Kaip įgyti atsparumą išorės agresoriams? Kokios šių agresorių puolimo kryptys? Kaip išlaikyti taiką ir bendrystę ES viduje? – šiuos klausimus politikai ir diplomatinio korpuso atstovai aptarė Seime vykusios tarptautinės konferencijos „60 metų Romos sutarčiai: nauja pradžia Europai“ metu.

R. Karoblis: dabartinė europiečių karta gyvens blogiau, nei jų tėvai

Prieš šešiasdešimtmetį pasirašyta Romos sutartis nurodė visas ES pamatines vertybes. Diskusijos įžanginį žodį taręs Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis taikliai pastebėjo, kad dabartinės ES politinės ir ekonominės tendencijos aiškiai prasilenkia su entuziastingomis Europos ekonominės bendrijos įsteigimo nuotaikomis. „Dabar gal bus pirma karta Europoje, kuri gyvens truputį blogiau, nei jų tėvai,“ – užsiminė R. Karoblis.

Krašto apsaugos ministras pripažino, kad Europa šiuo metu patiria krizę, tačiau skirtingai nei ankstesnių neramumų metu, ši yra pirmoji, kuriai daro įtaką skirtingi išoriniai faktoriai. R. Karoblis išskyrė tris pagrindines iš išorės sklindančios agresijos kryptis: iš Rytų ateinančią karinę Rusijos grėsmę, iš Pietų – teroristinius aspektus ir migrantų krizę bei Vakarus sukrėtusį Didžiosios Britanijos sprendimą palikti ES.

Raimundas Karoblis

Pasak R. Karoblio, sėkmingai pasipriešinti grėsmėms trukdo penkios ES nares kamuojančios vidinės problemos:

1) Noras užsidaryti savyje;

2) Lyderystės stoka;

3) Nuovargis dėl ES plėtros;

4) Vienybės stoka;

5) Solidarumo stoka.

Būtent tokiame vidaus ir išorės politikos fone turėtų būti aptariami penki galimi Europos Komisijos pirmininko Jean-Claude Junckerio pristatyti ES ateities scenarijai.

R. Karoblis taip pat pabrėžė būtinybę daugiau dėmesio skirti gynybos ir karybos klausimams bei nepamiršti puoselėti santykių su JAV. „Kalbant apie saugumą ir gynybą, visomis priemonėmis turime saugoti, auginti savo saugumo ir gynybos arsenalą tiek Nacionalinėmis priemonėmis, tiek NATO, tiek ES, ir turime pasiruošti visoms rizikoms“ – pradėdamas diskusiją ragino gynybos ministras.

V. Ušackas: turime savęs paklausti, kas ES laiko kartu

„Šiuo metu Europos Sąjungos projektu tiki tik 20% ES piliečių. <...> Prieš 10 metų jų buvo 50%. Ta terpė, susidariusi tarp paprasto žmogaus ir eurokratų, netikėjimo, nesupratimo, nuosavybės jausmo, bendruomeniškumo neturėjimo – tai yra didžiausia kliūtis tolimesnei ES raidai.“ – nerimą keliančia statistika pasidalino ES ambasadorius Rusijos Federacijoje Vygaudas Ušackas. Anot jo, dabar Europa išgyvena laikotarpį, kai būtina grįžti prie ES ištakų ir dar kartą savęs paklausti, kas ir kodėl Sąjungą laiko kartu.

Vygaudas Ušackas

Ambasadorius atsižvelgė ir į Baltijos šalių istorinio likimo svarbą dabartiniame ES politiniame diskurse: „Tegu nesupyksta čia esantys ambasadoriai iš senbuvių ES šalių, bet aš drįsiu sakyti, kad daugelis senbuvių dabar priima taiką, demokratiją, nepriklausomybę kaip savaime suprantamą dalyką,“ – komentavo V. Ušackas. Pasak jo, nelaisvės patirties stoka riboja pasiryžimą veikti ir kovoti su kylančiomis grėsmėmis.

