aA
Pirmasis rugsėjo šeštadienis minimas kaip Baltijos jūros diena. Šią dieną pradėjome švęsti dar 1988 metais, kuomet Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės, neabejingi gamtai, apjuosė Baltiją gyva grandine, atkreipdami Pasaulio dėmesį į pavojingą Baltijos jūros ekologinę būklę. Per 25 metus, prabėgusius nuo tos dienos, pasikeitė nemažai dalykų – atgavome Nepriklausomybę, įstojome į Europos Sąjungą, tačiau būtinybė rūpintis Baltijos jūra, deja, nedingo. Nors ir mažiau teršiama, Baltijos jūra išlieka labiausiai užteršta ES krantus skalaujančia jūra, todėl rūpestis ja – kiekvieno iš mūsų reikalas.
Radvilė Morkūnaitė / M. Mikulėno nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Per pastaruosius metus nemažai pastangų dėjo ir ES institucijos, priimdamos teisės aktus, leidžiančius sumažinti Baltijos taršą: apribotas fosforo ir jo junginių (fosfatai – viena pagrindinių jūros „žydėjimo“ priežasčių) naudojimas skalbimo priemonėse, sugriežtinti laivų, įplaukiančių į Baltiją, kuro kokybės reikalavimai – laivuose turės arba būti naudojami mažesnio sieringumo degalai, arba įrengti tuos sieros junginius „sugaudantys“ filtrai. Naujoji ES žemės ūkio politika taip pat atsigręžė į aplinkos apsaugą, nuo ateinančių metų ūkininkai bus skatinami naudoti kuo mažiau trąšų, nes šiandien, kaip bebūtų gaila, Lietuvos žemės ūkis vis dar yra įtrauktas į Baltijos jūros teršėjų sąrašą.

Artėjant šių metų Baltijos jūros dienai, su kolegomis Europos Parlamente surengėme seminarą, kurio metu buvo pristatyta tarptautinės mokslininkų grupės BalticSTERN parengta studija "Baltijos jūra - mūsų bendras turtas. Baltijos jūros išsaugojimo kaštai", atskleidžianti, kiek kiekvienam iš mūsų kainuotų, jei norėtume sustabdyti jūros eutrofikaciją (dumblėjimą) ir panaikinti neigiamus padarinius. Dar 2007 metais Baltijos jūrą supančios valstybės sutarė imtis veiksmų šioje srityje ir patvirtino Baltijos jūros veiksmų planą, kurį įgyvendinus iki 2021 m., Baltijos jūros būklė būtų ne tik stabilizuota, bet ir žymiai pagerinta. BalticSTERN tyrimas rodo, kad norint pasiekti šiuos Baltijos jūros veiksmų plano tikslus,  kasmet reikėtų 2,3-2,8 mlrd. eurų.

Dar daugiau, anot tyrimo, Baltijos regiono gyventojai yra pasiruošę prisidėti prie bendro turto – Baltijos jūros aplinkos – išsaugojimo. Antai švedai sutiktų tam skirti po 110 eurų per metus, suomiai – po 52. Mažiausiai prisidėti sutiktų latviai (po 4 eurus), rusai ir lietuviai (po 6 eurus). Bendra suma, kurią kasmet gyventojai būtų pasiryžę skirti Baltijos išsaugojimui ne tokia ir maža – 3,8 milijardo eurų, taigi, bent 1 mlrd. daugiau, nei šiuo metu būtina. 

Žinoma, tai jokiu būdu nereiškia, kad jau ryt į mūsų duris pasibels mokesčių inspektoriai ir pareikalaus įnašo už Baltijos jūros išsaugojimą. Šis įnašas netiesioginis – skalbiant mažiau fosfatų sudėtyje turinčiais skalbimo milteliais, perkant maisto produktus, išaugintus naudojant mažiau trąšų ir panašiai.

Norėtųsi tikėti, kad klausimas, kam to reikia ir kodėl atsakomybę turėtume prisiimti kiekvienas, kyla vis rečiau. Juk kasmet didelė dalis Lietuvos gyventojų vis dar vyksta ilsėtis prie Baltijos. Ir vis dažniau mato „žydintį“ vandenį – anot tyrimo, su šiuo reiškiniu susidūrė kas antras, nuvykęs pajūrin. Tad turime dvi alternatyvas – mokėti kiek brangiau už Baltiją mažiau teršiančius produktus arba, nieko nesiimdami, susitaikyti su tuo, kad mūsų vaikai Baltijos jūroje gali ir nebesimaudyti – mokslininkų teigimu, imantis tik tų veiksmų, kurių imamasi dabar, jau 2050 metais Baltijos jūros centrinė dalis gali būti visiškai negyva.

