aA
Ilgus Šaltojo karo metus Suomija norėjo tapti Europos Sąjungos (ES) dalimi tam, kad būtų vertinama kaip tikra vakarietiška valstybė. Tačiau sudėtinga situacija dėl kaimynystėje esančios Sovietų Sąjungos trukdė šiai šaliai prisijungti prie ES iki 1994 m. Suomijoje surengto referendumo. Šiuo metu Suomija klesti, o ES viduje, anot Suomijos ekspertų, ši valstybė atlieka arbitro vaidmenį.
Helsinkis
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)

1995 m. sausio 1 d. ši valstybė sėkmingai prisijungė prie ES, 56,9 proc. šios šalies gyventojų pasisakius už stojimą į ES.

Suomijos tarptautinių santykių instituto vadovė Teija Tiilikainen įsitikinusi, kad Šaltasis karas neigiamos įtakos nedidelei valstybei, turinčiai tik 5,5 mln. gyventojų, dėl balansavimo tarp Rytų ir Vakarų. Šiai valstybei teko būti labai apdairiai ir atsargiai tam, kad nepykdytų didžiosios Rytų kaimynės. Nelikus geležinei uždangai Suomija pasinaudojo galimybe keisti situaciją.

Kaip rašo „Euracitv“, Suomijos ES reikalų ir užsienio prekybos ministras Alexanderis Stubbas pažymi, kad Švedija, pateikusi prašymą prisijungti prie ES tuo pat metu, turėjo įtakos Helsinkio sprendimui.

„Iš esmės švedai pateikė mums siurprizą, kai tuometinis Švedijos ministras pirmininkas Ingvaras Carlssonas pranešė apie tai, kad ši šalis pateikė prašymą įstoti į ES. Paprastai mūsų šalys konsultuodavosi dėl tokio pobūdžio sprendimų, tačiau tuo atveju dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasitarta nebuvo“, - pasakojo I. Carlssonas.

A. Stubbas atkreipia dėmesį į tai, kad narystė ES Suomijai turėjo labai daug naudos, ypač ekonomine prasme – šalis įgavo daugiau svorio.

Narystė ES ir XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios ekonominis nuosmukis paskatino Suomijos ekonomikos augimą.

Be to, T. Tiilikainen teigimu, be teigiamo Suomijos ekonomikos vystymosi ši šalis taip pat dabar turi svaresnį balsą tarptautinėje arenoje.

T. Tiilikainen įsitikinusi, kad Suomija yra svarbi ES narė, atliekanti tipinį mažos ES šalies narės arbitro vaidmenį, padedant priimti bendrus sprendimus.

„ES reikia tokių arbitrų ir tarpininkų, padedančių konstruktyviai ieškoti bendrų sprendimų. Manau, kad tokia valstybė kaip Suomija yra vertinama bei darosi vis iškilesnė, nes bendri sprendimai tampa vis labiau reikšmingi visai sistemai. Be tokių valstybių, kurios yra labiau linkusios ieškoti kompromisų, būtų neįmanoma rasti sutarimo dėl bendros politikos daugelyje sričių.

Netikėta euroskeptiškumo banga

Kaip ir daugelis kitų ES šalių narių, pastaraisiais metais Suomija susidūrė su euroskeptiškumo banga, kuriai įtakos turėjo ir vis dar turi euro zonos krizė.

Visiškai netikėtai nacionalistinė partija „Tikrieji suomiai“ 2011 m. įvykusiuose parlamentiniuose rinkimuose surinko 19,1 proc. rinkėjų balsų.

Suomijos Žaliųjų partiją atstovaujanti Europos Parlamento (EP) narė Satu Hassi įsitikinusi, kad „Tikrųjų suomių“ partijos programa šiandieną gana miglota, nes nėra siekiama Suomijos išstojimo iš ES.

„Jie teigia, kad ES atima pinigus iš skurstančių ir atiduoda turtingiesiems. Tačiau balsuojant EP jie neremia griežtesnių finansų sektoriaus kontrolės taisyklių arba tai daro nenuosekliai“, - teigia S. Hassi.

T. Tillikainen paaiškino, kad euroskeptiškumas euro zonoje turi mažiausiai du bendrus bruožus. Pirma, tai įsitikinimas, kad ES politikai nepadarė pakankamai tam, kad būtų užkirstas kelias euro zonos krizei. Antra, tiek šalių, kurios buvo priverstos remti kitas valstybes, tiek ir valstybių , kurios šią paramą gavo, gyventojai nepatenkinti sprendimais, kurie buvo priimti, piktindamiesi demokratiškumo trūkumu šiame procese.

Taisyklės ir reglamentavimas

Kaip teigia Suomijos ekspertai, ateityje ES gali tikėtis, kad ši šalis ir toliau akcentuos normų ir taisyklių svarbą. T.Tiilikainen teigia, kad suomiams svarbu, jog priimami sprendimai būtų vertinami su pagarba.

A. Stubbas pridūrė, kad Suomija tiki stipriomis institucijomis ir taisyklėmis paremta ES.

„Nebus galima kaltinti sistemos, jei patys žmones nebus perskaitę taisyklių“, - patikino jis.

„Labai svarbu laikytis taisyklių ir reglamentavimo, kurie yra nustatyti mūsų pačių“, - pridūrė jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Įvykiai, pakeitę pasaulį: SSRS griūtis. Laukiniai, laukiniai rytai ir lūžio taškas, po kurio Rusijai nebebuvo kelio atgal (0)

Krentanti, besiblaškanti ir beviltiškai pasimetusi. Tokios būklės Rusija pasitiko paskutinį...

Linas Kojala. Sudie, Amerika? Sugrįžimas namo (I dalis)

Garsiajam Don Kichotui, susiruošusiam į žygį, netrūko užsidegimo. Migelio de Servanteso...

Šis gegužės mėnuo įeis į istoriją: po sumuštų temperatūros rekordų – radikalūs pokyčiai (11)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Izolda Marcinonienė sako, kad ši gegužė įeis į...

Naktinis reidas Vilniuje: dėl pirkinio internetu abiturientas pateko į nepavydėtiną situaciją (128)

Triukšmingai mokyklos baigimą šventę abiturientai neprasprūdo po reidą sostinėje surengusių...

Atsikūrusios „Spice Girls“ sulaukė akibrokšto: iš koncerto išėję fanai kritiką lieja socialiniame tinkle

Panašu, kad atsikūrusi legendinė merginų grupė „Spice Girls“ viską pradėjo nuo klaidos....

Užkalnis: kvepiu kaip keiksmažodis (21)

Kai kas nors nori parašyti tekste keiksmažodį ir praslysti pro cenzorius ir davatkas, rašo su...

Didžiųjų valstybių spąstai Lietuvai verčia verslininkus panikuoti (169)

Šių metų balandžio mėnesį Europos Parlamentas ( EP ) balsavo už Mobilumo Paketo priėmimą....

Pasiūlė, kaip turėtų būti skaičiuojami NT mokesčiai: manau, valstybės biudžetas padidėtų

Dabar tokia padėtis, kai net ir aukštus postus užimantiems žmonėms sudaromos sąlygos būti...

Atostogos kaime – lietuviai noriai moka už buvimą be interneto ir nakvynę medyje (64)

Vasaros kelionę į kaimą kai kas dar pamena, kaip tremtį, kai vietoj žaidimų su kiemo draugais...

Geriausi Lietuvos paplūdimiai prie ežerų: ramybė, grynas oras ir atgaiva išvargusiam kūnui (1)

Jei dar nežinojote – Lietuvoje mes turime beveik tris tūkstančius ežerų. Pasislėpę giliai...