Remiantis pranešimais Jungtinės Karalystės (JK) spaudoje, Europos Sąjungoje (ES) yra pakankamai negyvenamų namų, kuriuose galėtų tilpti visi ES benamiai. Vis dažniau būstas įsigyjamas kaip investicija, o ne vieta gyventi.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Jei būtų atverti visų šiuo metu negyvenamų namų duris ES, galima būtų apgyvendinti visus ES benamius – tokiu atveju jų paprasčiausiai neliktų, tuo tarpu negyvenamų namų vis dar liktų.

Kaip praneša DW, šie teiginiai paremti šokiruojančia JK laikraščio „The Guardian“ pateikta informacija, rodančia, jog ES yra apie 11 mln. laisvų namų. Pateikiamais paskaičiavimais, ES yra apie 4,1 mln. benamių, o tai reiškia, kad teoriškai kiekvienam tokiam asmeniui galėtų būti rastas stogas virš galvos.

Kaip rašo „The Guardian“, Vokietijoje yra 1,8 mln. tuščių namų. Tačiau prasčiausia situacija susiklosčiusi Ispanijoje, kur tokių negyvenamų namų yra apie 3–4 mln., o tai sudaro 14 proc. viso šalyje esančio nekilnojamojo turto. Per pastarąjį dešimtmetį tuščių namų Ispanijoje skaičius išaugo daugiau nei 10 proc., Italijoje tokių tuščių namų yra apie 2 mln., o JK – apie 700 tūkst.

Portugalijoje nuo 2001 iki 2011 m. negyvenamų namų skaičius išaugo 35 proc., 2011 m. jų šalyje buvo 700 tūkst.

Nekilnojamojo turto burbulo padariniai

Remiantis „The Guardian“ pateikiamais duomenimis, didžioji tokių namų dalis buvo pastatyta per nekilnojamojo turto rinkos pakilimą prieš įsiplieskiant finansinei krizei, dauguma šių būstų tapo asmenų, kurie neketino juose gyventi, investicija.

Pietų Europos šalių kurortuose daugybė būstų, kuriuose niekada niekas negyveno, o parduoti jų nepavyksta dėl krizės. Be to, šimtai tūkstančių pusiau pastatytų pastatų buvo nugriauti tam, kad padidėtų jau pastatytų pastatų vertė.

Žaliųjų partijai atstovaujanti Europos Parlamento (EP) narė iš Prancūzijos Karima Delli patikino, kad šie skaičiai yra šokiruojantys ir nederami. Tačiau, jos teigimu, šie skaičiai K. Delli visiškai nestebina. „Deja, negyvenamų namų, kurie priklauso bankams, problema plačiai paplitusi, ypač šalyse, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės“, - pridūrė ji.

K. Delli yra EP Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto narė. Prieš tapdama politike, ji priklausė aktyvistų grupei, kurios nariai apsigyvendavo apleistuose Paryžiaus namuose tam, kad atkreiptų žiniasklaidos dėmesį į šią problemą. Vien Prancūzijos sostinėje yra 200 tūkst. tokių namų, kuriuose niekas negyvena, o viso tokių namų Prancūzijoje yra net 2 mln.

ES reikia benamių klausimo sprendimo strategijos

Paėjusį mėnesį Strasbūre EP priėmė rezoliuciją, kuria Europos Komisija (EK) raginama neatidėliojant plėtoti ES strategiją dėl benamių. Šį dokumentą savo balsais parėmė 349 EP narių, prieš balsavo 45.

K. Delli negailėjo kritikos EP nariams iš ES šalių narių, kurie linkę užmerkti akis į faktą, jog ekonominė krizė sukėlė būsto krizę. „Benamiai šiais laikais visai kitokie“, - patikino ji. „Jie jaunesni, ši bėda ištinka šeimas, kai kurie dirbantys asmenys uždirba per mažai, kad galėtų išsinuomoti būstą bei sumokėti visus papildomus būsto išlaikymo mokesčius, ypač apmokėti šildymo bei elektros sąskaitas“, - pasakojo K. Delli.

EP pateikiamais paskaičiavimais, 500 tūkst. šeimų Ispanijoje per krizę buvo priverstos išsikelti iš gyvenamo būsto. Daugybė tuščių namų Ispanijoje buvo perimti bankų dėl to, kad savininkai nesugebėjo toliau mokėti paskolos įmokų. Pagal Ispanijos būsto paskolos įstatymą, savininkai ne tik privalėjo grąžinti būstą, tačiau taip pat grąžinti banko paskolą. Jie to jiems padaryti nepavykdavo, skola po jų mirties buvo perrašoma jų giminaičiams. 2013 m. kovo mėn. ES Teisingumo Teismas priėmė nutartį, kad Ispanijos būsto paskolos įstatymas nesuderinamas su vartotojų apsaugos politika, nes šios problemos ištiktiems asmenims nėra paliekama jokių galimų išeičių. „Ši teismo nutartis iš esmės reiškia, kad žmonių iškeldinimas iš būsto buvo neteisėtas“, - pareiškė K. Delli.

