Valdovų rūmų vidiniame kieme pasirodžiusi vakaro šeimininkė - prezidentė Dalia Grybauskaitė priėjo prie žurnalistų ir pasakė: “Viskas bus gerai”.
Užsienio žiniasklaidos atstovams pasiteiravus, kokį signalą šis susitikimas siunčia Rytų partnerystės šalims, ji atsakė, jog norinčios judėti demokratijos linkme šalys turi suprasti, kad jos yra laukiamos Europoje.
Paprašyta įvertinti Ukrainos problemas, D. Grybauskaitė pasakė, kad apie tai galima bus kalbėti tik rytoj, kai įvyks tam tikrų sutarčių su ES pasirašymas ir parafavimas.
Klausimą, kas bus toliau, šalies vadovės priėmė su šypsena: “Kada? Šiandien?”. Patikslinus, kad klausiama, kas bus poros mėnesių bėgyje, ji pasakė: “Labai daug visko įvyks rytoj ir šiandien”.
Iš Lietuvos žiniasklaidos prezidentė nesulaukė nei vieno klausimo. “Nagi, lietuviai, nieko nenorite paklausti?”, - teiravosi prezidentė.
Neišgirdusi nei vieno klausimo, D. Grybauskaitė nužygiavo įėjimo į Valdovų rūmus link.
Į Valdovų rūmus atvykusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasisakė vokiečių kalba.
“Aš labai džiaugiuosi, kad Lietuva mane pakvietė į šį susitikimą. Turiu pripažinti, kad ji puikiai pasirengė šiam viršūnių suvažiavimui, tačiau labai gaila, kad ne visi mūsų lūkesčiai išsipildė, vilties yra mažai, kad įvyks tai, ko mes tikėjomės, tačiau ES durys lieka atviros”.
Į Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje ketvirtadienį atvykęs Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pareiškė ketinantis iškelti klausimą, kaip užkirsti kelią imigrantų piktnaudžiavimui.
"Atvykau į Vilnių Lietuvoje, kur kalbėsiu Europos vadovams apie piktnaudžiavimo ES imigracija apribojimą", - socialiniame tinkle "Twitter" parašė britų premjeras.
D.Cameronas trečiadienį paskelbė apie planus apriboti ES migrantų teises į socialines išmokas. Stebėtojai tai sieja su jo konservatorių partijos ir žiniasklaidos spaudimu, artėjant sausio 1-ajai, kada bus panaikinti apribojimai imigrantams iš Bulgarijos ir Rumunijos.
Europos Komisija ir Bulgarija pasmerkė britų premjero pareiškimus.
Į Vilnių jau atvyko Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Bene paskutinis atvažiavęs į Valdovų rūmus, Ukrainos prezidentas su žiniasklaida nekalbėjo, tik paklaustas apie savo nuotaiką, pakėlė nykštį, parodydamas, kad nuotaika - puiki.
Europos pasiuntiniai pastaraisiais mėnesiais pramynė takus prie V. Janukovyčiaus durų, siekdami atverti kelią istoriniam prekybos susitarimui tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos.
Tačiau šokas, kurį patyrė ES lyderiai, kai V.Janukovyčiaus vyriausybė lapkričio 21 dieną netikėtai sustabdė derybas dėl sutarties pasirašymo likus vos savaitei iki ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje, leidžia manyti, kad jie nelabai įsivaizdavo, ką iš tiesų galvoja uždaro būdo Ukrainos vadovas, kuris yra tikra mįslė tiek eiliniams ukrainiečiams, tiek užsienio lyderiams.
Ketvirtadienio vakarą į Valdovų rūmus atvykstančius Europos Sąjungos (ES) šalių ir Rytų partnerių vadovus pasitinka protesto akcija - čia susirinko aktyvistai, pasisakantys už Ukrainos asociacijos sutarties pasirašymą. Jie ragina į Vilnių jau atvykusį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių pasirašyti Asociacijos sutartį.
Su plakatais "EU, don't give up on Ukraine", "Ukranians are for EU", "In Association we trust", "Yanukovych, SIGN", "Vilnius EuroMaidan" ir kitais prie įėjimo į Valdovų rūmus išsirikiavo kelios dešimtys protestuotojų. Skamba muzika ir šūkiai, plaikstosi Ukrainos ir ES vėliavos.
Kaip teigė akcijos organizatoriai, joje dalyvauja Ukrainos opozicijos, ukrainiečių bendruomenės Lietuvoje atstovai, žurnalistai.
Prie Valdovų rūmų protestavo ir nepritekliais nepatenkinti Lietuvos policininkai, imitavę Vergų chorą.
Derybos dėl Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos asociacijos sutarties pasirašymo viršūnių susitikime Vilniuje gali užsitęsti iki paskutinės minutės, ketvirtadienį sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė po susitikimo su ES institucijų vadovais.
Prezidentė sakė ketvirtadienio popietę su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu Van Rompuy aptarusi "situaciją dėl galimybių pasirašyti susitarimą su Ukraina".
"Tikrai bus asociacijos parafavimai su Moldova ir Gruzija, taip pat turėsime daug susitarimų dėl vizų liberalizavimo, ir, aišku, iki paskutinės minutės vyksta derybos taip pat ir dėl Ukrainos situacijos", - LRT radijui sakė prezidentė.
D.Grybauskaitės teigimu, vadovų pokalbiai Vilniuje gali užtrukti iki nakties.
Ankstesnius Ukrainos vyriausybės pareiškimus, kad ji stabdo pasirengimą asociacijos ir laisvos prekybos sutarties pasirašymui, D.Grybauskaitė pavadino "raumenų demonstravimu".
"Puikiai žinome, kad Ukraina neturi didelio pasirinkimo, nes ekonominė situacija labai ženkliai prastėja, atsakomybė už ekonomikos griūtį bus tikrai tiesiogiai ant prezidento pečių. Asociacijos sutarties pasirašymas atitinka Ukrainos šalies žmonių lūkesčius, virš 60 proc. Ukrainos piliečių nori šios sutarties. Taigi aš manau, kad derybos ir pokalbiai bus aštrūs, sunkūs", - sakė D.Grybauskaitė.
Prieš darbinę vakarienę Vilniuje rengiamas atskiras Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus susitikimas su J.M.Barroso ir H.van Rompuy, penktadienio rytą Ukrainos vadovas Vilniuje gali susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel, BNS sakė diplomatiniai šaltiniai.
Ketvirtadienį į susitikimą Valdovų rūmuose Vilniuje atvyksta tokios pasaulinės politikos lyderiai, tokie kaip įtakingiausia Europos politikė – Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as, ES prezidentas Hermanas Van Rompuy, Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso. Rytų partnerystės valstybes atstovaus Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos vadovai.
Rytų partnerystės viršūnių susitikimo metu numatyta priimti sprendimus dėl tolesnio bendradarbiavimo, pasirašyti Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimą dėl Gruzijos dalyvavimo sąlygų ES krizių valdymo operacijose, parafuoti asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimus su Gruzija ir Moldova, pasirašyti susitarimą su Azerbaidžanu dėl palengvintos vizų išdavimo tvarkos ir parafuoti susitarimą su Ukraina dėl bendros aviacijos erdvės.
Prognozuojama, kad Rytų partnerystės viršūnių susitikimo didžiausiu laimėjimu taps Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimo su Moldova parafavimas. Vilniaus susitikimo išvakarėse Europos Komisija (EK) pasiūlė bevizį režimą įvažiavimui į Šengeno zoną tiems Moldovos piliečiams, kurie turi pasus su biometriniais duomenimis. Šis siūlymas tapo simboline “dovana” Vakarų kryptį pasirinkusiai Moldovai.
Prieš tai buvo tikimasi, kad Asociacijos sutartį su ES pasirašys Ukraina ir viso Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu kalbos ir darbai rodė, kad sutarties pasirašymas įvyks būtent lapkričio mėnesį Vilniuje. Tačiau likus vos kelioms savaitėms iki Rytų Partnerystės susitikimo, Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir po šio pokalbio pakeitė savo šalies kryptį.
Šią savaitę Ukrainos lyderis pareiškė, kad Asociacijos sutartis su ES bus pasirašyta tik tada, kai Ukraina bus tam ekonomiškai pasiruošusi.
„Kai tik mes pasieksime tą lygmenį, kuris mums bus komfortiškas, ir kai jis atitiks mūsų interesus, kai sutarsime dėl normalių sąlygų, tada kalbėsimės dėl sutarties pasirašymo. Laikas parodys, kada tai įvyks. Noriu, kad tas metas ateitų kuo greičiau“, - sakė jis.
