aA
„Pasigedau kaimynystės reikalų. Ir pirmiausiai – nepasibaigusios agresijos prieš Ukrainą klausimų. Apskritai, kokia siūloma tolesnė Europos Sąjungos kaimynystės politika. Jeigu kalbama apie santykius su Turkija, su Balkanais ir jų perspektyvas dėl narystės Sąjungoje, tai natūralu, kad reikėtų žengti ir kitą žingsnį ir išsakyti poziciją dėl reformų Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje“, – vertindamas Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude`o Junckerio metinę kalbą sako prof. Ramūnas Vilpišauskas.
Ramūnas Vilpišauskas
Ramūnas Vilpišauskas
© DELFI / Tomas Vinickas

Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis apie metinę EK vadovo kalbą ir tolesnę Europos ateitį su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovu Ramūnu Vilpišausku ir EK atstovybės Lietuvoje vadovu Arnoldu Pranckevičiumi.

– Pone Vilpišauskai, kokia buvo J.-C. Junckerio metinės kalbos esmė? Humanizmas, bendražmogiškos vertybės, ar kitas vertybes akcentuotumėte?

R. Vilpišauskas: Manau, pagrindiniai dalykai buvo kalbėti apie tai, kas rūpi žmonėms. Bent jau stengtasi tai daryti – kalbėta apie ekonomikos augimą, užimtumą. Taip pat dėmesį kreipė į migracijos problemas, saugumą, taip pat – kibernetinį saugumą. Kita vertus, akcentuoti vertybiniai dalykai: laisvė, lygybė, įstatymo viršenybė.

Už viso to, manau, projektuojamas siūlymas tolyn eiti visiems kartu. Ta kontroversiška diferenciacijos tarp atskirų šalių idėja, manau, kuriam laikui atidėta. Labai aiškus akcentas, kad ir euro zona yra atvira ir Šengeno erdvė bus plečiama. Apskritai visa ES bus plečiama pasirašant naujas prekybos sutartis. Tai, sakyčiau, yra netiesioginis „niuksas“ Jungtinei Karalystei, kuri apie tai taip pat daug kalba, bet neaišku, kaip tai praktiškai realizuos iki išstojimo iš ES.

Sakyčiau, kad ši kalba – aiškus noras eiti integracijos gilinimo linkme. Ir pateikti konkretūs siūlymai, ką reikėtų daryti.

– Yra ir gana prieštaringų dalykų. Pavyzdžiui, siūlymas naikinti vienbalsiškumo principą sprendžiant užsienio politikos, mokesčių klausimus. Tai turbūt ES bus priimta kontroversiškai, kaip manote, pone Pranckevičiau?

A. Pranckevičius: Nėra siūlymo naikinti vienbalsiškumo. Yra siūlymas dažniau naudoti kvalifikuotą daugumą, ypač – užsienio politikos klausimais. Tai siūloma tam, kad užsienio politika būtų efektyvesnė ir šalys narės galėtų greičiau priimti sprendimus santykiuose su Rusija, JAV, Kinija ir kitomis. Tai būtų naudinga ir planuojamoms deryboms su Australija, Naująja Zelandija ar baigtoms deryboms su Japonija. Manau, tai dar kartą parodo, kad ES išlieka nr. 1 prekybos jėga pasaulyje. Būtent šiais klausimais bent vienos šalies narės veto sustabdytų visą ES sistemą.

Arnoldas Pranckevičius
Arnoldas Pranckevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

R. Vilpišauskas: aš manau, kad šiuo klausimu tikrai yra labai rimtos dilemos. Šiuolaikinės valstybės turi keletą suverenių galių. Viena iš jų yra apmokestinimo galia, kita – užsienio politikos formavimo galia. Ypač įvertinant Lietuvos geopolitinę padėtį, mums yra labai svarbu, kokia ES užsienio ir gynybos politika.

Manau, šiame kontekste kalbos apie daugumos balsų galią ir vienbalsiškumo atsisakymą yra pačios prieštaringiausios visame J.-C. Junckerio pranešime. Būtent ši idėja turėtų būti daug intensyviau svarstoma nei, pavyzdžiui, tai, kas dabar sulaukia daug dėmesio – siūlymas apjungti EK ir Europos vadovų tarybos pirmininkų pozicijas. Mano nuomone, daugeliui tai yra visiškai neįdomi institucinė inžinerija. Tai labiausiai domina Briuselio burbulo gyventojus.

