Kovo 29 dieną įteiktame oficialiame laiške, kuriame Europos Sąjunga informuojama apie Didžiosios Britanijos apsisprendimą trauktis iš Sąjungos, Th. May teigia: jeigu nepavyks rasti bendro sprendimo dėl ateities santykių, tokia situacija neabejotinai turės skaudžių padarinių saugumui.
„Vertinant saugumo klausimu, nesugebėjimas susitarti reikš, kad mūsų bendradarbiavimas kovoje su nusikalstamumu ir terorizmu „susilpnės“, teigiama britų ministrės pirmininkės laiške Europos Vadovų pirmininkui Donaldui Tuskui.
Iš viso šešių puslapių laiške Th. May saugumą paminėjo 11 kartų.
Per interviu BBC trečiadienį Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė pareiškė, kad jos šaliai itin aktualūs susitarimai prekybos ir saugumo klausimais. Jeigu per dvejus metus nepavyks rasti abiem pusėms palankaus kompromiso, ji mieliau rinktųsi jokio susitarimo nei nepalankų.
Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė nenorėtų, kad jos šalis atsidurtų padėtyje, kai „tektų sutikti su sąlygomis, kurioms rinkėjai nepritaria“.
Paklausta apie galimybę nutraukti bendradarbiavimą Europolo formate – ES teisėsaugos agentūros, koordinuojančios dalijimąsi informacija žvalgybos, kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu – premjerė atsakė, kad Didžioji Britanija derėsis „dėl tolimesnio bendradarbiavimo įvairiais kovos su nusikalstamumu ir teisingumo klausimais“.
„Dabar ne metas, turint omenyje visas grėsmes Europoje, mažinti bendradarbiavimą“, – akcentavo Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė
Gėdingas grasinimas
„Brexit“ nepritariančių Liberaldemokratų lyderis Timas Farronas sako, kad Th. May sprendimas susieti prekybą ir saugumą yra „gėdingas“ ir prilygsta „tiesioginiam grasinimui“.
„Saugumas pernelyg svarbus klausimas, kad juo būtų naudojamasi kaip korta derybose, toks sprendimas iš karto užprogramuoja priešingą nei norimą rezultatą, tad, užuot tiesusi bendradarbiavimo tiltus, Didžioji Britanija kaip tik liks dar labiau izoliuota“, – teigia politikas.
Leiboristų parlamentarė Yvette Cooper pritaria jo nuogąstavimams. „Labai neatsakinga grasinti, rizikuoti ar derėtis nacionalinio saugumo klausimais“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Yvette Cooper.
Opozicijoje esančios Leiboristų partijos narys Stephenas Kinnockas parlamente perskaitė Th. May laiško ištraukų ir viešai paklausė: „Nejaugi ji tikrai sakė, kad mūsų šalies saugumas tose derybose bus tarsi koks koziris?“.
Th. May atsakė, kad bus labai svarbu susitarti dėl saugumo klausimo.
„Mus su Europos Sąjunga vienija bendri reikalai, yra net kelios Europos Sąjungos institucijos teisingumo ir vidaus reikalų srityse, kurioms šiuo metu priklausome, o, pasitraukę iš Europos Sąjungos, neteksime tos narystės. Tai reiškia, kad būtina ieškoti sprendimo, kaip tokie santykiai atrodys ateityje“, – sakė Th. May.
„Viskas labai paprasta, labai pragmatiška. Pagrindinis tikslas – užtikrinti bendradarbiavimą šiais klausimais“, – tvirtina ministrė.
Didžioji Britanija yra viena iš stipriausių Sąjungos gynybinių galių, teigia institucijos „The Institute for Government“ ekspertai.
„Didžioji Britanija – viena iš dviejų Sąjungos valstybių narių, turinčių „pilną karinių galimybių spektrą“ (įskaitant branduolinį atgrasymo veiksnį) ir viena iš tų, kurios tikrai skiria 2 proc. BVP gynybai. Be to, Londonui priklauso nuolatinė vieta Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, šalies karinis biudžetas didžiausias visoje Europos Sąjungoje“, – teigia „The Institute for Government“ atstovai.
Britų vyriausybės atstovai apie Th. May laišką detaliau kalbėtis nepanoro. „Šalies ministrės pirmininkės žodžiai kalba patys už save. Tai paprastas faktas – jeigu iš Europos Sąjungos pasitrauksime be mums palankaus susitarimo, natūralu, kad visi mūsų kaip ES valstybės narės susitarimai nustos galioti“, – CNN sakė atstovai.
ES piliečių Britanijoje laukia neaiški ateitis
Prasidėjus dvejus metus truksiančioms Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos procedūroms, slaugytojo ispano Joano Ponso ir milijonų kitų JK gyvenančių ES piliečių laukia neaiški ateitis.
„Greitai norime garantijų“, – sakė 41 metų J. Ponsas, dirbantis Norfolke Rytų Anglijoje ir gyvenantis Britanijoje gyvena jau 17 metų.
J. Ponsas turi tris vaikus – penkerių, 11 ir 14 metų – kurie visi gimė Britanijoje. Dabar šeima nerimauja, ar jiems reikės kraustytis į Ispaniją.
„Jie bijo, kad kartą išvažiuosim atostogų ir niekada negrįšime“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Britanija, pernai per šalį suskaldžiusį referendumą nubalsavusi už išstojimą, šį trečiadienį oficialiai inicijavo „Brexit“ procedūras. Imigracijos klausimas buvo viena pagrindinių lemtingojo referendumo kampanijos temų.
