aA
Maskva ketina suteikti Budapeštui 10 mlrd. eurų (34,53 mlrd. litų) paskolą dviejų rusiškų reaktorių sumontavimui vienintelėje Vengrijos atominėje elektrinėje. Tai vienas iš naujų Rusijos būdų išnaudoti energetiką ir finansines galimybes įtakos didinimui Rytų Europoje.
Vladimiras Putinas
© Scanpix

Kaip rašo „The Financial Times“, informacija apie šį susitarimą su Vengrija dėl atominės elektrinės pasklido tada, kai Maskva 2013 m. gruodžio mėn. pareiškė ketinanti suteikti Ukrainai 15 mlrd. JAV dolerių (37,92 mlrd. litų) paskolą bei trečdaliu sumažinti dujų kainą po to, kai Kijevas atsisakė pasirašyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES).

Aukšto rango Ukrainos valdininkas šią savaitę pareiškė, kad Rusijos bankai gali suteikti 6 mlrd. JAV dolerių (20,72 mlrd. litų) dydžio paskolas atominės elektrinės pastatymui ir kitiems energetiniams projektams.

Sandoris su Vengrija rodo daug platesnį šios šalies ministro pirmininko Viktoro Orbano ir jo vadovaujamos partijos „Fidesz“ vykdomos politikos mastą. Ši partija aršiai kritikavo buvusias socialistines Vengrijos vyriausybes dėl nesėkmių mėginant diversifikuoti energijos šaltinių tiekimą bei mažinant Rusijos daromą įtaką valstybei.

Sausio 14 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitarė su V Orbanu, kad Rusijos valstybinio kapitalo milžinė „Rosatom“ sumontuos du reaktoriaus blokus Pakšo elektrinėje, pastatytoje dar sovietiniais laikais.

Šis susitarimas suteikia naujo pagrindo Maskvos planams paversti „Rosatom“ atominiu pagrindinės rusiškų dujų eksportuotojos „Gazprom“ ekvivalentu.

Pakšo AE šiuo metu veikia keturi reaktoriai, kurių bendras galingumas siekia 2 tūkst. megavatų. Ši elektrinė pagamina 40 proc. visos Vengrijai reikalingos elektros energijos, tačiau šių reaktorių eksploatacijos laikas baigiasi 2032 m.

„Rosatom“ vadovas Sergejus Kirilenka pareiškė, kad Rusija yra pasiruošusi suteikti Vengrijai 10 mlrd. eurų paskolą, iš kurios bus padengta dalis naujų reaktorių sumontavimo išlaidų. Vengrijos valstybės sekretorius Janosas Lazaras pareiškė, kad paskolos suma sieks 10 – 12 mlrd. eurų (34,53 – 41,43 mlrd. litų), ji bus suteikta 30 metų.

J. Lazaras pažymėjo, kad Pakšo AE liks Vengrijos valstybes nuosavybe, ją ir toliau valdys valstybinė energetikos įmonė MVM, kuri 2013 m. įsigijo pagrindinį gamtinių dujų iš Rusijos importuotoją – vokiečių įmonę „Eon“.

Šis susitarimas su Pakšo AE reiškia, jog Rusija artimiausiais metais tenkins didžiąją dalį energetinio Vengrijos poreikio. Taip pat Rusija patenkina apie tris ketvirtadalius viso šios šalies naftos ir dujų poreikio.

MVM pareiškė, kad 2015 m. mėgins pakeisti sutarties dėl dujų tiekimo su „Gazprom“ sąlygas.

Pigesnės dujos iš Rusijos galėtų padėti V. Orbanui sumažinti elektros energijos kainas šalies viduje, o tai – tai vienas iš pagrindinių politiko priešrinkiminės kampanijos pasižadėjimų prieš artėjančius rinkimus, kurie šalyje turėtų įvykti iki šių metų gegužės mėn.

Vengrijos vyriausybė greičiausiai tvirtins, kad susitarimas dėl AE – tai V. Orbano pragmatiškos politikos ir siekio atsiverti Rytams – investuotojams iš Rusijos ir Kinijos – laimėjimas.

Budapešto valdininkų teigimu, šiam susitarimui pritaria Briuselis, siekiantis sumažinti Centrinės ir Rytų Europos priklausomybę nuo Rusijos energetikos.

Viena iš žaliųjų partijos LMP vadovių Bernadett Szel Vengrijos parlamente teigia, kad 2009 m. parlamentinis sprendimas leidžia vyriausybei atlikti tik paruošiamuosius darbus šia kryptimi. „Vengrijoje nevyko jokių visuomeninių, profesionalių ar politinių debatų dėl Pakšo AE plėtros, todėl naujienos dėl susitarimo tarp Rusijos ir Vengrijos gali būti vertinamos kaip provokacija“, - pareiškė ji. „Šis sprendimas susies Vengriją ir Rusiją dar šimtmečiui, jo kaina pernelyg didelė“, - pridūrė B. Szel.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Nausėda laimi rinkimus dideliu atotrūkiu: noriu padėkoti visiems konkurentams (2574)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuvos prezidento rinkimus dideliu atotrūkiu laimi Gitanas Nausėda.

EP rinkimų rezultatai: kas išvažiuoja atstovauti Lietuvai (113)

Iš karto po vidurnakčio VRK paskelbė pirmuosius Europos Parlamento rinkimų rezultatus. O netrukus...

Rimvydas Valatka. Nausėda – pirmasis prezidentas be politinio užnugario (32)

Nausėda pasiėmė tai, kas buvo padėta. Lietuva turi pirmą prezidentą – politikos...

Orai: šiluma nelepins ir lis iki ketvirtadienio

Artimiausiomis dienomis Lietuvos orus lems ciklonai, tad vyraus debesuoti ir drėgni, tarpais vėjuoti...

Į politiką žengiantis Šarūnas Marčiulionis: manau, kad bus sunku (24)

Europos Parlamento (EP) rinkimuose geriausiai pasirodė opozicinės Tėvynės sąjunga-Lietuvos...

Gabrielius Landsbergis: kviesiu Šimonytę vesti TS-LKD sąrašą 2020 Seimo rinkimuose (107)

Savo „Facebook“ paskyroje Gabrielius Landsbergis parašė, kad pasveikino telefonu Gitaną...

Nausėdos pergalės kalba Daukanto aikštėje: nuo šiol tikrai bus kitaip (111)

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda miniai susirinkusių Daukanto aikštėje dėkojo už jam...

Pasibaigus prezidento rinkimams žinomi žmonės įžvelgė daugiau įdomių aspektų: tapo liūdna dėl dalies Lietuvos (4)

Sekmadienį Lietuvoje pasibaigus prezidento rinkimams ir Gitanui Nausėdai tapus naujuoju šalies...

Jau po vidurnakčio – itin nekalbus Karbauskis: neturiu dėl ko aiškintis su Skverneliu (34)

Jau po vidurnakčio Ramūnas Karbauskis prabilo apie Gitano Nausėdos pergalę Prezidento...

Suomijos ledo ritulininkai patiesė kanadiečius bei tapo pasaulio čempionais (31)

Slovakijoje finišavusiame pasaulio ledo ritulio čempionate triumfavo Suomijos rinktinė. Sekmadienį...