Ambasadorius taip pat pastebėjo objektyvumo trūkumą, kalbant apie dabarties politines realijas. Šią spragą V. Ušackas įžvelgė aptardamas dabartinius ES ir Rusijos santykius bei daug diskusijų sukėlusį Vilniaus rotušėje eksponuojamos parodos „Skirtingi karai“ finansavimo klausimą. „Negalima iškraipyti tiesos. Nereikia interpretuoti neteisingai faktų. Negalima teigti, kad tai, ką daro memorialas, ką daro ES ir Rusijos pilietinis forumas yra Kremliaus įrankis. Tai tiesiog yra nepagarbu ir neatsakinga,“ – piktinosi V. Ušackas.

T. Husak: biudžetas gynybos srityje jau yra didelis žingsnis į priekį

„Kalbant apie atsparumą ir saugumo klausimus, <...> ko gero nerasime geresnės vietos, apjungiančios istorinius saugumo klausimus, nei ši,“ – savo kalbą pradėjo Europos Komisijos nario, atsakingo už vidaus rinką, pramonę, verslumą ir mažas bei vidutines įmones, kabineto vadovas Tomasz Husak. Jis pabrėžė, kad gynybos diskursas tampa dar svarbesnis, ruošiantis birželio mėnesį vyksiančiai Europos Vadovų tarybai bei gynybos klausimų tarybai, kuriose ketinama daug dėmesio skirti penkiems galimiems ES ateities scenarijams.

„Mes surengėme diskusiją su akademikais, politikais, parlamentarais, kuriose buvo akivaizdu viena, kad jeigu norima imtis konkrečių veiksmų gynybos srityje, būtina atnaujinti gynybos biudžetą, tačiau tuo metu ES dar nebuvo svarstoma apskritai išskirti biudžeto gynybos klausimams. Skirti 90 mln. eurų kitiems trejiems metams tai jau yra didžiulis žingsnis. Apskritai atsirado biudžetas gynybos srityje.“ – gynybos finansų klausimus komentavo T. Husak.

Pasak pašnekovo, daugelį ES saugumo problemų sukelia didžiulis pajėgumo nuotolis nuo tokių supervalstybių kaip JAV, todėl Europos gynybos fondas yra neatsiejamas nuo šių problemų sprendimo. Vis dėlto, pajėgumo didinimo klausimas lieka šalių narių rankose ir dėl jo dar turės būti susitarta. „Robertas Shumanas prieš 60 metų yra pasakęs, kad susidūrusi su nesaugumu, netikrumu, Europa sugebės jį įveikti. Praėjus 60 metų aš manau, kad saugumo apibrėžimas pasikeitė ir jau vien tai, kad yra nesaugumo jausmas, kelia išbandymų Europai.“ – savo pasisakymą baigė T. Husak.

G. Meritt: jeigu nenueisime į Afriką, Afrika ateis pas mus

Europos draugų grupės įkūrėjas ir pirmininkas Giles Merritt savo kalbą pradėjo pasitelkdamas vaizdingą ES metaforą, dabartinius politinius procesus ir Rusijos grėsmę palygindamas su kelyje pasitaikančiais akmenėliais. Jo teigimu, šiuo metu iškilusios grėsmės turėtų suartinti ES valstybes nares, jei tik jos sugebės tinkamai paskirstyti prioritetus ir nuspręsti, kurie pavojai verti didžiausio dėmesio.

Svečias ragino konferencijos dalyvius atkreipti dėmesį ne tik į dabarties politinį, bet ir į sociologinį foną: „Mes ne tik kad senstame, mūsų mažėja, tad po pusės šimtmečio ar netgi anksčiau visame pasaulyje bus 11 mlrd. žmonių ir mes sudarysime vos 4% tų gyventojų. Europa bus sena,“ – konstatavo Europos draugų grupės įkūrėjas. Gyventojų senėjimas ateityje gali išprovokuoti net keletą esminių problemų – pensijų klausimą bei laipsnišką darbo jėgos mažėjimą, todėl Europai būtinas atvirumas imigrantams ir naujai darbo jėgai. „Iš esmės jie nebus senyvi žmonės, jie bus jauni žmonės ir mums to reikia, kadangi Europos darbo jėga nyksta labai greitai, o kuomet mažėja darbo jėga, ekonomika nebeklesti,“ – nuogąstavimais dalinosi G. Meritt.