Britanijoje apsigyveno daugiau kaip 3 mln. ES piliečių, bet ministrė pirmininkė Theresa May pažadėjo griežtinti imigracijos kontrolę.
Ir Londonas, ir Briuselis sakė, kad Britanijoje gyvenančių imigrantų ir kitur Europos Sąjungoje gyvenančių britų statusas derantis bus prioritetas.
Tačiau kol kas ES piliečiai Britanijoje, kurių dauguma yra iš Rytų ir Pietų Europos, nežino, ar galės pasilikti.
J. Ponsas yra vienas iš 60 tūkst. nacionalinės sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių ES piliečių, sudarančių maždaug 5 proc. iš 1,2 mln. sistemos darbuotojų.
Netikrumo kai kuriems sveikatos apsaugos profesionalams iš ES jau buvo per daug.
„Galvojame kraustytis į Australiją“, – AFP sakė 45 metų slaugytoja ispanė, kuri yra ištekėjusi už gydytojo ispano.
Ši moteris iš Barselonos prašė neskelbti jos pavardės, nes apie savo planus dar nekalbėjo su vadovais.
„Derybiniai koziriai“
Darbuotojai iš kitų ES šalių taip pat yra „Anglijos daržu“ dažnai pavadinamos Kento grafystės Pietryčių Anglijoje pamatas. Vietos ūkininkai sako, kad labai kliaujasi darbuotojais iš užsienio, nes negali rasti pakankamai britų, norinčių dirbti tokius darbus.
31 metų rumunė Gabriela Szomoru, kuri ūkyje iškilo iki biuro darbuotojos, piktinasi „Brexit“ šalininkų mantra, kad darbuotojai iš ES numuša atlyginimus.
„Tai labai sunkus darbas. Pradedi penktą ryto, iki 10 valandų kasdien, šešias dienas per savaitę“, – sakė G.Szomoru, kuri į Britaniją atvyko prieš 10 metų ir skynė braškes, kol gavo dabartinį darbą.
G. Szomoru yra ištekėjusi už traktorininko iš Vengrijos ir su vyru planuoja tame rajone nusipirkti namą, nes savo ateitį mato Britanijoje.
Ūkio, kuriame dirba G. Szomoru, direktorius Nickas Ottewellas sakė, kad sulaukė įžeidžiančių atsiliepimų dėl savo komentarų vietos spaudoje apie imigrantų poreikį.
Pasak N. Ottewello, tokie sektoriai kaip žemės ūkis, sveikatos apsauga ir statybos be imigrantų „nefunkcionuotų“.
Prancūzas Nicolas Huttonas, vienas iš kampanijos už ES piliečius „The3Million“ vadovų, sakė AFP, jog po referendumo buvo „priblokštas“ ir nori, kad ES piliečiai „turėtų balsą“.
„Viliuosi, jog britų vyriausybė ir ES klausysis mūsų ir išskirs mūsų teises, kad mumis nebūtų naudojamasi derantis dėl kokių nors kitų darbotvarkės dalykų“, – sakė jis, ministrei pirmininkei paskelbus „Brexit“ pradžią.
„Nenorime per derybas būti derybiniai koziriai“, – sakė jis.
Svarbiausia – susitarimas dėl prekybos
Oficialus „Brexit“ proceso startas prasidėjo praėjus devyniems mėnesiams po to, kai britai referendume nusprendė, kad šaliai derėtų išstoti iš Europos Sąjungos.
Savo oficialiame laiške Th. May pareiškė sieksianti „drąsaus ir ambicingo“ laisvosios prekybos susitarimo su Europos Sąjunga.
Jeigu šaliai nepavyks rasti bendros kalbos prekybos klausimu ir ji nebegalės prekiauti Pasaulio prekybos organizacijos sąlygomis, prognozuojama, kad per 15 metų Londonas neteks 7,5 proc. šalies BVP. Th. May davė aiškiai suprasti, kad šalis nepasiliks bloko bendrojoje rinkoje ar muitų sąjungoje, kurios iš esmės ir sudaro Europos Sąjungos laisvosios prekybos zoną. Pasilikimas rinkoje priverstų Didžiąją Britaniją palikti atviras savo sienas visiems ES valstybių narių piliečiams. O tai buvo vienas iš stipriausių „Brexit“ kampanijos šalininkų argumentų.
Laiške Th. May stengėsi nuolankiai kreiptis į Europos Sąjungą ir dar kartą išreiškė viltį, kad šalis ir Europos Sąjunga išliks artimos sąjungininkės bei pažadėti siekti „tvirtos ir gilios partnerystės“. Ji taip pat davė aiškiai suprasti nenorinti, kad Didžioji Britanija pasitrauktų be apčiuopiamo susitarimo ir pateikė gairių, į ką derėtų kreipti dėmesį per derybas.
Pagrindiniai Th. May laiško akcentai:
Didžioji Britanija nesieks narystės bendrojoje rinkoje, konkrečiai laisvosios prekybos zonoje, tačiau sieks „drąsaus ir ambicingo“ laisvosios prekybos susitarimo.
Didžioji Britanija tikisi, kad pavyks išvengti drastiško išsiskyrimo ir viliasi, kad verslas nenukentės.
Laiške perspėjama: jeigu nepavyks pasiekti susitarimo, nukentės visos Europos saugumas.
Tikimasi, kad daugiau galios įgaus pavieniai Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos regionai.
Didžiosios Britanijos valdžia tikisi, kad nustos galioti ES teisės aktai, kurie britų bus analizuojami atskirai.
Ketvirtadienį bus paskelbta procesą reglamentuojanti vadinamoji baltoji knyga.