V. Janukovyčius pavadino ES sąlygas dėl Ukrainai skiriamos finansinės pagalbos žeminančiomis.
„Nuo 2010 m. mums žadama 610 mln. eurų (2,1 mlrd. litų) finansinė parama, jei pasirašysime Asociacijos sutartį. Tris metus mums siūlomas šis saldainis, įvyniotas į gražų popierėlį. Nenorėčiau plūstis, bet nereikėtų mūsų žeminti. Esame rimta europietiška valstybė“, - pareiškė Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel Vilniaus viršūnių susitikimo išvakarėse patikino, kad Ukrainai vis dar suteikiamas šansas pasirašyti Asociacijos sutartį, bei išreiškė kritiką dėl Rusijos kišimosi.
„Kuo labiau jos [Rytų partnerystės šalys] artėja prie Europos, tuo labiau, Rusijos vertinimu, jos tolsta nuo Rusijos“, - reaguodama į tai, kad prieš kelias savaites Armėnija atsisakė sutarties su ES pasirašymo Vilniuje, sakė A. Merkel.
„ES ir Vokietija turi kalbėtis su Rusija. Šaltasis karas baigėsi“, - pridūrė ji.
Į viršūnių susitikimą taip pat atvyksta ir didžiosios Rytų partnerystės valstybių dalies – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos – vadovai.
Rytų partnerystės vertinimai
Politologas: Ukrainos sprendimas yra Rusijos Pyro pergalėRytų ir Vidurio Europos politikos analitikas, Vytauto Didžiojo universiteto politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto teigia, jog Ukrainos sprendimo nepasirašyti Asociacijos sutarties su Ukraina buvo galima tikėtis, tačiau tai nėra galutinis šios šalies sprendimas. Greičiausiai, pasak jo, tai bus padaryta jau artimiausiu metu. Vis dėlto, anot politologo, Rusija sieks visokeriopai užkirsti tam kelią, tad jau artimiausiu metu galima tikėtis aktyvių Rusijos veiksmų visų posocialistinių valstybių atžvilgiu. - Kaip galima vertinti šį Ukrainos sprendimą? Ar buvo galima iki paskutinės minutės tikėtis, kad Asociacijos sutartis su Ukraina bus pasirašyta?- Pastarųjų dviejų savaičių įvykiai Ukrainoje rodė, kad sutartis su Europos Sąjunga nebus pasirašyta, bet aš labai nedramatizuočiau šio sprendimo. Mano įsitikinimu, Ukraina prisijungs po pusmečio, gal truputį anksčiau ar vėliau. Kita vertus, tai parodė ir išryškino Rusijos agresyvumą, kurį pamatė visa Europa. Esu linkęs tai pavadinti Rusijos Pyro pergale, lyg ir Rusijai pavyko atkalbėti Ukrainą nuo pasirašymo, kita vertus, visa Europos Sąjunga, tarp jų ir Vakarų Europa, labai susidomėjo šiuo klausimu. - Jeigu buvo aišku, kad sutartis vis dėlto nebus pasirašyta, kodėl tuomet Viktoras Janukovyčius atvyko į Vilnių? Ar tai yra tam tikras diplomatinis gestas, žinutė, kurią norėta perduoti?- V. Janukovyčius į Vilnių atvyko neatsitiktinai, be abejo tai yra tam tikra žinutė, kad Ukrainos kelias į Europą neuždaromas. Vakarų Europos vadovams buvo parodyta, jog Ukraina nėra abejinga Europai ir, manau, Asociacijos sutartis bus pasirašyta artimiausiu metu. Panašu, kad Europos Sąjungos vadovų entuziazmas Ukrainos atžvilgiu bei noras pasirašyti sutartį artimiausiu metu taip pat neišblės. - Kaip būtų galima vertinti V. Janukovyčiaus pasiūlymą kurti trišalę Ukrainos, ES ir Rusijos tarybą? Ar tai rimtas pasiūlymas, o gal tik teiginys, nes reikia kažką pasiūlyti ateičiai?- Manau, kad šis pasiūlymas buvo padarytas labai spontaniškai, neapgalvotai. V. Janukovyčius galbūt kiek išsigando, nuvykęs į Rusiją ir susitikęs su Vladimiru Putinu, todėl spontaniškai paskelbė tokį pareiškimą. Nemanau, jog tai reikėtų vertinti labai rimtai. - Ko galima tikėtis V. Janukovyčiui grįžus į Ukrainą? Akivaizdu, jog sprendimas nėra labai populiarus ir protestai gali dar labiau išsiplėsti? - Blogiausia, ko galima tikėtis, yra sprendimas prieš protestuotojus panaudoti jėgą. Tokiu atveju Ukraina priartėtų prie Baltarusijos ir panašių valstybių, ir tai atitolintų šalies artėjimą Europos link. Vis dėlto manau, kad V. Janukovyčius bus priverstas derėtis ne vien su šiam sprendimui nepritariančiais piliečiais, bet ir su opozicija, kadangi Ukrainos proeuropietiška dimensija dabar yra tikrai aiški. Tokiuose miestuose kaip Lvovas, Kijevas, V. Janukovyčius bus priverstas derėtis. - Ar iš tikrųjų, kaip deklaruojama, šis sprendimas yra nulemtas vien ekonomikos, ar galima įžvelgti ir kitų priežasčių?- Ekonomika yra svarbu, tačiau, žinoma, tai nėra vien tik ekonominės priežastys. Šiuo atveju svarbiausias tikriausiai yra verslo elito, vadinamųjų oligarchų, mobilizavimas, kuris iki galo neįvyko.- Kaip vertintumėte Gruzijos ir Moldovos sprendimą pasirašyti Asociacijos sutartį - ar tai galima interpretuoti kaip didelį žingsnį šių valstybių integracijos į ES link?- Gruzija išlaikė labai sudėtingą egzaminą. Gruzijos įvykiai per pastaruosius penkerius metus buvo tikrai dramatiški, tad atrodo, kad Gruzija išlaikė europinį egzaminą, šiandien jai būtų galima parašyti dešimtuką. Su Moldova yra sudėtingiau dėl labai neaiškaus Padniestrės statuso, bet tas ryžtas irgi yra labai aiškus, vienareikšmis, ir reikia tik linkėti, kad Padniestrės klausimai tuo pačiu būtų sprendžiami. Moldovoje iki pat spalio pabaigos tvyrojo neaiški situacija, pūtė politiniai skersvėjai, ko gero, ne be Rusijos įtakos, vidinė politinė scena per pastaruosius kelis mėnesius patyrė daug visokių drebėjimų. Vis dėlto, atrodo, kad gal ir ne toks stiprus kaip Gruzijoje, bet Moldovoje irgi egzistuoja viršpartinis susitarimas dėl europinio kelio.- Kaip Rytų partnerystės politikos rezultatus galima vertinti iš Rusijos geopolitinės perspektyvos? - Man atrodo, kad Rusija linkėjo Europos Sąjungai didesnės nesėkmės. Iš dalies jai pavyko, kalbant apie Ukrainą, tačiau bendrai Europos Sąjungos gravitacijos zoną vis dėlto pavyko išplėsti, galbūt ne taip stipriai kaip ES norėjo, bet vis dėlto tai yra mažas ES laimėjimas ir nedidelis Rusijos pralaimėjimas. Tačiau greitai jis dar labai gali keistis, nes atrodo, kad įvykiai Ukrainoje tikrai nesustos ir rutuliosis. Ko gero, po mėnesio ta situacija gali aiškiai išsikristalizuoti į vieną ar į kitą pusę. - Kokių galima tikėtis Rusijos veiksmų?- Vėl galima tikėtis kažkokių ekonominių sankcijų, veiksmų, ypač susijusių su energetiniais ištekliais, taip pat Ukrainos diskreditavimo tarptautinėje arenoje bei kitų posocialistinių šalių, dalyvaujančių Rytų partnerystės programoje, diskreditavimo. Greičiausiai Rusija bandys stiprinti Muitų sąjungą, mėgins ten vilioti naujas nares, žadės greitus ir didelius šios narystės dividendus. Manau, ginklai nebus greitai sudėti ir kurso paaštrėjimo posovietinių valstybių link bus imtasi. Bus ištraukti ir kiti instrumentai, pavyzdžiui, propagandinis karas, ir diskreditavimas Vakarų Europos akyse - esą posocialistinės šalys yra avantiūristės, su kuriomis neverta turėti reikalų.- Zbigniewas Brzezinskis kažkada sakė, jog Rusija be Ukrainos nustoja būti imperija, ir tai yra esminis klausimas jos egzistavimui, ar galima su tuo sutikti?- Taip, iš tikrųjų tai yra labai didelis klausimas Rusijos egzistencijai. Užtenka savaitgalį peržiūrėti pagrindinius televizijos kanalus - pastarąjį mėnesį Ukrainos tematika visiškai dominuoja visoje žiniasklaidoje. Rusijos politinis elitas, valdantieji tai priima kaip gyvybės ar mirties klausimą.- Ar Lietuva viską padarė, kad Rytų partnerystės sprendimai pasisektų, galbūt buvo galima padaryti kažką daugiau?- Galima sakyti, kad egzaminas tikrai išlaikytas, nes Lietuva puikiai koordinavo, ir šiandien, ir rytoj, atrodo, puikiai koordinuos tuos veiksmus. Šalia viršūnių susitikimo vyko ir vyksta verslo forumas, pilietinės visuomenės forumas, kur buvo pritraukta daug įtakingų mokslininkų, žurnalistų, verslo atstovų, ekonomistų. Žinoma, dabar dar sunku pasakyti, pirmininkavimas dar nesibaigė, dar visas gruodis, bet šiuo metu atrodo, jog didelių klaidų nepadaryta, o ir mažų nedaug.
