Naujausiame Europos Centrinio Banko (ECB) išplatintame pranešime teigiama, kad net ir pačios saugiausios valstybės susidurtų su euro krizės sukeltais finansiniais sukrėtimais.
© K. Cemnolonskio nuotr.

ECB ekonomisto Livio Stacca paskelbtame pranešime pažymima, kad finansinio sektoriaus pelningumas neišlaikė stabilumo esminiais krizės momentais nuo 2010 m. sausio iki 2013 m. gegužės mėn. net ir Vokietijoje ar JAV, kur suverenių obligacijų rinka nebuvo pažeista.

Kaip rašo www.euobserver.com, tai reiškia, kad krizė sukėlė „baimę rizikuoti“ pasaulinėse rinkose, kas smogė besivystančioms šalims bei euro vertei.

Tačiau kitoms valiutoms, pavyzdžiui, JAV doleriui, Šveicarijos frankui ar Kinijos juaniui tai turėjo tik nežymios įtakos.

Dėl to nebuvo stebima stiprių naftos ir aukso kainų pokyčių – jos lėtai, bet stabiliai kilo aukštyn.

Pranešime taip pat nurodomi 18 krizės epizodų, išryškinančių ES ataskaitų, politinio vystymosi ir žiniasklaidos pranešimų svarbą.

Kalbant apie ES reakciją į krizę, buvo paminėti šie teigiami epizodai: 2010 m. gegužės mėn. ES vadovų pažadas imtis „drastiškų veiksmų“, 2012 m. liepos mėn. paskelbtas ECB prezidento Mario Draghi pareiškimas, kad bus padaryta viskas, kad euras būtų išsaugotas, 2012 m. rugsėjo mėn. ECB pranešimas, kad Italijos ir Ispanijos obligacijoms pakenkė pirkimas; vienakrypčių pinigų politikos sandorių programa bei 2012 m. spalio ES viršūnių susitikimas dėl bankų sąjungos.

Neigiamais politiniais epizodais buvo įvardintos 2011 m. liepos mėn. rietenos tarp tuometinio Italijos ministro pirmininko Silvio Berlusconi ir Italijos finansų ministro, žiaurūs 2012 m. rugsėjo mėn. gatvės protestai Italijoje ir Ispanijoje bei padėtis Italijos parlamente po šių metų vasario mėn. įvykusių rinkimų.

Pranešimai spaudoje, pavyzdžiui, 2010 m. pabaigoje išplatintas pranešimas esą ECB jau supirkinėja nuvertėjusias obligacijas ar 2011 m. lapkričio mėn. pranešimas, kad Prancūzija ir Vokietija aptarė euro žlugimo galimybę, taip pat turėjo įtakos obligacijų vertės kritimui.
Neigiami įvykiai paprastai kėlė obligacijų pirkimo kėlimąsi iš krizės kamuojamų valstybių – Airijos, Italijos, Portugalijos ar Ispanijos – į Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Šveicariją ir JAV.

Šios šalys išlaikė santykinai stabilų ar žemą obligacijų pelningumą euro zonai nepriklausančiose šalyse bei „saugiose“ euro zonos valstybėse, tačiau bankai bei ribotos rizikos fondai „saugiose“ rinkose vis tiek patyrė pelno nuosmukį.

Kiekvienas patirtas neigiamas įvykis reikšdavo apie 0,2 proc. euro vertės kritimą.

L.Stracca apibūdino krizę kaip natūralų imituojantį eksperimentą, skirtą patikrinti, kaip pasaulyje plinta sukrėtimai, krizės „užkratas“ bei perteklius.

Jis taip pat priduria, kad, pavyzdžiui, Vokietijos bankų pelnas parodo, kokį didelį poveikį turėjo suverenių bankų santykiai įsiskolinimų sukeltai krizei.

L. Stracca pažymėjo, kad ekonominis šalių pirmavimas ar jų įsiskolinimai Bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu nėra esminiai faktoriai, lemiantys, kaip stipriai krizė paveiks šių šalių bankus.

Tačiau jis teigė, kad „realūs“ ekonominiai ryšiai su krizės paveiktomis valstybėmis atlieka labai didelį vaidmenį: „Prekybinis ir ekonominis ryšys su euro zona (tiek bendrai, tiek su išskirtinai gerus ekonominius rodiklius turinčiomis šalimis) visada tampa tikimybe „užsikrėsti“ krize didinančiu faktoriumi.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Žudikų ir prievartautojų gauja, kuriai pakluso ne tik kaliniai, bet ir kalėjimo prižiūrėtojai (89)

Lietuvos kalėjimų sistemoje – precedento neturintis skandalas: į nusikalstamą susivienijimą...

Henry Kissingeris apie blogiausią scenarijų dėl Trumpo: alternatyva – labai nepatraukli (53)

Praėjus dienai po Helsinkyje įvykusio JAV ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo bei Vladimiro...

Apsilankymą kai kuriuose „Swedbank“ padaliniuose reikės suderinti telefonu – kitaip nepriims (2)

Komercinis bankas „Swedbank“ nuo rugpjūčio imasi naujovių – Pakruojyje ir Zarasuose...

Grėsmės Lietuvos energetikai: „blackout`as“ už 3 milijardus ir VSD įspėjimai (227)

Birželio pabaigoje Briuselyje pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros...

Teisėsauga pradėjo tyrimą dėl Klaipėdos tarybos nario Viačeslavo Titovo žodžių apie partizanų vadą (124)

Teisėsauga pirmadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos...

Sostinės pareigūnai demaskavo nusikalstamą grupuotę ir paėmė kokaino už 240 tūkst. eurų (10)

Vilniaus policijos komisariato pareigūnai sėkmingai pasinaudojo turima kriminalinės žvalgybos...

Kaip tinkamai pasirinkti stiliaus detales: viskam yra ribos pataria „StiliuSOS“

Dažnai moterys bijo eksperimentuoti derinant avalynę, rankines bei aksesuarus prie pasirinkto...

Paplūdimio smėlyje tyko pavojingi mikrobai (23)

Apsilankymas paplūdimyje gali būti puikus būdas praleisti vasaros dieną. Tačiau beieškodami...

Įveikite karščius atsigaivindami sveikuolišku šefo kokteiliu (4)

Nacionalinės šefų rinktinės narys, viešbučio „ Marriott “ gamybos vadovas Jevgenijus...

JAV didina spaudimą – po naujų sankcijų Irano vadovybei Pompeo pažadėjo daugiau veiksmų (36)

Jungtinės Valstijos nebijo imtis sankcijų prieš Irano vyriausybės aukščiausio rango...