G. Meritt pažymėjo, kad dar viena neišspręsta ES problema yra Afrika. „Tikriausiai koks 1 mlrd. afrikiečių išaugs iki 4 mlrd., todėl Afrikai reikia, kad joje tinkamai vystytųsi ekonomika. Mes iš tiesų vis dar įžvelgiame visai kitas problemas. Mes daug darome, kad padėtume Afrikai, tačiau jeigu mes nenueisime į Afriką, Afrika ateis pas mus, ir va čia bus tikrai didžiulė saugumo problema.“

Rusijos klausimu Europos draugų grupės įkūrėjas išliko skeptiškas: „Be abejo, Rusija mus erzina, jie yra sunkus kaimynas, tačiau jūs esate nepriklausomi jau 27-erius metus, jau 10 metų esate ES narė. Tos ES narių demokratinės struktūros, be abejo, jaudinasi dėl Rusijos, tačiau jos pernelyg stiprios, kad iš tiesų joms galėtų sutrukdyti Rusijos kišimasis,“ – savo požiūrį į ES grėsmes apibendrino G. Meritt.

Ž. Pavilionis: vis dar pralaimime nykštukui geležiniais kumščiais

Žygimantas Pavilionis

„Manau, mes turime būti labai kuklūs. Artimiausią dešimtmetį europiečių tautos mes nesukursime ir aš apskritai abejoju, ar tai įmanoma padaryti, kadangi visi paskutiniai įvykiai ES rodo, kad mes nacionalizmo, religinio identiteto, krikščioniškas šaknis ir visus kitus panašius dalykus labai metodiškai išbraukėme iš ES projekto, palikdami ten pinigus, programas, technokratiškus sprendimus,“ – sakė Lietuvos Respublikos Seimo narys Žygimantas Pavilionis.

Pasak politiko, ES tapo tik reaguojančia ir nieko neprojektuojančia jėga, o šalių narių propaguojamas politinis korektiškumas projektą nuvedė prie bejėgystės. Vienas iš tokio bejėgiškumo pavyzdžių – ES ir Rusijos santykiai.

Ž. Pavilionis pabrėžė nepritariantis ES nuolaidžiavimui komunizmo nusikaltimams ir užsiminė nesitikintis progreso, kol europiečiai atvirai nepasmerks komunistinės ideologijos taip, kaip Niurnbergo proceso metu viešai buvo pasmerkti fašistiniai nusikaltimai. „Kol Briuselyje nenuspręsime, kad Rusija be „putinizmo“, be KGB režimo yra mūsų idealas, tol nieko nebus mūsų santykiuose su Rusija.“

Politikas taip pat oponavo prieš tai pasisakiusiam V. Ušackui dėl viešai Vilniaus Rotušėje eksponuojamos parodos „Skirtingi karai“, sakydamas, kad tokios parodos finansavimas ES lėšomis yra sarkastiškas ir gėdingas žingsnis.

„Mes praradom supratimą, kas yra gera, kas yra bloga, moralinę dimensiją arba kaip amžiną atilsį V. Havelas sakydavo, mūsų sielą. Mes nesuformulavome, kas tai yra. Mes manome, kad visa tai sutvarkysime pinigais. Taip, mes turime labai daug pinigų, mūsų vystomieji biudžetai yra milžiniški, bet, nors tai yra 50% ir daugiau pasaulyje, nykštukas, kuris sudaro 2% BVP, t.y. Rusija su didžiuliais geležiniais kumščiais mums duoda į kaulus.“ – reziumavo Ž. Pavilionis.

Arnoldas Pranckevičius

Konferenciją iškilmingai užbaigė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, įpūtęs į diskusiją optimizmo gūsį. A. Pranckevičius užsiminė tikintis, kad penki Europos scenarijai ne išskirs, bet suvienys šalis nares, o konferencijoje aptartos idėjos peržengs institucinius rėmus ir pasieks visuomenę. „Visų svarbiausia Europos išlikimui yra pačios visuomenės atsparumas, žmonių atsparumas, ypatingai alternatyvių faktų ir uždėtos abejonės pasaulyje tam, kad galėtume atskirti, kas yra tikra, kas ne.“ – apibendrino A. Pranckevičius.