Viršūnių susitikimo Vilniuje laimėtojas - V. Putinas?Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerytės viršūnių susitikimo laimėtojas yra jame net nedalyvaujantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Laikinas laimėtojas, rašo Vokietijos laikraštis "Die Welt", komentuodamas forumą, kuriame Ukraina atsisakė pasirašyti Asociacijos sutartį.V. Putinui grasinimais ir finansiniais pažadais pavyko paskutiniu momentu atkalbėti Kijevą nuo Asociacijos ir Laisvosios prekybos sutarčių pasirašymo. Nors Moldova ir Gruzija partnerystės susitarimą su ES parafavo, nėra aišku, ar 2015-ųjų rudenį jį tikrai pasirašys, teigiama straipsnyje.Kodėl ES nepavyko įveikti Maskvos? Briuselio diplomatai šiandien savikritiškai pripažįsta nepakankamai vertinę V. Putino ryžtą suturėti Ukrainą nuo Asociacijos sutarties pasirašymo. Maskva aktyviai grasino ukrainiečiams muitais, importo ribojimais, dujų teikimo problemomis. Kartu V. Putinas viliojo Ukrainos vyriausybę skolų nubraukimu, pigiais kreditais ir palankiomis dujų kainomis. ES, nuo 1990 metų pervedusi Ukrainai daugiau kaip 3,3 mlrd. eurų, negrasino, o naujų kreditų pažadus siejo su tolesnėmis griežtomis reformomis. Gali būti, kad reikalaujamos reformos kelia grėsmę Ukrainos prezidento Vladimiro Janukovyčiaus perrinkimui, pažymi "Die Welt".28 ES šalys nori būtinai pasiekti, kad jas suptų draugiškos, stabilios demokratijos. Todėl europiečiai šešioms buvusioms sovietinėms respublikoms - Ukrainai, Moldovai, Gruzijai, Armėnijai, Baltarusijai ir Azerbaidžanui - be finansinės paramos mainais už reformas politikoje ir ekonomikoje žadėjo ir vizų bei prekybos lengvatas.Kokie yra V. Putino interesai? - klausia vokiečių laikraštis ir atsako: Maskva europiečių politiką supranta kaip kišimąsi į regioną, kurį Rusija traktuoja kaip savo privilegijuotą įtakos sferą. V. Putinui svarbūs geostrateginiai interesai. Jis nenori būti apsuptas vakarietiško pavyzdžio demokratijų. Rusijos prezidentas spaudimu ir šantažu siekia, kad buvusios Sovietų Sąjungos šalys prisijungtų prie jo inicijuotos Eurazijos muitų sąjungos.O kodėl Ukraina yra tokia svarbi Europos Sąjungai? Ji - svarbiausia tranzitinė valstybė rusiškomis dujoms į ES. 45 mln. gyventojų turinti Ukraina taip pat yra patraukli darbo rinka. Be to, sutarties pasirašymas būtų buvęs svarbus politinis signalas, kad Maskvos įtaka vienai didžiausių regiono valstybių sumažėjo, akcentuojama straipsnyje.Nors Kijevas ir nepasirašo Asociacijos sutarties, tačiau europiečiai ir toliau mokės ukrainiečiams. Kodėl? Briuselis perves Ukrainai 190 mln. eurų, nes šalis įvykdė tam tikras reformų sąlygas. Be to, norima ir toliau bendradarbiauti transporto, švietimo, energetikos ir tyrimų srityse. ES nori palikti šaliai atviras duris. Bendrija tikisi, kad Ukraina po 1-2 metų vis dėlto pasirašys sutartį. "Mes neatsisakome ketinimų ES ir Ukrainos santykius pakelti į naują lygį", - ketvirtadienį pareiškė už kaimynystės politiką atsakingas eurokomisaras Štefanas Fiulė (Stefan Fuele). ES esą pasirengusi vėl ruoštis Asociacijos sutarties pasirašymui, jei Kijevas vėl pasuks suartėjimo su ES keliu.O ką apie ES mano patys ukrainiečiai? Šalis šiuo klausimu yra susiskaldžiusi. Nauja apklausa rodo, kad už Asociacijos sutartį su ES yra 44 proc. piliečių. Pietinė ir rytinė šalies dalys labiau laikosi Rusijos, o Vakarai ir centras su sostine Kijevu aktyviai remia integraciją į Europą.Ar Ukraina dabar prisijungs prie V. Putino Muitų sąjungos? Greičiausiai ne. Nes tokiu atveju Ukraina netektų daugelio prekybos lengvatų, kurias turi kaip Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė. Be to, niekas Ukrainoje nežino, kiek ilgai galios V. Putino garantijos dėl palankių dujų kainų. Dar: Ukrainos bendrovėms grėstų nelygi tiesioginė konkurencija su rusiškomis kompanijomis. Todėl visiškai įmanoma, kad Ukraina vis dėlto po kurio laiko pasirašys susitarimą su europiečiais, komentuoja laikraštis.Ir vis dėlto - netikėtas Ukrainos atsisakymas pasirašyti sutartį dabar, Briuselyje vertinamas kaip "rimtas smūgis" suartėjimo su buvusiomis sovietinėmis respublikomis politikai. Yra požymių, kad ES iš naujo apsvarstys savo Rytų partnerytės strategiją, nes ji, anot diplomatinių šaltinių, galbūt yra "pernelyg biurokratiška ir pernelyg šabloniška".
A. Kubilius: Ukraina yra ant bankroto ribosEuropos Sąjungos vadovams neįtikinus Ukrainos pasirašyti asociacijos sutarties, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis A. Kubilius. lyderis Andrius Kubilius „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ sakė, kad per šią dieną mažai tikėtina, kad kas nors pasikeis. „Matyt, kad čia niekas neįvyks per šiandieną, nors vakar iki vėlyvo vakaro įvairiuose forumuose svarstydami Ukrainos perspektyvą turėjome lyg ir tokių optimizmo paskutinių likučių. Tai, kas įvyko, įvyko, Ukrainos prezidentas apsisprendė kol kas nepasirašyti. Galima spėlioti, kokios to priežastys: Rusijos spaudimas, Rusijos gundymas, Ukrainos vidaus politikos išskaičiavimai. Aš prie to pridėčiau dar vieną – iš tiesų Ukrainos ekonomikos skaičiai yra labai labai blogi. Ir be jokio Rusijos spaudimo. Ukraina pagal visus tarptautinius standartus yra ant bankroto ribos“, – sakė A. Kubilius.
