aA
Dramatiškai mažėjantis piliečių, ypač jaunimo, aktyvumas rinkimuose tampa vis aktualesnė problema ne tik Lietuvoje, bet ir kitose demokratinėse Vakarų visuomenėse. Vienas labiausiai šiuo metu diskutuojamų šios problemos sprendimo būdų – elektroninis balsavimas. Tačiau ar jis gali padėti spręsti šią problemą?
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Elektroninis balsavimas yra viena iš priemonių, skirtų įtraukti piliečius į kasdienį valstybės valdymą. Pavyzdžiui, žmonės gali teikti ir pasirašyti peticijas internetu, teikti siūlymus, komentarus ir pastabas valstybės institucijoms dėl jų veiklos gerinimo, taip pat įvairiose platformose, tinklalapiuose ir forumuose reikšti savo nuomonę Vyriausybėje ar Seime svarstomais klausimais. Tokiu būdu į valstybės valdymo ir valdžios institucijų veiklą tiesiogiai įtraukiama visuomenė.

Per pastaruosius keletą metų daugelio Lietuvos valstybės institucijų darbas plėtojant elektroninės demokratijos priemones labai patobulėjo. Jas įdiegė ir dauguma Lietuvos savivaldybių. Vis dėlto būtina šios sistemos sąlyga – piliečiai turi būti aktyvūs ir savarankiški.

Elektroninis balsavimas susijęs su demokratiniais rinkimais. Tai balsavimas ne tik internetu, bet ir mobiliuoju telefonu arba rinkiminėje apylinkėje įrengtu elektroniniu aparatu. Pavyzdžiui, JAV rinkimuose jau nebebalsuojama metant rinkiminį biuletenį į urną, nors nebalsuojama ir internetu. Piliečiai rinkimų apylinkėje balsuoja atskiroje kabinoje naudodamiesi elektroniniu įrenginiu. Tad balsavimo rezultatai iškart matomi specialiame puslapyje. Tokia elektroninė balsavimo sistema taip pat naudojama Brazilijoje, Venesueloje, Indijoje ir kitur.

Estija – kol kas vienintelė pasaulyje valstybė, įvedusi visišką elektroninį balsavimą internetu, mobiliuoju telefonu ir apylinkėse. Kyla klausimas, kodėl tiek mažai valstybių naudojasi elektroniniu balsavimu? Juk priskirti savo balsą vienam ar kitam kandidatui prisijungus per, sakykime, internetinę bankininkystę būtų daug paprasčiau ir greičiau.

Viena iš priežasčių – informacinių sistemų saugumo užtikrinimas, kadangi egzistuoja sistemų nulaužimo galimybė, o saugumą užtikrinančios programos yra labai brangios. Vienas iš demokratijos principų – konfidencialumas. Norint užtikrinti, kad jokie asmenys negalėtų pasinaudoti sistemoje esančia informacija, reikia turėti daug išteklių bei įdėti daug darbo.

Vis dėlto Estijos pavyzdys rodo, kad tai padaryti įmanoma. Kaip šioje šalyje buvo sprendžiami saugumo klausimai? Visų pirma Estijoje į programos parengimą ir diegimą buvo įtraukti savanoriai IT studentai. Tokiu būdu buvo minimizuoti sistemos kūrimo kaštai. O konfidencialumas užtikrinamas ir balsų papirkinėjimas užkertamas paprasčiausiu būdu: kiekvienas pilietis gali balsuoti kelis kartus, tačiau skaičiuojamas tik paskutinysis balsas.

Ar elektroninis balsavimas Estijoje pasiteisino, dar nėra galutinai nuspręsta. Kaip ir į kiekvieną naujovę, žmonių požiūris į tokį būdą balsuoti ne iš karto buvo palankus, tačiau laikui bėgant jo populiarumas augo, o paskutiniuose rinkimuose internetu balsavo net ketvirtadalis rinkėjų. Bendras rinkėjų aktyvumas šalyje taip pat išaugo; nors tam įtakos galėjo turėti įvairūs veiksniai, elektroninis balsavimas buvo vienas iš jų.