Kita vertus, nors Baltija skalauja net aštuonių ES valstybių krantus, turime ir vieną žaidėją, kuris įsipareigojimus, galinčius padėti išsaugoti Baltiją, ir atsakomybę už švaresnę jūrą prisiima labai vangiai. Rusija. Ši šalis garsėja grandiozinių mastų infrastruktūros projektais, taip pat ir Baltijos jūroje, ir daug mažiau – noru bendradarbiauti su kitomis valstybėmis, susirūpinusiomis tų projektų padariniais aplinkai.  

Lietuvos specialistai sako, kad Kuršių marios ir Baltijos jūra ties Lietuva yra viena labiausiai užterštų trąšiosiomis medžiagomis, ir kad pusė tos taršos atkeliauja Nemunu iš Rusijos ir Baltarusijos.  

Nerimą kelia ir tai, kad nieko nežinome nei apie statomą Kaliningrado AE, nei kokia tarša atkeliaus Nemuno vandenimis iki mūsų, nei kaip bus gabenamos radioaktyvios atliekos Baltijos jūra.

Ir visgi, žinoti, kad 25-tąjį kartą minėdami Baltijos jūros dieną jau esame pasiryžę pamatuotai, veiksmais ar bent keliais eurais prisidėti prie jos išsaugojimo, labai svarbu. Tai rodo brandą mąstyti plačiau. Ir ne tik apie save, bet ir apie atsakomybę išsaugoti gyvą jūrą būsimoms kartoms.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Rusijai paskelbus ekonominį karą Gruzijai – Lietuvos raginimas: vykite ilsėtis į Sakartvelą (7)

Jau ne pirmą dieną Tbilisyje – aršūs protestai. Penktadienį vyko protesto akcija, per kurią...

Žiauriai sumuštos jurbarkietės advokatas: mergina vis dar negali kalbėti, nerimą kelia jos psichologinė būklė (136)

17-etė jurbarkietė, kuri gegužės pabaigoje kaimo turizmo sodyboje buvo žiauriai sumušta, tęsia...

Mačiulio atsakas dėl vaiko pinigų: dabar turime sistemą, kai šie pinigai kuria paskatas nedirbti (164)

Lietuvos ekonomika yra stabili, šalis geriau nei anksčiau yra pasiruošusi iššūkiams, teigia...

Duris atvėrė pirmosios grybų ir uogų supirktuvės: kiek šią vasarą pavyks užsidirbti? (2)

Po Joninių atidaręs grybų supirktuvę leipalingietis Dainius Šidlauskas jau sulaukė ne tik...

Po Europos dovanos Rusijai – Lietuvos reakcija (286)

Užsienio reikalų ministerija apgailestauja dėl birželio 25 dieną ankstyvą rytą Strasbūre...

Mirė JAV gyvenęs džiazo muzikantas Vladas Slavinskas-Slyva (6)

Lietuviškasis muzikos pasaulis gedi talentingo muzikanto Vlado Slavinsko, kuris taip pat buvo...

Po balsavimo dėl Gražulio – apžvalgininkų kritika: Seimas įsikalė dar vieną kuolą į savo lavono įvaizdį (20)

Seimo sprendimas nepanaikinti kaltinimų iš Generalinės prokuratūros susilaukusio Petro Gražulio...

Į diplomų įteikimo ceremoniją atvykusios filologės atsikratė pilkų pelyčių etiketės (141)

Antradienio popietę sostinės Šv. Jonų bažnyčioje Vilniaus universiteto filologijos fakulteto...

Neries tyrimai parodė didelį pavojų: ruošiamasi skelbti stichinę padėtį (53)

Lietuvoje besitęsiantys karščiai sekina ne tik gyventojus, bet ir vandens telkinius. Savaitgalį...

Bokso legenda Kličko buvo priverstas gelbėtis iš savo degančios prabangios jachtos (2)

Buvęs pasaulio sunkaus svorio bokso čempionas 43 metų Vladimiras Kličko su šeima kvietė...