aA
Liepos mėnuo atnešė naujų vėjų Europos Sąjungos ir Izraelio diplomatiniuose santykiuose. Pirma, Europos Komisija nusprendė šiemet vėliau tiksliai suformuluoti naujus reikalavimus Izraelio okupuotose teritorijose nelegaliai statomose gyvenvietėse (angl. settlements) pagamintiems produktams.
© AP/Scanpix

Paprastai sakant, Izraelis, eksportuodamas prekes į ES, privalės etiketėse nurodyti, iš kur tiksliai šios prekės atkeliauja: iš paties Izraelio ar 1967 metais Šešių dienų karo metu okupuotų teritorijų. Be to, ES teigia nebefinansuosianti projektų Izraelio okupuotose teritorijose – Vakarų Krante, Gazos ruože, Golano aukštumose. Spauda šiuos naujus planus ir sprendimus lygina diplomatiniam žemės drebėjimui. Bet ar labai stipriai drebės ši žemė iš tikrųjų?

Iki šiol Izraelio ir ES santykių prastais pavadinti tikrai nebuvo negalima. Viduržemio jūros šalių sąjungai(angl. EUROMED) priklausantis Izraelis į ES eksportuoja daugiau nei trisdešimt procentų savo produktų, Izraelio jaunimas dalyvauja tarptautiniuose mainuose ES šalyse, ES nesigriebia jokių griežtesnių ekonominių priemonių, kaip kad prekių iš Izraelio boikoto.

Tad, kodėl gi ES nepatinka naujakurių gyvenvietės – dar vadinamos nausėdijomis – Palestinos teritorijose?

Vienas dalykas šioje padėtyje yra labai paprastas. Tai – šių gyvenviečių statusas. Ketvirtoji Ženevos konvencija draudžia valstybei-okupantei perkelti savo gyventojus į okupuotas teritorijas, tad, anot tarptautinės teisės, visos Palestinos teritorijose naujakurių statomos konstrukcijos yra nelegalios. Gyvenvietės, kurias ne vieną sykį pati esu klaidingai palaikiusi naujais miestais, čia kyla už ganėtinai didele kainą.

Ta kaina yra ne tik siekiant „atlaisvinti žemės“ žydų naujakuriams dažni palestiniečių namų griovimai, kurie tik didina palestiniečių pabėgėlių skaičių net ne oficialaus karo metu. Didelė kainos dalis yra tokių fizinių išteklių kaip vandens ribojimas palestiniečiams. Atsidurta tokioje padėtyje, kad vandens (kurį palestiniečiai, beje, turi pirkti iš Izraelio) vienam palestiniečiui vidutiniškai tenka gerokai mažiau nei Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojami šimtas litrų per dieną, o naujakurių gyvenvietėse rengiami baseinai.

Kaip mėgstu sakyti, yra dalykų, kurie negali būti paliekami tik nuomonės statusui. Pavyzdžiui, Žmogaus teisės, antidiskriminaciniai įstatymai ar judėjimo laisvė. Kas vienam skamba kaip abstraktus teorinių išteklių šaltinis, kitam, deja, yra gūdi realybė. Neteigiu, jog tai, ką kiti gali vadinti mano nuomone, yra svariau dėl to, kad šiame krašte teko lankytis ir gyventi. Tiesiog tai, ką pačiai teko išvysti, yra sukomponuota su įvairiausiais Jungtinių Tautų (JT) organizacijų bei kitokių Žmogaus teisių institucijų pranešimais bei ataskaitomis (žinoma, radikalesnių pažiūrų žmonėms dažnai ir JT pranešimai atrodo lyg konspiracijos teorijos).

Pavyzdžiui, keliais gali naudotis tik naujakuriai (ir užsieniečiai; svarbu, kad ne palestiniečiai), patikros punktuose turbūt nestabdys, jei priklausai tam tikram fenotipui („Palauk, ar neturėjo tikrinti dokumentų?“ „Ne, nes atrodom, kaip naujakuriai. Tai yra, baltos rasės“). Nėra taip sunku suprasti, kodėl Izraelio vyriausybės vykdomą politiką ne vienas akademikas yra prilyginęs Pietų Afrikos Respublikoje ilgai gyvavusiam apartheido režimui.

