtino, kad derybos dėl laisvos prekybos sutarties, pokalbiai dėl griežtesnių duomenų apsaugos taisyklių ir tyrimas dėl JAV šnipinėjimo operacijų vyks paraleliai. Ji teigia esanti tvirtai įsitikinusi, kad tarp JAV ir ES valstybių gali egzistuoti pasitikėjimu grįsti santykiai ir kad atsiprašymo ji iš JAV nebandys išpešti. Atrodo, kad prezidentė kaip visada aiškią pirmenybę teikia ekonominiams klausimams. O dėl moralinių klausimų - kaip jau ten išeis. Galbūt toks pasirinkimas šiuo metu yra būtinas.
Grybauskaitė taip pat išsakė dar vieną labai įdomią idėją - Rusija gali būti įsipainiojusi į pastarąją padėtį. Prezidentės teigimu, labai keista, kad tokia informacija pasirodo kaip tik tada, kai siekiama pasirašyti itin geopolitiškai svarbų susitarimą. Pažįstant mūsų didįjį kaimyną ir žinant jo veikimo būdus, tai visai nebūtų keista.
Tyrimas vis tiek vyks
Nors ES lyderiai yra linkę atlaidžiai pasižiūrėti į JAV išdykavimus, egzistuoja maždaug 766 žmonės, kurie dar apie tai garsiai pakalbės. Turiu omenyje Europos Parlamento narius. Jie buvo vieninteliai, netgi pasiūlę stabdyti JAV ir ES derybas dėl laisvos prekybos sutarties. Vis tik tokie daugiausia socialistų ir žaliųjų siūlomi veiksmai bent jau kol kas nesulaukė aiškaus viso Parlamento pritarimo.
O JAV ambasadorius Europos Sąjungoje teigia esąs įsitikinęs, kad šnipinėjimo skandalas nesutrukdys abiems šalims efektyviai derėtis. Jo nuomone, JAV ir ES ryšiai yra tokie „gilūs“, kad tokie „maži nesusipratimai“ neturėtų šių dviejų ekonominių gigantų sulaikyti nuo istorinio susitarimo pasirašymo.
Gal ir nesulaikys. Bet šie „maži nesusipratimai“ vis tiek nulėmė tai, kad Europos Parlamentas nusprendė pradėti išsamų tyrimą dėl JAV žvalgybos veiksmų. Daugiau nei pusė europarlamentarų balsavo, kad būtų vykdomas toks tyrimas. Įdomu tai, kad ir jie, atrodo, gerai supranta prekybos susitarimo reikšmę. EP rezoliucija skelbia, jog būtų „nesmagu“, jei šis tyrimas neigiamai paveiktų derybas dėl laisvos prekybos ir kad to reikėtų išvengti. Išvengsim - ko nepadarysi dėl ekonomikos. Bet tolimesnis kapstymasis po šią istoriją derybų tempą neabejotinai sulėtins.
Parengė Mantas Pupinis