Buvęs Moldovos premjeras: eurointegracija mums yra gyvybiškai svarbiBuvęs Moldovos ministras pirmininkas Vladas Filatas teigia, kad jo šaliai eurointegracijos procesas yra gyvybiškai svarbus.Po Moldovos Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES) parafavimo politikas kalbėjo, jog Moldova yra pasiruošusi siekti narystės Sąjungoje, tačiau nedrįso prognozuoti, kada tai įvyks."Jūs turite suprasti, kad eurointegracijos procesas yra gyvybiškai svarbus Moldovos Respublikai. Galime diskutuoti dėl tų šalių, kurios turi alternatyvas ar kitas galimybes. Moldova jų neturi", - atvykęs į Vilnių kalbėjo V. Filatas.Jo teigimu, kol kas šalis nejaučia spaudimo iš Rusijos dėl šio savo politinio žingsnio."Jei neskaičiuotume vyno eksporto uždraudimo, tuomet spaudimo nėra. Kalbų daug, bet veiksmų kol kas nėra", - sakė jis.Jis teigė nesibaiminantis, kad bevizis režimas su ES šalimis sukels didžiulę emigracijos bangą, kaip tai nutiko kitose buvusio Rytų bloko valstybėse."Jeigu mes to bijotume, mes neužsiimtume politika. Mes turime tikslą ir einame link jo apgalvotai ir atsakingai", - sakė V. Filatas.Anot jo, Moldova iš eurointegracijos nesiekia ekonominių privalumų. V. Filato teigimu, Moldova - tai Europos šalis, todėl ji turi eiti kartu su Europa."Istoriškai ir geografiškai mes esame europinė valstybė", - kalbėjo politikas.Vis dėlto jis nepateikė galimo laikotarpio, per kurį Moldova sugebės pasiruošti ir pareikš norą tapti visateise ES nare."Kai būsime pasiruošę. O tam reikia daug dirbti. Mes norime (...) ne tik gauti, bet ir pridėti savo indėlį tam, kad ES būtų dar stipresnė", - sakė jis.
K. Girnius: Ukraina anksčiau ar vėliau pasuks link Vakarų Tai, kad ES ir Ukrainai nepavyko susitarti dėl asociacijos sutarties pasirašymo, anaiptol nereiškia, kad Ukraina puls į Rusijos glėbį, nes ir pačiai Rusijai dotuoti Ukrainą gali būti nepakeliama našta, mano politikos ekspertas Kęstutis Girnius. Todėl, anot jo, anksčiau ar vėliau daugiausiai dėl ekonominių priežasčių Ukraina vėl atsigręš į Vakarus.Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas K.Girnius sako teigiamai vertinantis ES derybų su Ukraina atomazgą ir tai, kad ES nesileido į Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus bandytas primesti "turgaus" derybas."Aš manau, kad gerai, kad nesusitarė. Man buvo visiškai nesuprantama, kodėl Viktoras Janukovyčius taip anksti paskelbė, kad Ukraina nepasirašys, užuot laukęs, kad pati ES atmestų Ukrainos kandidatūrą, nes ji nepatenkino visų sąlygų. Manau, kad vienintelė galimybė buvo, kad jis bandė iš ES išmušti dar daugiau pinigų, pasakyti - aš neinu su jumis, bet jei duosit daug daugiau pinigų, daugiau lengvatų, tada gali pavykti su jumis bendrauti. Ačiū Dievui, kad ES pasakė "ne". Nes tada reikštų, kad ES pritraukia savo žmones tik pinigais. Kai V.Janukovyčius nutarė neiti (link suartėjimo su ES) ir vienintelė galimybė buvo jį pritraukti faktiškai kyšiais, tai gerai, kad tai neįvyko", - svarstė K.Girnius.Pasak jo, esminiai motyvai nulėmę Ukrainos vadovo sprendimą nepasirašyti asociacijos sutarties su ES - ekonominiai, tačiau tie patys argumentai gali atgrasyti ir nuo Ukrainos suartėjimo su Rusija."V.Janukovyčius sudarė turgų, pamatė, ką gali pasiūlyti Rusija, pamatė, ką gali pasiūlyti ES, laukė, ką galimą paimti iš vienų, iš kitų, ir pasiėmėm tai, kas patogiausia. Vienintelė paguoda tai, kad ilgainiui, nepaisant to, kad dar praeis dveji treji metai iki kol Ukrainos narystės ES klausimas iš naujo atsiras, manau, kad Ukraina judės Vakarų linkme, nes su Rusija per sunku bendrauti. Reikia matyti, kaip V.Putinas bendrauja su Rusijos žmonėmis - kaip diktatorius, įsakinėja, nurodinėja, jų nesiklauso. Jis nemokės kitaip kalbėtis su Ukraina. Ukraina, vis dėlto, yra nepriklausoma šalis, tai pasuks kitu keliu", - kalbėjo politikos ekspertas.K.Girniaus manymu, Ukrainos ekonominės problemos gali būti nepakeliama našta Rusijai, kuri linkusi kartoti kai kurias istorines klaidas."V.Putinas padarė tą pačią klaidą, kurią Sovietų sąjunga padarė su Varšuvos sutarties sąjunga. Varšuvos sutarties sąjungą jie išlaikė masinėmis dotacijomis ir ta finansinė parama prisidėjo prie Sovietų sąjungos žlugimo. Staiga, jei dabar pradės masiškai dotuoti Ukrainą, tai Rusijai bus labai sunki našta, jei nedotuos - tai Ukraina vėl grįš į Vakarus", - sakė K.Girnius.TSPMI docento vertinimu, po šios derybų su Ukraina atomazgos savas išvadas turėtų padaryti ir ES."Įvykiai rodo, kad ES patyrė žvalgybos nesėkmę, jie nenumatė to, kas darosi. O kitas svarbus momentas - ES save pervertino, jei prieš 15 metų visi iki vieno be išlygų veržėsi į ES, dabar žmonės šiek tiek skeptiškiau vertina, nes tai, ką ES gali duoti, ypač finansinę ir kitokią paramą, yra gerokai sumažėję, ir ES tikrai turi pagalvoti, kokia ji iš tiesų yra, ir jei nori pritraukti naujų narių, turi gerai pagalvoti, kaip tai daryti. Negali manyti, kad tik V.Janukovyčius kaltas, kad be V.Janukovyčiaus viskas būtų buvę gerai. Nebūtų buvę gerai. ES šiam reikalui nebuvo pasiruošusi", - teigė politikos ekspertas.Ukrainos vyriausybė praeitą savaitę paskelbė nusprendusi atidėti asociacijos sutarties pasirašymą, argumentuodama būtinybe stiprinti prekybą su Rusija.Vis dėlto Ukrainos prezidentas nusprendė atvykti į viršūnių susitikimą Vilniuje, ir tai suteikė vilties, kad jis paskutinę minutę gali pasirašyti susitarimą.Tačiau Europos Sąjungos (ES) vadovai Vilniuje ketvirtadienį neįtikino Ukrainos prezidento pasirašyti istorinę asociacijos ir laisvos prekybos sutartį.
Prancūzijos prezidentas apie Ukrainą: negalima prašyti, kad ES mokėtų už asociacijos sutarties pasirašymą Ukrainai atsisakius pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES), Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pabrėžė, kad ES nemoka už bendradarbiavimą.Penktadienį Vilniuje vykstančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime Prancūzijos vadovas žurnalistams sakė, jog Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus noras už pasirašymą gauti užmokestį yra nepriimtinas."Negalima - kaip Ukrainos prezidentas to norėtų - prašyti atitinkamos sumos, prašyti, kad mes mokėtume už tai, kad Ukraina prisijungtų prie asociacijos sutarties", - teigė jis.F.Hollande'as pabrėžė, jog Ukrainai ši partnerystė lieka atvira."Europa gali būti šansas, tai yra galimybė padaryti demokratijos, ekonomikos pažangą, bet niekas nėra priverstas ateiti dirbti su Europa. Tai priklauso nuo šalies vadovų", - nurodė jis.
