aA
Į paskutiniojo EP Žmogaus teisių pakomitečio posėdžio metu surengtus klausymus apie padėtį Rusijos kalėjimuose atvykusios gruodį iš nelaisvės paleistos „Pussy Riot“ narės, žmogaus teisių gynimo organizacijos „Zona prava“ („Teisės zona“) įkūrėjos Nadežda Tolokonikova ir Marija Aliochina bei Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ valdybos pirmininkas, Sacharovo premijos laureatas Olegas Orlovas pateikė naujausią informaciją apie situaciją Rusijos kalėjimuose, kuriuose kalinčių žmonių dalis nuo šalies gyventojų skaičiaus patenka į pirmąjį pasaulio dešimtuką.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Perpildytos kameros, neprieinamos medicinos paslaugos, jokių mitybos normų neatitinkantis maistas, susirašinėjimo cenzūra, alinančios darbo sąlygos, klestinti korupcija, personalo neatskaitomybė ir visiškas įkalinimo įstaigų uždarumas tarptautiniams stebėtojams bei žmogaus teisių gynėjams – šias problemas vardijo pilietinės visuomenės atstovai iš Rusijos, kurių organizacijos dirba tam, kad įkalintiesiems teiktų teisinę pagalbą bei sudarytų galimybę nebijant dėl savo ir savo artimųjų gyvybių kalbėti apie Rusijos teisėsaugos sistemos ydas.

Savo pasisakyme Nadežda Tolokonikova pastebėjo, kad tarybiniais laikais klestėjęs psichiatrijos metodų taikymas siekiant nutildyti kitaip mąstančius aktyvistus tebėra gajus ir šiandienos Rusijoje. Jos manymu, pastaruoju metu ši tradicija vėl stiprėja. N. Tolokonikova priminė Bolotnajos įvykių dalyvio Michailo Kosenko, kuriam buvo skirtas priverstinis psichiatrinis gydymas, bylą, o taip pat savo ir bendražygių iš „Pussy Riot“ istoriją – visoms joms buvo nustatytas psichinis asmenybės sutrikimas, kuriam būdingas iššaukiantis, oponuojantis elgesys.

Realios svečių iš Rusijos patirtys buvo neatremiamas įrodymas, kad psichiatrijos metodų kaip prievartos priemonių taikymas postsovietinėje erdvėje ir ypač Rusijoje yra ne tik psichiatrijos mokslą teršianti dėmė, bet ir didelė žmogaus teisių problema. EP Žmogaus teisių pakomitečio užsakyta mokslinė studija, kurią atliko „Globalios iniciatyvos psichiatrijoje“ (GIP) federacijos vienas vadovų, profesorius Robert van Voren ir jo komanda, atskleidė, kad surinkti įrodymai neleidžia teigti, jog psichiatrijos metodų taikymas nemedicininiams tikslams yra skatinamas valdžios institucijų, veikiau tai yra vis dar gaji ydinga tradicija, paveldėta iš sovietinės praeities.

Studija atskleidė tokias dabartinės situacijos problemas kaip medicinos etikos žinių trūkumas, neužtikrinamos pacientų teisės, itin aukštas korupcijos medicinoje lygis (su galimybe net nusipirkti sufalsifikuotą psichiatrinę diagnozę), lėšų bei valdžios dėmesio stoka. Visgi mokslininkai pažymi, kad kai kuriais atvejais ir tam tikromis politinėmis aplinkybėmis valdžios organai jaučia galį pasinaudoti psichiatrijos metodais kaip represiniu įrankiu. Studijoje minimi keli tokie atvejai – pavyzdžiui, jau minėta M. Kosenko byla Rusijoje, Zinaidos Mukhortovos byla Kazachstane.

Savo rekomendacijose studijos autoriai pataria psichiatrijos kaip prievartos priemonės fenomeną įtraukti į visus ES žmogaus teisių dialogus su Rusija, Ukraina, Kazachstanu, Vidurio Azijos šalimis, remti medicinos profesionalus, pilietines organizacijas ir iniciatyvas, kurios pasiryžta keisti situaciją, atkreipia dėmesį į reabilitacijos centrų, kurie reikalingi tokią prievartą patyrusiems žmonėms, steigimo būtinybę.

Mokslininkų studiją EP Žmogaus teisių pakomitetyje neatsitiktinai pristatė Leonidas Donskis. Jis savo darbo Europos Parlamente metu itin domėjosi psichiatrijos kaip represijos priemonės problema, ją kėlė ir minėjo savo rengtuose dokumentuose. Pasisakymo pabaigoje Leonidas Donskis nuoširdžiai padėkojo žmogaus teisių gynėjams – N. Tolokonikovai, M. Aliochinai, O.Orlovui. „Ačiū jums už drąsą, už jūsų prasmingą darbą, už jūsų kovą“, - rusų kalba ištarė L. Donskis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Privertė pasijusti tikru narkobaronu: pareigūnai kratos metu sandėlyje rado šešias tonas kanapių (20)

Pluoštinių kanapių ūkį įkūręs vyras nesitikėjo, kad siųsdamas mėginį galimai būsimiems...

Linas Kojala. Sudie, Amerika? Sugrįžimas namo (I dalis) (69)

Garsiajam Don Kichotui, susiruošusiam į žygį, netrūko užsidegimo. Migelio de Servanteso...

Įvykiai, pakeitę pasaulį: SSRS griūtis. Laukiniai, laukiniai rytai ir lūžio taškas, po kurio Rusijai nebebuvo kelio atgal (0)

Krentanti, besiblaškanti ir beviltiškai pasimetusi. Tokios būklės Rusija pasitiko paskutinį...

Šis gegužės mėnuo įeis į istoriją: po sumuštų temperatūros rekordų – radikalūs pokyčiai (19)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Izolda Marcinonienė sako, kad ši gegužė įeis į...

Skandalingasis „Flying Saucer Gang“ lyderis – apie nežinomą praeitį: darbas restorane ir tikroji pažinties su Karolina istorija (15)

„Tiesiog buvome bičai , kurie norėjo studijoje eksperimentuoti. Turėjome kompiuterį, mikrofoną...

Naktinis reidas Vilniuje: dėl pirkinio internetu abiturientas pateko į nepavydėtiną situaciją (188)

Triukšmingai mokyklos baigimą šventę abiturientai neprasprūdo po reidą sostinėje surengusių...

Kauniečiai jau neįsivaizduoja savo gyvenimo be šio statinio: vadina patraukliausia susibūrimų vieta (27)

Prieš aštuonerius metus, kai Kauno „Žalgirio arena“ atvėrė duris, buvo abejojančių jos...

Pasiūlė, kaip turėtų būti skaičiuojami NT mokesčiai: manau, valstybės biudžetas padidėtų (38)

Dabar tokia padėtis, kai net ir aukštus postus užimantiems žmonėms sudaromos sąlygos būti...

Po skaudžios vyro netekties pradėjo dirbti bokštiniame krane: ne aukso kalnai, bet vis tiek geriau

Kiekvieną darbo rytą moteris kopetėlėmis kyla į 30 m aukštį. Ne tam, kad nuolat gėrėtųsi...

Geltonuoja svogūnų ir česnakų laiškai – ko griebtis

Svogūno ir česnako laiškai pavasarį dažnai geltonuoja. Įveikti šią problemą įmanoma, jeigu...