aA
Jungtinėms Tautoms (JT) minint Pasaulinę spaudos laisvės dieną gegužės 1 d. paskelbta ataskaita parodė Europos Sąjungos (ES) susiskaldymą: keturios ES šalys narės šioje ataskaitoje apibūdinamos kaip iš dalies laisvos, tuo tarpu kitos šešios ES šalys narės pateko tarp dešimties aukščiausią spaudos laisvės indeksą turinčių pasaulio šalių.
© AFP/Scanpix

Šioje ataskaitoje teigiama, jog pasaulinis spaudos laisvės indeksas daugiau nei per dešimt metų pasiekė žemiausią tašką. Vis didėja Šiaurės Europos, kur fiksuojami aukščiausi spaudos laisvės rodikliai, atotrūkis nuo likusios Europos dalies. Tuo tarpu Pietų Europos valstybėse fiksuojami spaudos laisvės rodikliai prilygsta situacijai Burkina Fase ar Botsvanoje, rašo „Euractiv“.

Iš dalies pasaulyje fiksuojamas spaudos laisvės rodiklių prastėjimas susijęs su indekso smukimu keliose Artimųjų Rytų šalyse, tarp kurių Egiptas, Libija ir Jordanija, neramumais Turkijoje, Ukrainoje ir keliose Rytų Afrikos valstybėse bei situacijos pablogėjimu palyginti atviroje JAV žiniasklaidoje.

Kaip teigiama šioje ataskaitoje, ypatingai reikšmingas spaudos laisvės situacijos prastėjimas fiksuojamas krizės kankinamoje Graikijoje ir Ispanijoje. Graikija iš 2012 m. užimtos 65-tos vietos 2013 m. nukrito į 83-čią poziciją, o Ispanija iš 43-čios vietos nukrito į 52-ą poziciją.

Kipras nukrito iš 37-tos į 45-tą vietą, o Bulgarija - iš 77-tos į 78-tą vietą. Trys prasčiausiai įvertintos ES valstybės – į 81-os iš 83-čios vietos pakilusi Kroatija, kaip ir Botsvana 83-čią vietą užėmusi Graikija bei kartu su Burkina Fasu 86-tą vietą užėmusi Rumunija.

Geriausiųjų dešimtuke atsidūrė šešios ES valstybės narės: Suomija, Švedija, Belgija, Danija, Liuksemburgas ir Nyderlandai.

Keletas ES šalių narių pagerino savo rezultatus. Pavyzdžiui, Estija iš 2012 m. užimtos 22-os vietos 2013 m. pakilo į 13-tą poziciją.
Keleto ES šalių narių rezultatai – geriausi visame pasaulyje. Švedija pirmąja vieta dalinasi su ES nepriklausančia Norvegija. Belgija, Suomija ir Nyderlandai dalinasi trečiąja vieta, o Danija ir Liuksemburgas šeštąja vieta dalinasi su ES nepriklausančia Šveicarija.

Estija ir Airija atsidūrė 13-oje, Vokietija ir Portugalija 19-oje, Čekija 27-oje, Jungtinė Karalystė (JK) 31-oje, o Prancūzija, Malta ir Slovakija – 35-oje vietoje.

Lietuva ir Slovėnija pasidalino 40-ta vieta, Kipras atsidūrė 45-oje, Lenkija 47-oje, Ispanija 52-oje, Latvija 55-oje, Italija 68-oje, o Vengrija 74-oje vietoje.

Keturiose ES šalyse narėse – tik dalinė spaudos laisvė
Vertinant spaudos laisvę, 63 (32 proc.) Iš 197 valstybių ir teritorijų 2013 m. buvo įvertintos kaip laisvos, 68 (35 proc.) dalinai laisvos, o 66 (33 proc.) kaip nelaisvos žiniasklaidos prasme.

Kelios ES narystės siekiančios valstybės bei šalys kandidatės ataskaitoje apibūdinamos kaip turinčios dalinę spaudos laisvę.

Juodkalnija ir Serbija užėmė 74-tą šio sąrašo vietą, Albanija, Bosnija ir Hercegovina bei Kosovas atsidūrė 96-oje vietoje.

Makedonija ir Turkija užėmė 120-tą šio sąrašo vietą. Prasčiausia situacija spaudos laisvės prasme fiksuojama Šiaurės Korėjoje ir Turkmėnijoje – abi šios šalys atsidūrė 196-oje šio sąrašo vietoje.

Europos universiteto institutas (The European University Institute) pasaulinį žiniasklaidos laisvės mažėjimą apibūdina kaip grėsmę žurnalistams ir viso pasaulio gyventojams. Tiek diktatūrinėse, tiek ir demokratinėse valstybėse gyvenantys bei dirbantys žurnalistai susiduria su vis didėjančiu spaudimu, nes valstybės vis dažniau priima žiniasklaidą ribojančius įstatymus, skirtus bausti žurnalistus bei neleisti jiems laisvai skleisti informacijos. Tokiu būdu trikdomas laisvas informacijos srautas.

Europoje ekonominės krizės padariniai prisidėjo prie žiniasklaidos laisvės ribojimo bei didėjančio žurnalistams daromo spaudimo.

Graikijoje buvo nutraukta valstybinio transliuotojo veikla.

Bulgarijoje reporteriai ne kartą yra tapę policijos pareigūnų smurto proveržių aukomis, o Vengrijos parlamentarai šiuo metu įgyvendina represiniais įstatymais paremtas žiniasklaidos reformas. Kroatijoje, Italijoje ir Slovėnijoje žurnalistams dėl nepalankių reportažų, kuriuose ginamas viešasis interesas, gresia įkalinimas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių

Kiekvienais metasi Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai?

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...

Nobelio premijos laureatas: jau dabar pajutome skonį to, kas mūsų laukia. Gali tapti gerokai blogiau „kyla pavojus JAV demokratijai“ (95)

Garsusis ekonomistas Josephas Stiglitzas atkreipia dėmesį į tris realiausią grėsmę keliančius...

Lemiamos „Žalgirio“ atakos rebusas: kodėl viskas baigėsi plyta, o ne laisvutėlio Milaknio šūviu? pažymiai žaidėjams (100)

„Mes esame tikrai toli nuo savo potencialo, bet žaidžiame dėl pergalių su „Barcelona“,...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Vaikamušių judėjimo aktyvistams: gavote tai, ko nusipelnėte (35)

Dar savaitė, kita ir Lietuvos miestai bei miesteliai pradės varžytuves, kieno įžiebta Kalėdų...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai (84)

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Dėl sulaužyto gyvenimo dabar nebežino, kur kreiptis: gailiuosi, kad nuvedusi dukterį pas gydytojus, paklausiau jų patarimo (251)

Prieš daugelį metų globėjų į užsienį kartu su seserimi išvežta lietuvaitė po dešimties ten...

Šeimos tradicija, virtusi spontanišku nuotykiu – kaip keliauti su vaikais ir neišprotėti? (1)

Vieniems šeimos tradicijos yra bendros šventės ar aktyvios veiklos, kitiems jos neatsiejamos nuo...

Suvalgę kažko saldaus patiriate nemalonius simptomus? Mitybos ekspertai aiškina, kokiais atvejais gali tekti atsisakyti cukraus

Daugumos mūsų santykis su cukrumi svyruoja nuo meilės iki neapykantos. Mums patinka saldumynai, jie...

Pavergė ne vieno garsaus menininko širdį: vieni vadino mūza, kiti – vyrus gniuždančiu monstru (11)

Ją vadino kūrėjų mūza. Ji įsimylėdavo talentingiausius to meto vyrus, jie atsakydavo tokiais...