Taigi rinkėjų aktyvumą didinti galima įvairiais būdais, įskaitant ir elektroninį balsavimą. Deja, nė vienas iš jų savaime nėra pakankamai veiksmingas. Norint spręsti šią problemą, reikia didinti visuomenės pilietiškumą, o kartu kryptingai plėtoti bei stiprinti įvairias elektroninės demokratijos priemones, taip pat skatinti įvairių internetinių platformų, forumų ir diskusijų portalų kūrimą. Šios priemonės padeda žmonėms geriau suprasti kandidatus, jų programas bei vertybes.

Lietuvoje jau veikia kelios internetinės platformos, skatinančios Lietuvos žmones dalyvauti politiniame gyvenime. Pavyzdžiui, svetainėje www.manobalsas.lt Lietuvos gyventojai gali palyginti savo politines pažiūras su prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujančių partijų bei kandidatų nuostatomis, o šiemet sukurta interaktyvi svetainė www.zinaukarenku.lt sudaro galimybę Lietuvos žmonėms tiesiogiai bendrauti su kandidatais.

Pasak Mortos Kazlauskaitės, iniciatyvinės grupės „Žinau, ką renku“ narės, demokratiškumo projektai internete patraukia nemažai interneto vartotojų, visų pirma jaunų žmonių.

„Virtualioje erdvėje, socialiniuose tinkluose politika tampa artimesnė jaunimui, todėl internetą būtina išnaudoti jaunimo aktyvumui rinkimuose ir apskritai pilietinei veiklai skatinti“, – įsitikinusi M. Kazlauskaitė.

Rokas Budrauskas ir Regina Barbšytė, iniciatyvinės grupės „Žinau, ką renku“ nariai

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Šimonytė: aš nevengiu sąsajų su partija, tačiau turiu visišką sprendimų laisvę (448)

Prezidento posto siekianti Ingrida Šimonytė sako, kad rinkimų kampanija niekaip nepakeitė jos...

Lietuvos nusikalstamumui – dar neregėtas teisėsaugos smūgis: paviešino, kaip gudriai grupuotės veikia šiais laikais (132)

Trečiadienį spaudos konferencijos metu Lietuvos policija paskelbė, kad bendradarbiaujant su...

Rusijos propagandistas prisikalbėjo, sulaukė kvietimo į dvikovą (278)

Rusijos valstybinės televizijos propagandininkas sulaukė kvietimo į dvikovą – ir viskas dėl...

Įsivyraus vėsesni orai (3)

Penktadienio dieną šaltasis atmosferos frontas iš mūsų šalies stums paskutinius šiltos ir...

Valinską pagyręs Jasikevičius kalbėjo apie White'o svorį ir svarbiausią faktorių finale (2)

Į „Betsafe– LKL “ finalą žengusio Kauno „Žalgirio“ vedlys Šarūnas Jasikevičius...

Mėnesio prognozė: birželio orai džiugins, bet ne visą laiką (16)

Lietuvos upėse ir ežeruose paviršinė vandens temperatūra netoli kranto jau yra pasiekusi...

Panevėžyje rimto pasipriešinimo nesulaukęs „Žalgiris“ – LKL finale (46)

Kauno „Žalgiris“ tęsia tradiciją – jau 26-tą sezoną iš eilės iškopė į...

Mokslų daktarė išaiškino, kokia smidrų nauda mūsų organizmui ir kaip tinkamai juos reikia paruošti (53)

Nors lietuviai smidrus atrado pakankamai neseniai, tačiau kulinariniame meniu jie gyvuoja jau...

Neatsilaikė rusaitės kerams: „nuodų spintoje“ laikytas įrašas paviešintas Europai lemtingu metu (79)

Nelyginant perkūnas iš giedro dangaus į Austrijos vyriausybę trenkė kompromituojantis vaizdo...

Neseniai vaikelio susilaukusi Gerda Žemaitė švenčia gimtadienį: ryte sulaukė ypatingos sūnaus dovanos (44)

„TV pagalbos“ žvaigždė Gerda Žemaitė švenčia 38-ąjį gimtadienį. Balandžio 3-iąją...