R.Vilpišauskas: ES ir Lietuvai reikia strateginės kantrybės su Ukraina Europos Sąjungai (ES) ir Lietuvai prireiks kantrybės bendraujant su Ukraina, kurios ES vadovams ketvirtadienį Vilniuje nepavyko įtikinti pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį, mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.Politikos ekspertas nesutinka, kad toks Ukrainos žingsnis liudija, jog ji gręžiasi į Rusijos pusę - anot jo, laukia tolesnės derybos, kuriose prireiks kantrybės."Nemanau, kad tai rodo, jog Ukraina pasirinko kokią nors kryptį - tai rodo, kad Ukraina derasi ir toliau derėsis. (...) Čia reikia tiesiog kantrybės, ir Europos Sąjungai reikia pergalvoti savo taikomas priemones Ukrainos ir kitų Rytų partnerystės šalių atžvilgiu, bet, žinoma, ieškoti pinigų, kuriuos būtų galima skirti nekalbant apie reformas, manau, būtų klaida. Europos Sąjunga neturi ir negali perimti tų pačių įtakos priemonių, kurias naudoja Rusija", - BNS penktadienį sakė jis.R.Vilpišauskas sako, kad nepaisant to, ar sutartis Vilniuje būtų pasirašyta, ar ne, kiltų klausimas, kaip Ukrainai pavyktų ją įgyvendinti."Sakyčiau, net jeigu ir būtų pasirašyta asociacijos sutartis su ES, pagrindinis klausimas būtų, kaip ją įgyvendintų Ukrainos institucijos. Šiuo atžvilgiu, manau, būtų ne mažesnis neaiškumas, neapibrėžtumas, negu yra dabar, tik būtų žinoma simbolinė pergalė, kuri būtų įprasminusi Vilniaus Rytų partnerystės susitikimą. Tai neįvyko, bet tas neapibrėžtumas išlieka", - kalbėjo jis.ES vadovams Vilniuje ketvirtadienį nepavyko įtikinti Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus apsigalvoti ir pasirašyti asociacijos bei laisvos prekybos sutartį. Anksčiau tikėtasi ją patvirtinti Vilniuje penktadienį, bet Ukrainos vyriausybė praeitą savaitę sustabdė derybas, argumentuodama būtinybe atkurti prekybinius ryšius su Rusija. R.Vilpišauskas sako, kad šios situacijos atomazga Vilniuje buvo akivaizdi jau praėjusią savaitę. Eksperto nuomone, tai didžiąja dalimi lemia prasta ekonominė Ukrainos padėtis ir artėjantys prezidento rinkimai."Manau, kad tai galima buvo prognozuoti jau po praėjusios savaitės Ukrainos vyriausybės pranešimo apie šito proceso suspendavimą, ir pagrindinės priežastys, mano nuomone, yra Ukrainos viduje: tai yra prasta ekonominė situacija, didelis biudžeto deficitas, smunkanti ekonomika, nes tai sudaro sąlygas Rusijai efektyviau panaudoti spaudimo priemones", - BNS sakė politologas."Jeigu Ukrainos ekonomika augtų ir būtų įgyvendintos reformos, kurios sudaro tam sąlygas, nereikėtų skubiai finansinės paramos, manau, kad Rusijos mėginimai "atkalbėti" Ukrainą nuo asociacijos sutarties pasirašymo su ES būtų ne tokie efektyvūs, todėl pagrindinės priežastys visgi yra Ukrainos vidaus politikoje ir jos vadovų nenoras įgyvendinti reformas, turbūt galvojant ir apie artėjančius rinkimus", - mano jis.Dėl to, pasak R.Vilpišausko, nepanašu, kad Ukrainos valdžią persigalvoti asociacijos sutarties atžvilgiu paskatintų Kijevo gatvėse nuo sekmadienio vykstantys ir toliau numatomi tūkstantiniai protestai."Abejočiau, ar dabartinis nepasitenkinimas galėtų paveikti valdančiųjų valdymą Ukrainoje. Manau, tai nebent gali turėti įtakos prezidento rinkimams, bet matome, jog Ukrainos prezidentas kalba apie orientaciją į ES, tad šiuo atžvilgiu tas kalbėjimas yra atitrūkęs nuo realių sprendimų, bet veikiausiai jis ir toliau tęsis, tik klausimas, ką iš tiesų Ukrainos vadovybė darys", - svarstė jis."Europos Sąjungai ir Lietuvai reikia strateginės kantrybės toliau bendraujant su Ukraina ir visgi mėginant įtikinti jos vadovus, kad reformos, kuriomis galėtų būti sudarytos sąlygos ilgalaikiam ekonomikos augimui ir kokybiškam šalies valdymui, yra naudingos ir kad trumpalaikės maudos motyvai neturėtų jų nusverti", - pabrėžė TSPMI direktorius.ES išorės politikos vadovė Catherine Asthon (Ketrin Ešton) penktadienį Vilniuje sakė, kad ES nori plėtoti tvirtus santykius su Ukraina ir palieka jai duris atviras.
Europa kartoja: durys Ukrainai atvirosĮ „Litexpo“ susirinkę ES lyderiai vienas po kito kartojo, kad Ukrainai durys lieka atviros.„Ukrainai durys buvo atviros ir lieka“, - žurnalistams teigė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.Paklaustas, ar Viktoras Janukovyčius – patikimas partneris, jis nuo atsakymo išsisuko. Esą „tai ukrainiečiai renkasi, kas jiems atstovauja“.Europos Komisijos vicepirmininkė Catherine Ashton laikėsi tokios pat pozicijos. „Norime turėti stiprius santykius su Ukraina“, - sakė C. Ashton, pridurdama, jog santykiai su ES ne pakenktų, o papildytų kitus Ukrainos ekonominius santykius.Tuo tarpu V. Janukovyčius pro žurnalistus pražygiavo nereaguodamas į prašymus sustoti prie mikrofonų. Žinoma, kur kas šilčiau ir mieliau ES lyderiai kalbėjo apie Rytų partnerystės šalis, su kuriomis ES dirbti sekasi geriau – Gruziją, Moldovą.
Penktadienį renginį bandė kiek sutrikdyti nuogakrūčiais protestais pagarsėjusios Femen aktyvistės.
D.Grybauskaitė: Ukrainos valdžia šalį veda į niekurLietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį griežtai sukritikavo Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, kuris atvykęs į viršūnių susitikimą Vilniuje atsisakė pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su Europos Sąjunga. "Ukrainos vadovybė renkasi kelią, kuris veda į niekur", - penktadienį žurnalistams sakė prezidentė, Lietuvoje tęsiantis ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui. D.Grybauskaitės teigimu, Ukrainos valdžia vengia atsakomybės ir "nori ekonominių problemų naštą permesti ant ES pečių ir Rusijos".
L.Linkevičius: sąlygos Ukrainai nelengvėsLietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako apgailestaujantis, kad į Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje atvykęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius nepakeitė savo nusistatymo ir atsisakė pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su ES.Ministro teigimu, ES yra pasirengusi svarstyti sutartį, kai Kijevas bus pasirengęs, bet pabrėžė, kad sąlygos Ukrainai ateityje nepalengvės."Apmaudu, kad galimybė neišnaudota", - penktadienio rytą BNS sakė ministras, Vilniuje tęsiantis ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui. Plačiau.
K. Biltas: ministras patvirtino, kad Ukraina pasidavė Rusijos spaudimuiUkrainos užsienio ministras Leonidas Kožara savo kolegoms iš Europos Sąjungos patvirtino, kad jo šalis pasidavė Rusijos spaudimui, socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Švedijos diplomatijos vadovas Carlas Bildtas. „Ukrainos užsienio reikalų ministras L. Kožara per mūsų diskusijas patvirtina, kad Ukraina pasidavė stipriam Rusijos ekonominiam spaudimui atidėti ES susitarimą“, - rašė K. Biltas. Visgi, kol kas lieka neaišku, su kokia pozicija į Vilnių atvyko pats Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris nei po susitikimų su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Hermanu van Rompuy ir Europos Komisijos vadovu Manueliu Barroso, nei prieš neformalią vadovų vakarienę Valdovų rūmuose žurnalistams nieko nesakė. Vilniuje viešintys Ukrainos opozicijos lyderiai, visuomenės aktyvistai, tarp kurių - ir įkalintos buvusios premjerės Julijos Tymošenko dukra Jevgenija, pasisako už Ukrainos artėjimą ES link.
K.Guchtas: Ukrainai reikės persvarstyti savo sprendimą dėl sutarties su ES Ukrainai teks persvarstyti savo sprendimą nepasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutarties su Europos Sąjunga, Vilniuje pareiškė už prekybą atsakingas eurokomisaras Karelas de Guchtas.Kalbėdamas Rytų partnerystės verslo forume, jis pabrėžė, kad Ukrainos durys lieka atviros."Šiandien visame pasaulyje mes stebime demokratizaciją. Daugiau ir daugiau valstybių jungiasi prie globalios ekonomikos ir auga vis greičiau. Gyvenimai keičiasi. Aš manau, kad šie faktai reiškia, jog anksčiau ar vėliau Ukraina turės peržiūrėti savo sprendimą. Akivaizdu, kad taip pat mąsto ir protestuotojai Kijeve ir todėl svarbu pabrėžti, kad Europos Sąjungos durys vis dar yra atviros", - ketvirtadienį Rytų partnerystės verslo forume teigė K.Guchtas.Pasak jo, ES į Ukrainos sprendimą nepasirašyti sutarties žiūri kaip į pauzę, o ne derybų pabaigą."Mes matome dabartinę situaciją kaip sutarties pasirašymo proceso pauzę, o ne garantuotą pabaigą. Mes pasirengę procesą atnaujinti, kai tik Ukraina jaus, kad laikas tinkamas", - teigė eurokomisaras.