– Valstybių piliečiams tai tikrai nėra joks svarbus sprendimas, bet Briuselyje apie tai bus daug diskutuojama, nes ten esantiems atrodys kaip svarbus pasiūlymas, ar ne, pone Pranckevičiau?

A. Pranckevičius: Tiesiog jeigu vietoj dviejų prezidentų būtų vienas, turbūt ne tik Europos gyventojams, bet ir pasaulio valstybėms ir mūsų partneriams būtų aiškiau, su kuo kalbėtis ir Hendry Kissingeris žinotų, kam skambinti.

R. Vilpišauskas apie J. C. Junckerio kalbą: Briuselis užmiršo Ukrainą ir Rusiją?
© AFP / Scanpix

Bet kuriuo atveju šioks toks neaiškumas dabar yra šiuo klausimu. Galingiausių valstybių susitikime dalyvauja du ES atstovai arba vienas ir nežinia kuris.

R. Vilpišauskas: būna, kad ir daugiau negu du: dar užsienio reikalų įgaliotinis, parlamento pirmininkas, pirmininkaujančios šalies atstovas. Žinoma, dviejų vadovų apjungimas šiek tiek supaprastintų ir išskaidrintų institucinę struktūrą, bet, kaip sakiau, mano nuomone, tai nėra esminis klausimas.

– Galbūt esminis klausimas būtų, jei būtų siūlymas įvesti tiesioginius ES vadovo rinkimus?

R. Vilpišauskas: Žinoma, tik klausimas, apie ką kandidatai į šią poziciją diskutuotų? Ir pats J.-C. Junckeris pripažino, kad daugelis dalykų, kuriais galime džiaugtis, nėra vien EK nuopelnas. Pažiūrėkime, kokios diskusijos vyksta, kai priartėja rinkimų į Europos Parlamentą datos. Kiekvienoje Sąjungos šalyje diskutuojama nacionaliniais klausimais ir iš esmės daugybė kandidatų į EP kalba apie tuos dalykus, kurių jie negalės įgyvendinti EP.

A. Pranckevičius: Kita vertus, yra daug klausimų, kur Parlamentas ir Taryba turi galutinį balsą. Ar tai būtų energetika, ar aplinkosauga, prekyba – čia EP legitimumas, demokratiškumas ir atskaitomybė be galo svarbi. J.-C. Junckerio šiandien pristatytame pakete yra labai svarbus ir demokratijos paketas.

Jame siūloma pakeisti politinių partijų finansavimo sistemą EP rinkimuose. Taip norima sumažinti galimybes ypatingai radikalioms euroskeptinėms jėgoms naudotis bendrijos lėšomis, kaip tai darė, pavyzdžiui, Marine Le Pen. Taip pat labai svarbus naujas etikos kodeksas komisarams.

– Kalboje nebuvo kritikuojamos nesolidarios bendrijos šalys. Labiau buvo pabrėžiamas tas egzistuojantis nesolidarumas, turint omenyje Lenkiją ir Vengriją, bet esminės kritikos nebuvo.

A. Pranckevičius: Valstybės narės nebuvo paminėtos, tačiau principai buvo paminėti labai stipriai ir ypač – teisės viršenybės principas šalia laisvės ir lygybės. Buvo pabrėžta, kad teisės viršenybė galioja visiems ir visiems galioja Europos Teisingumo Teismo sprendimai. Pirmiausiai jis tai taikė Vengrijai ir Slovakijai, kurios buvo padavusios ES į teismą. Teisme jos pralošė šią bylą ir Teisingumo teismas nusprendė, kad kvalifikuotos daugumos panaudojimas buvo legitimus.

Pasigedote kalboje kažko, ką, jūsų nuomone, tikrai turėjo pasakyti Komisijos vadovas, pone Vilpišauskai?

R. Vilpišauskas: Pasigedau kaimynystės reikalų. Ir pirmiausiai – nepasibaigusios agresijos prieš Ukrainą klausimų. Apskritai, kokia siūloma tolesnė ES kaimynystės politika. Jeigu kalbama apie santykius su Turkija, su Balkanais ir jų perspektyvomis dėl narystės Sąjungoje, tai natūralu, kad reikėtų žengti ir kitą žingsnį ir išsakyti poziciją dėl reformų Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje: ką ES darė ne taip, ar ką turėtų daryti kitaip tam, kad padėtų tų šalių žmonėms realizuoti savo siekius.

