aA
Praėjus devyniems mėnesiams po prisijungimo prie Europos Sąjungos (ES), Kroatiją apėmusi krizinė nuotaika, nes ir taip nedideli narystės ES lūkesčiai vis dar nėra išsipildę.
© Europos Parlamento nuotr.

Kalbant apie įtaką kasdieniam kroatų gyvenimui, praėjusių metų liepos 1 d. įvykęs prisijungimas prie ES netapo labai didelių pokyčių atnešusiu įvykiu. Dar iki prisijungimo prie ES, kroatai galėjo naudotis teise į laisvą judėjimą ir euro teikiamais privalumais. Ne vienerius metus šioje šalyje atsiskaityti galima buvo tiek eurais, tiek ir Kroatijos kunomis.

Tačiau prisijungimas prie ES vis dėlto buvo reikšmingas, nes Kroatijos statusas buvo prilygintas kaimyninei Slovėnijai, kuri buvo vertinama kaip labiausiai pažengusi buvusios Jugoslavijos valstybė. Be to, prisijungusi prie ES Kroatija laimėjo prieš Serbiją, su kuria XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje Kroatija kariavo. Daugelio kroatų nuomone, prisijungimas prie ES patvirtino, kad šis karas buvo teisingas, o Kroatija – Vakarų pasauliui priklausanti valstybė. Šio požiūrio ilgą laiką laikėsi ir buvęs Kroatijos prezidentas Franjo Tudjmanas.

Į depresiją peraugusi apatija

Politikos analitiko Zarko Puhovskio teigimu, kroatai nedėjo daug vilčių į prisijungimą prie ES. Tačiau jis pažymėjo, kad net ir šie nedideli lūkesčiai neišsipildė, rašo DW.

Už teisingumą atsakinga eurokomisarė Viviane Reding paragino Kroatijos teisingumo ministrą Orsatą Miljenicių bendradarbiauti.
„Išskyrus Švediją, Kroatija yra vienintelė šalis, kurios situacija po prisijungimo prie ES pablogėjo ne tik ekonomine prasme, tačiau taip pat ir kitais atžvilgiais“, - įsitikinęs Z. Puhovskis. Tačiau taip pat jis patikino, kad tai nėra ES kaltė, o labiau apatijos ir depresijos politikos ir kitose srityse, įskaitant ES, padarinys.

„Tai nėra tipinis nacionalinis požiūris, kai labiau pasitikima pačia valstybe nei ES. Tai labiau panašu į įsitikinimą, jog nė viena iš pusių negali pagerinti Kroatijos situacijos“, - patikino jis.
Anot Z. Puhovskio, jei Kroatijos ekonominė situacija pagerėtų bei šaliai pavyktų įveikti ne vienerius metus trunkančią krizę, požiūris į ES taip pat turėtų pagerėti.

Nevienareikšmiški jausmai

Kroatijos verslininkai turi labai skirtingų lūkesčių dėl ES vieningos rinkos ir jos teikiamų galimybių. Anot ekonomisto Damiro Novotny, įmonės, kurių veikla sukoncentruota į vidaus rinką, prieš prisijungimą prie ES nerodė per didelio entuziazmo šiuo klausimu.

„Kita vertus, smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, kurių veikla orientuota į ES rinkas, jau pelnosi iš atvertų sienų ir svarsto naujas iš dalies ES finansuojamų investicijų galimybes“, - teigė jis.

Didesnės įmonės yra susidūrusios su išaugusios konkurencijos daromu spaudimu, ypač stipriai tai jaučia įmonės, kurios anksčiau mėgavosi importo apribojimų teikiama nauda maisto produktų sektoriuje, o šiuo metu jų vietą rinkoje užima užsienio mažmenininkų tinklai.

Prastėjanti žemės ūkio sektoriaus situacija

Kroatijos ūkininkai taip pat jaučiasi pralaimėję. Kroatijos ūkininkų asociacijos narys Miroslavas Kovacas mano, kad prisijungimas prie ES daro neigiamą poveikį šalies ūkiams.

„Maisto prekių importas išaugo, o organizacijos trūkumas tarp ūkininkų tapo akivaizdus. Visa tai sustiprino įspūdį, kad narystė ES veikia mus neigiamai“, - samprotavo M. Kovacas. Jo teigimu, iš dalies tam įtakos turėjo pasirengimo stoka.

„Neaiški situacija ir toliau kenkia žemės ūkio sektoriui“, - įsitikinęs jis. „Ūkininkai prarado savo pozicijas rinkoje, o didžiosios Kroatijoje dominavusios maisto pramonės įmonės buvo tam nepasirengusios“, - sakė M. Kovacas.

M. Kovacas pažymėjo, kad reguliariai vykstančius ūkininkų protestus Kroatijoje rengia ne organizuota grupė, kaip tai vyksta kitose ES šalyse narėse. „Situacija Kroatija visiškai kitokia. Tai organizacijos trūkumo rezultatas, nes ūkininkai šiais protestais nieko nepasiekia“, - patikino jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Įvykiai, pakeitę pasaulį: SSRS griūtis. Laukiniai, laukiniai rytai ir lūžio taškas, po kurio Rusijai nebebuvo kelio atgal (0)

Krentanti, besiblaškanti ir beviltiškai pasimetusi. Tokios būklės Rusija pasitiko paskutinį...

Šis gegužės mėnuo įeis į istoriją: po sumuštų temperatūros rekordų – radikalūs pokyčiai (9)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Izolda Marcinonienė sako, kad ši gegužė įeis į...

Naktinis reidas Vilniuje: dėl pirkinio internetu abiturientas pateko į nepavydėtiną situaciją (103)

Triukšmingai mokyklos baigimą šventę abiturientai neprasprūdo po reidą sostinėje surengusių...

Užkalnis: kvepiu kaip keiksmažodis (11)

Kai kas nors nori parašyti tekste keiksmažodį ir praslysti pro cenzorius ir davatkas, rašo su...

Didžiųjų valstybių spąstai Lietuvai verčia verslininkus panikuoti (152)

Šių metų balandžio mėnesį Europos Parlamentas ( EP ) balsavo už Mobilumo Paketo priėmimą....

Atostogos kaime – lietuviai noriai moka už buvimą be interneto ir nakvynę medyje (60)

Vasaros kelionę į kaimą kai kas dar pamena, kaip tremtį, kai vietoj žaidimų su kiemo draugais...

Geriausi Lietuvos paplūdimiai prie ežerų: ramybė, grynas oras ir atgaiva išvargusiam kūnui

Jei dar nežinojote – Lietuvoje mes turime beveik tris tūkstančius ežerų. Pasislėpę giliai...

Macrono didysis planas ėmė ir subliuško (3)

Mažiausiai 20 Europos Parlamento rinkimų dalyvių sieks iškovoti mandatą ne savo gimtinėje, o...

Jerai Grantas po sezono paliks „Neptūną“

Klaipėdos „Neptūnas“ jau žino, kad kitą sezoną turės verstis ne tik be vyriausiojo...

Savaitgalio pusryčiai: traškūs belgiški vafliai kiekvienam smaližiui

Manau, savaitgalį dažnas iš mūsų pasvajoja apie vėlyvus, gardžius, sočius, ilgus pusryčius ....