J.Tymošenko dukra : neaišku, kas vyks Ukrainoje, jei sutartis nebus pasirašyta Kalinamos Ukrainos ekspremjerės Julijos Tymošenko dukra Jevhenija sako, kad sunku prognozuoti, kaip ukrainiečiai reaguos į tai, jeigu Vilniuje penktadienį nebus pasirašyta Ukrainos Asociacijos sutartis su Europos Sąjunga."Kas atsitiks po nesėkmės rytoj, po to, deja, kai nebus pasirašyta, mes negalime numatyti, nes, žinoma, žmonės nusivylę trejų metų korumpuotu valdymu neigiant jų teises ir laisves", - ketvirtadienį žurnalistams Vilniuje sakė J.Tymošenko dukra, paklausta, ar Ukraina nesuka naujos revoliucijos kryptimi.Kijeve nuo sekmadienio vyksta didžiausi protestai nuo Oranžinės revoliucijos laikų. Pasak J.Tymošenko, jos motina ragina tokiu atveju, jei sutartis su ES nebus pasirašyta, toliau protestuoti prieš Viktoro Janukovyčiaus valdymą."Mano motina ragina Europos lyderius, opoziciją ir Ukrainos žmones atsistoti ir kovoti, jei rytoj susitikimas dėl Ukrainos žlugs", - ketvirtadienį Vilniuje nurodė ji."Labai svarbu, kad Europos lyderiai neapleistų Ukrainos ir jos demokratijos", - pažymėjo J.Tymošenko dukra.Jos teigimu, iki paskutinės minutės tikėtasi, kad J.Tymošenko bus paleista ir galės atvykti į Viršūnių susitikimą Vilniuje, taip pat tikėtasi, jog bus pasirašyta asociacijos sutartis. Tačiau šiuo metu ekspremjerė, opozicijos lyderė J.Tymošenko mano, kad vilčių dėl pasirašymo liko mažai."Mano motina mano, jog yra labai maža vilties, kad tai gali atsitikti, bet tikriausiai V.Janukovyčius nepasirašys šio susitarimo, ir tai reikštų, kad jis pasirinko diktatūrą", - sako ekspremjerės dukra."Deja, tai reiškia, kad jis gali naudoti laiką ne ruošti Ukrainą Europos integracijai, bet toliau kurti autoritarinę Ukrainą", - kalbėjo ji."Jei Asociacijos sutartis nebus pasirašyta, represijos suintensyvės ir jos tęsis ne tik prieš mano motiną, bet ir prieš opoziciją, pilietinę visuomenę, žurnalistus, kaip ir buvo iki šiol", - nurodė ji.Kaip savo motinos atstovė į Vilnių atvykusi J.Tymošenko sakė, kad ekspremjerę įkvepia įvykiai Kijevo gatvėse, kur nuo sekmadienio protestuoja dešimtys tūkstančių žmonių, ir primena 2004 metų Oranžinę revoliuciją. Opozicijos lyderė solidarizuojasi su protestuotojais vykdydama bado streiką."Šiandien yra ketvirta jos bado streiko diena, ir ji silpnėja fiziškai, bet tuo pačiu metu ji jaučiasi pakylėta to, kas vyksta Kijevo gatvėse", - kalbėjo J.Tymošenko.Kalinama Ukrainos opozicijos lyderė paragino Europos Sąjungos (ES) lyderius atsisakyti visų reikalavimų ir ketvirtadienį prasidedančiame Viršūnių susitikime pasirašyti istorinį paktą su Ukraina be jokių išankstinių sąlygų.
V. Socoras: jei ES taikys netinkamą politiką, Rusija tuo lengvai pasinaudos Europos Sąjunga (ES) dar neprarado Ukrainos, tačiau gali lengvai tai padaryti, mano Politikos analizės centro „Jamestown Foundation“ ekspertas Vladimiras Socoras.Anot jo, jeigu ES leis eurointegracijai tapti Ukrainos vidaus politikos batalijų objektu, o ne vienijančiu faktoriumi, Rusijai tai bus svajonių scenarijus. Tokiomis įžvalgomis jis pasidalijo Vilniuje, konferencijoje „Rytų partnerystės vertinimai: iššūkiai ir darbotvarkė pilietinei visuomenei“.„Dabartinis iššūkis, pirmiausiai, yra nuostolių sumažinimas. Aš matau tokią būtinybę, reikia vengti situacijos, kai europinė darbotvarkė tampa politiškai skaldančiu klausimu Ukrainoje užuot tapus vienijančiu klausimu. Dar neseniai Ukrainos demokratinė opozicija, politiškai kalbant, beveik turėjo europinės darbotvarkės monopolį. Ponas Viktoras Janukovyčius ir jo komanda įšoko į traukinį, praktiškai demonopolizavo šį klausimą. Jeigu V. Janukovyčius būtų tęsęs, jis turėtų puikius šansus būti perrinktas 2015 m. Dabar susiduriame su pavojumi, kai opozicija gali remonopolizuoti europinės darbotvarkės klausimą. Turime vengti pasidalijimo Ukrainos visuomenėje, kuriuo Rusija iki 2015 m. galėtų pasinaudoti labai efektyviai“, - kalbėjo V. Socoras. Savo kalboje jis neaplenkė ir Baltarusijos. Eksperto nuomone, lig šiol Aliaksandro Lukašenkos režimui taikytos sankcijos ne tik nepakeitė Minsko požiūriu į ES, bet netgi pablogino situaciją. „Izoliacijos ir sankcijų politika nesuveikė. (...) Sankcijos ir izoliacija – ne tik neveiksmingos, bet ir antiproduktyvios. Būtų klaidinga manyti, kad Baltarusija neturi alternatyvų. Ji turi alternatyvų – jos blogos. Tai Rusijos variantas ir Eurazijos sąjungos variantas. Neturėtume skatinti Baltarusijos valdžios naudotis šiomis galimybėmis. (...) Niekada nelaimėsime, jei nedirbsime su tais, kurie turi sprendimų priėmimo galią. Tai raktas į pergalę geopolitinėje konkurencijoje“, - reziumavo V. Socoras.
P. Coxas: svarbu žinoti, ką Ukrainai siūlo RusijaEuropos Parlamento (EP) stebėsenos misijos Ukrainoje narys, buvęs Europos Parlamento pirmininkas Patas Coxas pažymi, kad pastarosiomis savaitėmis prieš planuotą asociacijos sutarties pasirašymą Ukraina patyrė "didžiulį Rusijos spaudimą".Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių parlamentarų susitikime Seime pranešimą skaitęs P.Coxas pažymėjo, kad svarbu žinoti, ką Rusija siūlo Ukrainai, jei po Vilniaus susitikimo dialogas su šia Rytų partnerystės valstybe tęsis."Šiuo metu neaišku, kokie pasiūlymai, jei tokių yra, aptarti politikų Kijeve ir Maskvoje, yra daug spekuliacijų, kas gali būti ant derybų stalo. Ir, žinoma, ES būtų naudinga žinoti, jei dialogas po Vilniaus susitikimo tęsis, ką konkrečiai siūlo Rusija, ekonominę pagalbą, mažesnes dujų kainas, ar dar ką nors", - sakė EP stebėsenos misijos atstovas.Taip pat jis savo pasisakyme pažymėjo, jog pagrindinė žinia, kurią ES turėtų pranešti Rytų partnerystės šalims - durys išlieka atviros. "Be galo svarbu, kad ES pasiųstų aiškų signalą visiems Rytų partnerystės nariams dėl jų ketinimų, vienas signalų turi būti, kad durys išlieka atviros", - kalbėjo P.Cozas.Buvęs EP vadovas pabrėžė, jog Ukrainos jaunimas, nepriklausomai nuo gyvenamos vietos, pritaria šalies eurointegracijai, ir būtent jiems turi būti atverta perspektyva dėl Ukrainos suartėjimo su ES."Iš visuomenės apklausų, ir to, ką matome dabar, aišku, kad jauni ukrainiečiai, neatsižvelgiant į tai, kurioje Ukrainos dalyje gyvena, jie siekia savo šalies ateities Europoje, ir tai yra karta, kuriai durys turi likti atviros", - kalbėjo P.Coxas.Kalbėdamas apie stebėjimo misiją Ukrainoje P.Coxas pateikė duomenis, jog iš viso per tuos 18 mėnesių šalyje lankėsi 27 kartus, daug kartų susitiko ne tik su valstybės vadovais, bet ir su Charkovo ligoninėje esančia ekspremjere Julija Tymošenko.Jis darkart pabrėžė, jog asociacijos sutarties stabdymas nėra susijęs su J.Tymošenko klausimu, o tik su Rusijos ekonomine įtaka ar spaudimu. P.Coxas pažymėjo, kad per vizitus pavyko pasiekti, kad J.Tymošenko kalinimo ligoninėje sąlygos būtų sušvelnintos - pašalintos ją visą laiką filmavusios kameros, prižiūrėtojomis paskirtos moterys pareigūnės ir t.t.Seime ketvirtadienį vyksta Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės valstybių parlamentarų susitikimas, šalia dvi dienas truksiančio Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, kuriame tikimasi įtvirtinti glaudesnius ES santykius su posovietinėmis Rytų Europos šalimis.Didžiausias dėmesys Rytų partnerystės viršūnių susitikime sutelktas į Ukrainą. Šios šalies vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė stabdanti derybas dėl asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties, kurią ketinta Lietuvoje pasirašyta penktadienį.Ukraina teigia, kad sutartį su ES galėtų pasirašyti tik gavusi geresnes sąlygas ir finansinę paramą. Prezidentas Viktoras Janukovyčius pareiškė, kad pasirašius sutartį su ES, pereinamuoju laikotarpiu valstybei kasmet reikėtų 20 milijardų eurų.