Šiek tiek keista, kad to nebuvo, nors tam tikrų netiesioginių indikacijų galima atrasti, pavyzdžiui, ten, kur kalbama apie kibernetinį saugumą. Galima suprasti, iš kur ta grėsmė kyla, bet daugiau šiuo klausimu nebuvo nieko pasakyta.

– Pone Pranckevičiau, kuo jūs aiškinate tai, kad tiesiog nieko nebuvo kalbama apie kaimynystę?

A. Pranckevičius: Apie daug ką nebuvo. Nieko nebuvo apie Kiniją, apie Rusiją, apie JAV. Matyt, buvo nuspręsta kalbėti apie ES ateitį. Apie mūsų, kaip Bendrijos, problemas, ir kaip mes po „Brexit“ išliekame vieningi, solidarūs, efektyvesni ir suteikiantys daugiau ekonominės gerovės ir saugumo mūsų gyventojams.

Žinoma, jei pirmininkas būtų kalbėjęs apie visas užsienio politikos temas, įskaitant ir Š. Korėją, ir Artimuosius Rytus, Afrikos kontinentą, turbūt jis būtų kalbėjęs penkias valandas. Manau, labai svarbu, kad pirmininkas pirmą kartą išreiškė tokią didelę paramą tolesnei ES plėtrai po 2019 m. Taip pat daug kalbėjo apie saugumo dimensiją, naują Europos gynybos fondą, kibernetinės agentūros kūrimą, kibernetinės strategijos atnaujinimą – tai yra būtent tie dalykai, kurie stiprina mūsų veiksmus Rytų partnerystėje ir yra ypatingai svarbūs šiame regione.

www.lrt.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Net 27 Europos šalyse COVID-19 atvejai krenta, nesiseka tik Lietuvai ir Danijai: kokia vasara laukia (95)

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 17–18 savaitėmis, palyginti su...

1,5 milijono žmonių Galimybių pasu galės naudotis iškart: kokios papildomos paslaugos laukia (96)

Ekonomikos ir inovacijų minsiterija skaičiuoja, kad nuo pirmadienio startuosiančiu Galimybių pasu...

Seimui teikiami atnaujinti biudžetai: pokyčiai laukia darbuotojų, verslininkų, pensininkų Veryga iškvietė Dulkį į Seimą (83)

Antradienį Seimui pateiktas atnaujintas 2021 metų valstybės biudžetas. PSDF biudžeto pateikimas...

Aiškėja tragedijos Liolių miestelyje detalės: mergytės žuvo greičiausiai netyčia įkritusios į tvenkinį (85)

Kelis šimtus gyventojų turintį Liolių miestelį Kelmės rajone pirmadienio vakarą sukrėtė...

Analitikai: Rusija demaskuota, prie pabaigos artėja ištisa era (13)

6-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje pačiame Rusijos sostinės centre pastatyta milžiniška ir...

Nuotolinių posėdžių kuriozai nesibaigia: vonioje kamerą įjungęs pusnuogis Kęstutis Masiulis sutrikdė kolegas (4)

Nuotolinių Seimo komitetų posėdžių kuriozai – nesibaigia. Antradienio rytą vykusio Seimo...

KT teisėju paskirtas Mizaras: Partnerystės įstatymo projektas nesikėsina į konstitucinę šeimos sampratą (79)

Šiuo metu derinamas Partnerystės įstatymo projektas nesikėsina į santuokinę vyro ir moters...

LGBT bendruomenė planuoja eitynes Kaune ir skelbia reikalavimų sąrašą (72)

Kol Lietuvos akys savaitgalį krypo į „Didįjį šeimos gynimo maršą“, LGBTQ+ aktyvistai...

Vilnietis Neryje užfiksavo neįprastą roplį: kokia tikimybė, kad jie išplis Lietuvoje? (24)

Neries pakrante nuo Lazdynų link Bukčių šį šeštadienį keliavęs Linas nufotografavo ant...

Įvardino nesaugiausią pėsčiųjų perėją Vilniuje: nesupranta, kodėl kasdien tenka rizikuoti gyvybe (18)

Vilniaus Geležinio vilko gatvėje esanti nereguliuojama pėsčiųjų perėja neretai pavadinama...