Tad nenuostabu jog, oficialiai, Europos Sąjunga nepripažįsta okupuotų teritorijų kaip Izraelio dalies. Kodėl tik dabar įsigalios tokie ES sprendimai – geras klausimas, kurį turbūt ne vienas besidomintis konfliktu yra sau uždavęs. Na, o ką gali reikšti tokie pokyčiai pačiam Izraeliui?

Turbūt vienas labiausiai tikėtinų scenarijų yra pats paprasčiausias. Tai yra, nausėdijose produktus gaminančioms įmonėms – kaip kad garsiosios Negyvosios jūros druskos kosmetika garsėjančiai kompanijai „Ahava“ – perkelti dalį savo gamybos tinklo į patį Izraelį, kad galėtų etiketėse teigti, jog prekė pagaminta šalies viduje. Kaip kruopščiai ES tikrins Izraelio etikečių informaciją, aišku, priklausys nuo galutinės ES sprendimo versijos.

Mažiau tikėtinas scenarijus yra okupuotose teritorijose veikiančių įmonių perkėlimas į Izraelį, kuris, reikia paminėti, yra tikriausiai visais atžvilgiais brangesnė teritorija nei Palestina.

Galiausiai, beveik visiškai neįmanomas variantas būtų matyti ES įsitraukiant į tarptautinę Izraelio prekių boikoto ir investicijų kampaniją, skatinant verslą pasitraukti iš šalies tol, kol ji neišardys savo okupacijos mechanizmų Palestinoje.

Paties Izraelio premjero Benjamino Netanyahu atstovas spaudai, Markas Regevas, pareiškė, jog tokia nauja politika nepadės taikos procesui regione, ir kad neteisinga tokią politiką taikyti tik Izraeliui ir ne jokiai kitai valstybei. Būtų įdomu būtų paklausti paties Regevo, kokia kita valstybė, su kuria Europos Sąjunga užmezgusi tokius gerus ekonominius santykius, turi nelegaliai okupuotų teritorijų.

Parengė Justina Poškevičiūtė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių

Kiekvienais metasi Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai?

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...

Nobelio premijos laureatas: jau dabar pajutome skonį to, kas mūsų laukia. Gali tapti gerokai blogiau „kyla pavojus JAV demokratijai“ (95)

Garsusis ekonomistas Josephas Stiglitzas atkreipia dėmesį į tris realiausią grėsmę keliančius...

Lemiamos „Žalgirio“ atakos rebusas: kodėl viskas baigėsi plyta, o ne laisvutėlio Milaknio šūviu? pažymiai žaidėjams (100)

„Mes esame tikrai toli nuo savo potencialo, bet žaidžiame dėl pergalių su „Barcelona“,...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Vaikamušių judėjimo aktyvistams: gavote tai, ko nusipelnėte (35)

Dar savaitė, kita ir Lietuvos miestai bei miesteliai pradės varžytuves, kieno įžiebta Kalėdų...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai (84)

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Dėl sulaužyto gyvenimo dabar nebežino, kur kreiptis: gailiuosi, kad nuvedusi dukterį pas gydytojus, paklausiau jų patarimo (251)

Prieš daugelį metų globėjų į užsienį kartu su seserimi išvežta lietuvaitė po dešimties ten...

Šeimos tradicija, virtusi spontanišku nuotykiu – kaip keliauti su vaikais ir neišprotėti? (1)

Vieniems šeimos tradicijos yra bendros šventės ar aktyvios veiklos, kitiems jos neatsiejamos nuo...

Suvalgę kažko saldaus patiriate nemalonius simptomus? Mitybos ekspertai aiškina, kokiais atvejais gali tekti atsisakyti cukraus

Daugumos mūsų santykis su cukrumi svyruoja nuo meilės iki neapykantos. Mums patinka saldumynai, jie...

Pavergė ne vieno garsaus menininko širdį: vieni vadino mūza, kiti – vyrus gniuždančiu monstru (11)

Ją vadino kūrėjų mūza. Ji įsimylėdavo talentingiausius to meto vyrus, jie atsakydavo tokiais...