V. Kličko: tikiuosi, kad Ukrainos asociacijos sutartis su ES bus pasirašytaUkrainos Aukščiausiosios Rados narys Vitalijus Kličko nepraranda vilties, kad Vilniuje bus pasirašyta ES ir Ukrainos Asociacijos sutartis. "Aš tikiuosi, kad Asociacijos sutartis bus pasirašyta ir iki paskutinio momento mes vilties neprarandame", - ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime sakė į Vilnių atvykęs Ukrainos opozicinės partijos "Udar" pirmininkas V. Kličko.Jis pasidžiaugė, kad vieši Vilniuje, kuris yra labai svarbus Ukrainos istorijai. "Mes daug kartų esame sakę, kad mes, ukrainiečiai, geografiškai esame europiečiai, mes esame europiečiai ir savo mentalitetu. Bet, aišku, mes dar atsiliekame nuo ES gyvenimo lygmeniu, gyvenimo standartais. Lenkija, Vengrija, Čekija, Lietuva ir kitos šalys yra mums svarbūs pavyzdžiai. Mes siekiame, kad mūsų šalies ūkis taptų šiuolaikiniu ūkiu ir kad būtų gerbiamos žmogaus teisės mūsų šalyje, kad būtų suteikta galimybė kiekvienam ukrainiečiui gyventi laisvoje demokratiškoje šalyje. Mes turėjome tokią galimybę, bet mes jaučiame, kad Ukrainos vyriausybė nenori pasirašyti Asociacijos sutarties su ES, ir mes dėl to esame labai nuliūdę",- sakė V. Kličko. Jo teigimu, Ukrainos vyriausybė, Ukrainos prezidentas lyg ir nori sustabdyti eurointegracijos procesą, dėl to šimtai tūkstančių žmonių susirinko į aikštę ir ne tik Kijeve, bet 24 miestuose."Mes, ukrainiečiai, norime, kad įvyktų pokyčiai, mes norime gyventi kartu su Europos šeima pagal Europos taisykles, norime gyventi pagal ES gyvenimo standartus, nes mes esame europiečiai ir norime gyventi kaip europiečiai. Vyriausybė ir parlamentas negali ignoruoti žmonių nuomonės", - įsitikinęs Ukrainos opozicijos atstovas V. Kličko.
Ukrainos Rados URK pirmininkas: dauguma parlamentarų remia šalies integraciją į ESUkrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Vitalijus Kaliužnas pabrėžia, jog, nepaisant sprendimų Vilniuje, Ukrainos integracija į Europos Sąjungą nesustos."Ukrainos siekiai dėl integracijos į Europą vis dar galioja, nesvarbu, ką jus girdėjote, kokios kalbos dabar sklando ar kokius sprendimus priima prezidentas ir vyriausybė", - ketvirtadienį Seime teigė V. Kaliužnas.Pasak jo, sprendimas bus priimtas penktadienį, kitų metų kovo mėnesį arba pavasarį."Nuo Ukrainos parlamento galiu pasakyti, jog dauguma Rados parlamentarų remia Ukrainos integraciją į ES, bet reikia išspręsti daugelį klausimų prieš padedant paskutinį parašą", - teigė V. Kaliužnas.Užsienio reikalų komiteto pirmininkas sveikino kolegas iš kitų Rytų partnerystės valstybių bei dėkojo Lietuvai, Lenkijai ir kitoms ES šalims už paramą Ukrainos kelyje į ES.
Krymo totoriai norėjo įtraukti klausimą į sąlygas UkrainaiKrymo totorių Medžliso pirmininkas Mustafa Džemilevas mano, kad jo tautiečių problema yra tokia svarbi, jog ji turėjo būti įtraukta į Europos Sąjungos (ES) sąlygas Ukrainai, norint pasirašyti Asociacijos sutartį.Tą patį, anot M. Džemilevo, kalbėjo ir ES plėtros komisaras Stefanas Fuhle.Ketvirtadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje Krymo totorių lyderis teigė, jog po 1944 m. vykusios totorių deportacijos iš Krymo pusiasalio jų vietas užėmė atvykėliai iš Rusijos, todėl dabar mažuma savo istorinėse žemėse tapę totoriai patiria rusakalbių gyventojų priespaudą."Krymo totoriai yra opozicija Kryme. Mes matome save dalimi vienos ir nedalomos Ukrainos", - sakė M. Džemilevas.Anot jo, totoriai, nors ir esantys vieni didžiausių Ukrainos patriotų, niekada negavo jokios pagalbos ar palaikymo iš šalies valdžios."Turbūt tai galima paaiškinti tuo, jog Krymo totoriai niekada nebandė taikytis prie vienų ar kitų valdančiųjų. Nuo pat Nepriklausomybės iki pastarųjų rinkimų mes visada palaikėme nacionalines demokratines politines jėgas", - sakė M. Džemilevas.Medžliso pirmininkas pripažino, jog jo tautiečiai išties labai laukia to, kada Ukraina taps bent jau asocijuota ES nare."Tada tautinių mažumų problemos būtų sprendžiamos europinių institucijų lygiu", - sakė jis.M. Džemilevas teigė išgirdęs iš St. Fuhle paaiškinimą, kodėl totorių situacija nebuvo įtraukta į "namų darbų" Ukrainai sąrašą."Jie nenorėjo dar labiau apsunkinti Ukrainos, kuri ir taip gavo daug sąlygų, padėties. Mes su tuo sutikome, nes tikėjomės, kad po sutarties pasirašymo mūsų klausimai bus sprendžiami lengviau", - nusivylė M. Džemilevas.Pasak jo, tai, kad Asociacijos sutarties su Ukraina pasirašymo tikimybė yra beveik lygi nuliui, kaltas šalies valdžios politinės valios trūkumas."Ukrainos valdžia labai lengvai pasidavė kaimyninės šalies šantažui", - sakė jis.M. Džemilevas priminė ir vieną didžiausių tragedijų Ukrainos istorijoje - 1933 m. Holodomorą. Krymo totorių lyderio teigimu, tai buvo žiauri priemonė numalšinti bundantį ukrainiečių nacionalizmą."Šiandien toks recidyvas kartojasi, tik pasitelkiamos kitokios šantažo ir spaudimo priemonės. Tai ne tik Ukrainos ir Rusijos santykiai. Toks požiūris į kitas tautas - grėsmė visai žmonijai ir visai Europai. Iš Europos visuomenės laukiame pagalbos Ukrainos demokratinėms jėgoms", - sakė jis.M. Džemilevas - žinomas visuomenės veikėjas, Krymo totorių tautos lyderis, Nanseno apdovanojimo laureatas. Jo kandidatūra 2011 m. buvo teikta Nobelio taikos premijai.Krymo totorių tauta 1944 m. gegužę buvo deportuota į Vidurinę Aziją. Pakeliui į tremties vietas per 44 proc. Krymo totorių žuvo. Pasaulis apie šios tautos tragediją beveik nieko nežino. Tik prasidėjus "perestroikai", Krymo totoriai gavo galimybę sugrįžti į tėvynę - Krymą.Šiuo metu iš tremties vietų į Krymą grįžo apie 70 proc. Krymo totorių, tačiau iki šiol nėra išspręsta didžioji dalis šios tautos egzistencijos klausimų.
