aA
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra minima tarp kandidatų užimti Europos Komisijos pirmininkės postą. Apie tai apžvalginiame straipsnyje rašo "Reuters" naujienų agentūra.
© DELFI (P.Garkausko nuotr.)

Lietuvos vadovės pavardė minima greta Lenkijos, Suomijos ir Švedijos premjerų, dviejų eurokomisarų, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Parlamento vadovų.

Susieję vykdomosios Europos Komisijos pirmininko rinkimus su Europos Parlamento rinkimais pagal 2009 metų Lisabonos sutartį, Europos Sąjungos (ES) lyderiai tikėjosi atgaivinti didėjantį rinkėjų pasyvumą ir įveikti "demokratijos deficitą" Bendrijoje, dėl kurio buvo daug priekaištaujama.

Tuomet buvo keliama prielaida, jog jeigu ES, kurios narių skaičius greitai padidės iki 28, rinkėjams būtų suteiktas realus politinis pasirinkimas, įkūnijamas konkrečių kandidatų, jiems būtų lengviau tapatintis su Europa ir aktyviau balsuoti.

Tai savo ruožtu suteiktų didesnį legitimumą Europos Komisijai, kuri siūlo ir įgyvendina Bendrijos teisės aktus, tačiau kritikai šią instituciją neretai peikia kaip nerenkamą ir nedemokratišką.

"Pirmą kartą gali vykti tikri "Europos" rinkimai, kurių rezultatai formuotų Europos politiką bent penkerius ateinančius metus", - teigia Europos valdymo problemų profesorius Simonas Hixas iš Londono ekonomikos mokyklos.

Likus mažiau nei metams iki gegužę vyksiančių rinkimų, pradeda aiškėti naujosios sistemos trūkumai, Europai dairantis įpėdinio buvusiam centro dešiniosios Portugalijos vyriausybės vadovui Jose Manuel Barroso, kuris vadovavo Europos Komisijai nuo 2005 metų.

Be kita ko, šie rinkimai, tradiciškai tampantys galimybe piliečiams pareikšti protestą prieš nacionalines vyriausybes, gali būti pirmąkart panaudoti suduoti galingam smūgiui pačiai Europai.

Kaip rodo apklausos, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Graikijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse iki trečdalio balsų gali atitekti prieš ES nusistačiusiems populistams ir nacionalistinėms ultradešiniosioms arba ultrakairiosioms partijoms.

Dėl šios priežasties gali būti sunkiau užtikrinti absoliučią daugumą renkant naują Europos Komisijos pirmininką, kurio kandidatūrą pasiūlys ES lyderiai, "atsižvelgdami į Europos Parlamento rinkimus ir surengę atitinkamas konsultacijas".

Šios aplinkybės taip pat gali atgrasyti talentingiausius veikėjus nuo pastangų siekti to posto. Kol kas neįžvelgiama beveik jokių ženklų, jog iškiliausi Europos lyderiai ketintų varžytis dėl savo politinės šeimos paskyrimo.

Trys premjerai, laikyti centro dešiniosios Europos liaudies partijos, kuri yra didžiausias blokas dabartinės sudėties Europos Parlamente, potencialiais kandidatais, patys atsiribojo nuo šių lenktynių.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, Suomijos Jyrki Katainenas ir Švedijos Fredrikas Reinfeldtas nusprendė pasilikti nacionalinėje politikoje.

Tarp galimų kandidatų buvo minimi du dabartiniai ES komisarai - Viviane Reding iš Liuksemburgo ir Michelis Barnier iš Prancūzijos, taip pat buvusi - Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nė vieno iš jų vardas nėra gerai žinomas, galintis pritraukti daug šalininkų, rašo "Reuters".

Tarp labiau žinomų vardų minima dabartinė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė - konservatyvių pažiūrų Christine Lagarde iš Prancūzijos. Tačiau neaišku, ar jos kandidatūrą keltų Prancūzijos socialistų vyriausybė, o Ch.Lagarde ateitį taip pat gali aptemdyti jos ryšys su viena byla.

Socialistai, antroji didžiausia Europos Parlamento frakcija, savo kandidatu veikiausiai kels dabartinį EP pirmininką - 57 metų Martiną Schulzą iš Vokietijos.M.Schulzas jau kelis mėnesius dalyvauja rinkimų kampanijoje, ir kol kas jam neatsirado nei vieno rimto varžovo.

Tačiau nors šis barzdotas buvęs knygyno savininkas yra gerai žinomas veikėjas Briuselyje, nes beveik visą savo politinę karjerą praleido ES įstatymų leidžiamojoje institucijoje, jam stinga darbo vyriausybėje ir ekonominės patirties.