K. Delli tikisi, kad EK greitu metu imsis veiksmų bei atsižvelgs į EP raginimą sustabdyti benamių asmenų diskriminaciją kai kuriose ES šalyse narėse. „Mums pavyko įtraukti į rezoliuciją punktą dėl benamių kriminalizavimo neteisėtumo“, - pažymėjo K. Delli. „Vengrijoje benamiai žmonės privalo mokėti baudas, jei miega gatvėje.“

Baudos dėl negyvenamo būsto

Michaleis Ziehlis iš vokiškos internetinės svetainės Leerstandsmelder.de įsitikinęs, kad būsto savininkai, kurie ilgam palieka savo būstus turėtų už tai būti baudžiami. „Turėtume apsvarstyti galimybę bausti apleistų namų savininkus tose teritorijose, kuriose trūksta gyvenamojo būsto arba taikyti tokiems būsto savininkams mokesčius. Šiuo metu situacija visiškai priešinga – būsto savininkai pelnosi iš mokestinių nuolaidų“, - pasipiktinimo neslėpė M. Ziehlis.

Leerstandsmelder.de – tai internetinė svetainė, kurioje vartotojai gali teikti informaciją apie apleistą būstą. Šis projektas buvo pradėtas 2010 m. Hamburge, tačiau tuo to laiko išsiplėtė į 20 Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos miestus, o prie projekto prisidedančių asmenų skaičius vis dar auga. „Apleistų namų problemos esmė glūdi tame, kad jie nėra registruojami, o informacija apie apleistą būstą nėra prieinama“, - pasakojo M. Ziehlis.

Hamburge yra apie 3 tūkst. tuščių butų, o nenaudojamų biuro patalpų skaičius dar didesnis. Remiantis šios svetainės pateikiama informacija, mažiausiai 1,2 mln. kvadratinių kilometrų biuro patalpų šiuo metu yra tuščios. „Atlikus paskaičiavimus išaiškėjo, kad šiose patalpose galėtų gyventi 40 tūkst. asmenų“, - sakė M. Ziehlis. „Hamburgas – augantis miestas, todėl tai patraukli vieta nekilnojamojo turto spekuliantams. Tai yra priežastis, dėl kurios šiame mieste tiek daug laisvų komercinės paskirties patalpų“, - pridūrė jis.

Esminė teisė

Žaliųjų partiją atstovaujanti EP narė K. Delli įsitikinusi, kad atėjo laikas spręsti problemą dėl pasiturintiems asmenims priklausančio būsto, kuris naudojamas kaip investicija, o ne kaip gyvenamasis būstas. „Gyvenamieji namai skiriasi nuo kito komercinio turto. Būstas – tai esminė teisė, garantuojanti garbingą gyvenimą“, - patikino ji. Anot K. Delli, būtina daugiau investuoti į socialinio būsto statybą, nes tai, kaip teigia ji, padėtų nušauti du zuikius vienu šūviu. „Tokiu būdu būtu sukuriamos fiksuotos darbo vietos statybų sektoriuje, o socialinis būstas galėtų tapti sėkminga priemone kovojant su krize“, - patikino K. Delli.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Odontologės įspėja: neatlikus įprastos procedūros, gresia baisios ligos ir byrantys dantys (89)

Kada paskutinį kartą jums buvo atlikta burnos higienos procedūra? Odontologės įspėja, kad...

Priverstinė emigracija į Norvegiją neatšaldė svajonės laimę kurti Lietuvoje (38)

Po studijų kelių įmonių biuruose dirbusi Vaida Juodževičiūtė metė sau iššūkį ir prieš...

6 priežastys atsisakyti „Chrome“ naršyklės (101)

Naršyklė yra nepakankamai saugi, greičiau iškrauna nešiojamojo kompiuterio bateriją, perduoda...

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas užfiksuotas pikantiškoje vietoje (50)

Antradienio vakarą Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas leido kartu su šimtais...

Mitais apipinti Balio paplūdimiai vilioja ir atstumia (2)

Balio salą gaubia daugybė senųjų ir modernių mitų. Vienas garsiausių – kad į šią salą...

DELFI skaitytojai atvėrė namų duris: pamatykite, kaip jie gyvena (9)

Konkursas „Interjeras, kurį sukūriau pats“ paskatino daugybę DELFI skaitytojų pasidalinti savo...

Kodėl meluojame, kalbėdami apie seksą?

Daugybę metų visuomenėje gyvuoja stereotipas, bylojantis apie tai, kad vyrai turi gerokai daugiau...

Kilniaširdiškas keturmečio poelgis sugraudino daugelį

Austinas Perine‘as, keturmetis iš Birmingamo, Alabamos valstijos, tapo tikra vietos įžymybe, kai...

Į „Žalgirį“ persikelsiantis Birutis pateiks Sireikai nelengvą galvosūkį: tokio pat tikrai nerasime (1)

Antrus metus iš eilės „Lietkabelis“ kovos dėl „Betsafe-LKL“ medalių, tik šiemet...

Meghan Markle istorija jos pačios lūpomis: apie skaudžius išgyvenimus ir visam gyvenimui įsiminusius tėvo žodžius (49)

Pirmą kartą pasakojimas išspausdintas 2015 metais žurnalo „Elle“ liepos numeryje.