Ukrainos opozicija prašo pratęsti ES stebėtojų misiją šalyjeUkrainos opozicija prašo pratęsti Europos Sąjungos (ES) stebėtojų misiją Ukrainoje, iki bus paleista kalinama ekspremjerė Julija Tymošenko. Tai ketvirtadienį Vilniuje vyksiančioje Pilietinės visuomenės konferencijoje sakė J. Tymošenko partijos "Batkivščina" (Tėvynė) lyderis Arsenijus Jaceniukas.Ukrainos opozicija teigia nesitikinti didelių pokyčių, kol nepasikeis šalies valdžia.ELTA primena, kad ES stebėtojų misija dėl įkalintos Ukrainos buvusios premjerės J. Tymošenko likimo buvo pratęsta iki šiomis dienomis vykstančio Vilniuje ES Rytų partnerystės susitikimo.Europos Parlamentas (EP) lapkričio 13 d. nusprendė pratęsti misiją, kuriai vadovauja buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis (Aleksander Kwasniewski) ir buvęs EP pirmininkas Petas Koksas (Pat Cox), kai Ukrainos parlamentui nepavyko priimti įstatymo, kuris leistų J. Tymošenko išvykti gydytis į Vokietiją."Komisijos tikslai išlieka tokie patys, kokie ir buvo, kad Ukraina pasirašytų Asociacijos sutartį ir paleistų Juliją Tymošenko", - sakė A. Jaceniukas.Pasak Ukrainos opozicijos lyderio, priimdama rezoliuciją atsisakyti pasirašyti sutartį Ukraina pažeidė savo pačios įstatymus, kuriuose buvo įtvirtintas Ukrainos siekis prisijungti prie ES."Trejus pastaruosius metus jie sakė, kad Ukraina taps ES narė, ir vieną sekundę jie atsisakė", - piktinosi A. Jaceniukas.Ukrainos opozicijos lyderis sako nesuvokiąs, ką šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius veiks Vilniuje"Tai klausimas prezidentui, aš nežinau nuoširdžiai, ką, po galais, jis veiks Vilniuje", - sakė A. Jaceniukas.Ukrainos opozicijos vadovas neskubėjo protestų šalyje vadinti revoliucija, tačiau atkreipė dėmesį į jų masiškumą."Pasižiūrėkite į ukrainiečių veidus, jie buvo įkvėpti, aš irgi, europinės integracijos idėjos. Praėjusį sekmadienį protestavo daugiau nei šimtas tūkstančių žmonių, paskutinį kartą tiek buvo per Oranžinę revoliuciją", - sakė A. Jaceniukas.Ukrainos opozicijos vadovas yra įsitikinęs, kad V. Janukovyčius neturi galimybės būti perrinktas prezidento rinkimuose, jei jie bus teisingi ir teisėti."Šis prezidentas bandys suklastoti rinkimus 2015 metais, jis neturi šansų laimėti laisvus rinkimus. Tai priklauso ne nuo teisės aktų, bet nuo to, kaip jie yra įgyvendinami", - sakė A. Jaceniukas.Opozicijos lyderis nežada, kad kitąmet vykstančiuose prezidento rinkimuose opozicija kels vieną kandidatą, ko siekia partijos "Udar" lyderis Vitalis Kličko."Bet antrame ture visi rems vieną kandidatą", - sakė A. Jaceniukas.Savo ruožtu, ES misijos vadovas P. Koksas, kuris daugybę kartų lankėsi Kijeve, kur susitikinėjo tiek su opozicijos, tiek su Vyriausybės atstovais, pasakojo, kad labiausiai jį asmeniškai palietė susitikimai su jaunais žmonėmis, kurie tiesiog susistabdę gatvėje dėkojo už tai, ką misija daro Ukrainoje."Mes norime palikti jiems viltį", - sakė P. Koksas. ES misijos vadovas neabejoja, kad Rusijos spaudimas padarė įtakos Ukrainai nepasirašyti sprendimo."ES gerbia partnerių suverenitetą ir jų suverenų sprendimą pasakyti: taip arba ne, arba galbūt", - sakė P. Koksas.ES komisaras Stefanas Fuelle) pažymėjo, kad Ukraina nėra spaudžiama rinktis: Europa ar Rusija, nes yra normalu, kad kompanijos gamina produktus skirtingoms rinkoms.Eurokomisaras savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad Asociacijos sutarties pasiūlymas Ukrainai buvo ambicingiausias iš kada nors partnerėms pateiktų pasiūlymų, o atsisakymas pasirašyti nuvylė žmones.S. Fulle suteikia viltį, kad, net jei sutartis nebus pasirašyta Vilniuje, ES palieka atviras duris diskusijoms, kai tik Ukraina pati priims atitinkamus sprendimus.
Ne ES, o Muitų sąjungą pasirinkusi Armėnija žada likti ištikima europietiškoms vertybėmsPasirinkusi stoti į Muitų sąjungą Armėnija vis viena išliks ištikima europietiškoms vertybėms, Seime vykstančiame tarptautiniame renginyje sakė Armėnijos parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas Artakas Zakarianas."Armėnija išlieka ištikima europietiškoms vertybėms ir principams. Mūsų politika neturėtų susiaurinti mūsų aktyvaus dialogo su Europos Sąjunga", - sakė A.Zakarianas.Komiteto vadovas taip pat kritikavo, jog sprendžiant Europos Sąjungos (ES) ir Armėnijos asociacijos sutarties parafavimo klausimus trūko aiškumo, nes sutarties tekstas nebuvo plačiau žinomas, su juo nebuvo susipažinusi visuomenė. Savo kalboje Armėnijos atstovas pažymėjo, kad Rusija visuomet buvo ir išlieka svarbi šalies partnerė, bet tokia yra ir Europos Sąjunga.Armėnijos sprendimas stoti į Rusijos vadovaujamą Muitų sąjungą užkirto kelią jai parafuoti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su ES.Armėnijos prezidentas apie stojimą į Muitų sąjungą pranešė rugsėjį po susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.Anksčiau tikėtasi, kad Armėnija galėtų parafuoti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su ES per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, ketvirtadienį prasidėjusį Vilniuje.
Carlas Bildtas. Reuters nuotr.
C.Bildtas apie Ukrainą: ES neužsiima turgaus derybomis ar spaudimuVienas iš Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programos iniciatorių Švedijos užsienio reikalų ministras Carldas Bildtas sako, kad Briuselis neužsiims turgaus lygio derybomis dėl milijardų Ukrainai, kuriais įtikintų Kijevą pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su ES.Pasak Lietuvoje viešinčio Švedijos ministro, sutartis, kurią anksčiau planuota pasirašyti penktadienį Vilniuje, leistų Ukrainai modernizuoti ekonomiką, o sutarties atidėjimas būtų žalingas ir sutartį kritikavusiai Rusijai.C.Bildtas perspėjo, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius dabar tapo labai pažeidžiamas, nes šaliai skubiai reikalingi pinigai ekonomikai gelbėti."Prezidentas V.Janukovyčius šalį pastatė į situaciją, kai ji ypač pažeidžiama spaudimui. Jis prarado galimybę prisitvirtinti prie Europos ir dreifuoja. Bet kur jis nudreifuos - į Rytus ar į dugną, to aš nežinau", - žurnalistams Vilniuje sakė Švedijos ministras.Ukraina teigia, kad sutartį su ES galėtų pasirašyti tik gavusi geresnes sąlygas ir finansinę paramą. Prezidentas V.Janukovyčius pareiškė, kad pasirašius sutartį su ES, pereinamuoju laikotarpiu valstybei kasmet reikėtų 20 milijardų eurų."Tai niekada nebuvo turgus dėl milijardų. Šis klausimas susijęs su Ukrainos priėjimu prie didžiausios integruotos ekonominės rinkos pasaulyje. Tai susiję su įvairių ekonomikos sektorių modernizavimu. Tai nesusiję su žmonių papirkimu mokant milijardus", - sakė C.Bildtas.Jo nuomone, Ukrainai būtų naudinga Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskola, kurios gavimui ES žadėjo tarpininkauti pasirašius sutartį."Yra galimybė gauti gana daug paramos iš TVF. TVF paramos programa yra tai, ko reikia Ukrainai. TVF paramos programa suteiktų ir keletą milijardų, ir patikimumą", - kalbėjo C.Bidtas.Pasak Švedijos ministro, Ukraina nesulauks investicijų, jei nebus sutarta dėl laisvosios prekybos sutarties su ES.C.Bildtas taip pat sakė nesutinkantis, kad sutarties atidėjimas yra Rusijos pergalė."Šis sprendimas blogas Rusijai, nes Ukrainos modernizacija yra Rusijos interesas, tai padėtų ir Rusijos ekonomikos modernizacijai", - teigė Švedijos ministras.
Verslas PliusLevas Kadikas, delfi.lv