Nors M.Schulzas sklandžiai kalba prancūziškai ir angliškai, jo pilietybė gali atrodyti įtartina Prancūzijoje, Britanijoje ir euro zonos periferijos šalyse, kuri Vokietija labiausiai siejasi su griežta taupymo politika.

Tarp ES valdžio koridoriuose šnibždamų kitų socialistų vardų minimas kadenciją baigiantis Pasaulio prekybos organizacijos vadovas prancūzas Pascalis Lamy ir buvęs Ispanijos premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero. Tačiau atrodo mažai tikėtina, kad kuris nors iš jų būtų iškeltas kandidatu.

Centro dešinieji liberalai, kurie yra trečias didžiausias EP blokas, tikriausiai iškels 60-metį buvusį Belgijos premjerą Guy Verhofstadtą. Jis buvo siūlomas kandidatu vadovauti Europos Komisijai 2004 metais, palaikant Prancūzijai ir Vokietijai, tačiau šiuos planus torpedavo Britanija ir jos sąjungininkai. Daugelis ES vyriausybių jo pažiūras laiko pernelyg federalistinėmis.

Žalieji taip pat ketina surengti balsavimą internetu, kad išrinktų savo vėliavnešį, netekę savo labiausiai charizmatiško lyderio - 67 metų Danielio Cohno-Bendito, kuris atsistatydina iš Europos Parlamento.

Daugelis mini intriguojantį autsaiderį - 70 metų buvusį Italijos premjerą Mario Monti, puikiai išmanantį ES valdžios vingrybes.

Šis pagarbą pelnęs ekonomistas, dirbęs už konkurenciją ir vidaus rinką atsakingo ES komisaro poste, vadovavo technokratų vyriausybei, atitraukusiai Italiją nuo bankroto slenksčio 2011 metais. Jis ėmėsi kai kurių sunkių reformų ir griežto taupymo priemonių, tačiau buvo sutriuškintas per visuotinius rinkimus šių metų vasarį.

Be to, jog centristinė partija "Piliečių pasirinkimas" nėra nei vieno ES politinio susivienijimo narė, o buvęs premjeras Silvio Berlusconi, vietoje kurio buvo paskirtas M.Monti, gali blokuoti Europos liaudies partijos pastangas iškelti jį savo kandidatu.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Nausėda nutarė kirsti atgal: Šimonytės štabo lėšos pasiekė konservatorių partijos narius ir giminaičius (73)

Pirmadienį, likus mažiau nei savaitei iki antrojo prezidentinių rinkimų turo, Ingridos Šimonytės...

Oligarchai nusamdė aukščiausios kategorijos mušeikas, gyventojai įtūžo – galiausiai įsikišo Putinas (134)

Istorija apie nepastatytą bažnyčią Uralo kalnų mieste Jekaterinburge pasižymi visais elementais,...

Gyvai / DELFI Diena. Finalinis Nausėdos interviu: kandidatų kampanijų pinigai ir kiti aštrūs klausimai vyksta apklausa (32)

Išskirtinai „DELFI Dienai“ – kandidato į Prezidentus G. Nausėdos interviu: kodėl papuolė į...

Vairuojantys „devyndarbiai“ prisipažino apie avarijas: net nepastebėjo partrenkto žmogaus (2)

Sėdę prie vairo vairuotojai nesugeba susitelkti svarbiausiai veiklai – vairavimui, sako saugaus...

Zelenskiui – Kremliaus perspėjimas (31)

Kremlius antradienį perspėjo Ukrainos naująjį prezidentą Volodymyrą Zelenskį neprašyti...

Nauja tendencija: turtingieji kuria šeimos biurus, kad dar labiau praturtėtų (52)

Pasaulyje daugėja šeimos biurų, kurie skirti padėti turtingoms šeimoms ne tik valdyti jau turimą...

Surplys atleido NMA vadovą Bėrontą papildyta Bėronto komentaru (21)

Šiandien žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pasirašė įsakymą dėl Nacionalinės mokėjimo...

Įvardijo sritį, kurioje Lietuva ir Partugalija yra ES čempionai (2)

Prognozės dėl Vilniaus vakarinio aplinkkelio pasitvirtino – ši miesto arterija žymiai sumažino...

Artūras ir Augustinas Rakauskai atsidalino verslus: toliau vystys savarankiškai (25)

Investuotojai Artūras Rakauskas ir jo tėvas Augustinas Rakauskas pranešė, kad keičia iki...

Vaida Kurpienė – apie nedovanotinas lietuvių klaidas: mano, kad gamina sveikai, o iš tiesų mirtinai sau kenkia (76)

Pastaraisiais metais Lietuvoje grilinimo mada išpopuliarėjo tiek, kad kepti maistą ant žarijų...