aA
Milijonai europiečių šių metų gegužės mėn. dalyvaus Europos Sąjungos (ES) rinkimuose. Taigi kaip euro zonos krizė paveiks ES šalių narių gyventojų sprendimą? Pažvelkime į dviejų Europos uostamiesčių – Hamburgo ir Marselio – situaciją.
Hamburgas, Vokietija
© Shutterstock nuotr.

Pagrindinis Hamburgo miesto elementas – tai vanduo. Nuo pat šio didžiausio Hanzos lygos miesto susikūrimo pradžios iki šių dienų, Hamburgas – tai vienas didžiausių Europos uostų, todėl vanduo – esminis elementas, užtikrinantis šio miesto klestėjimą.

Šio miesto gyventojai linkę girtis, kad Hamburge yra daugiau kanalų nei Amsterdame ir Venecijoje kartu sudėjus. Taip pat šiame mieste yra daugybė gražiai įrengtų buriavimo klubų, kur galima visiškai pamiršti apie Europos ekonominį nuosmukį, rašo BBC.

Produkto dizaineris ir žvejys mėgėjas Sybsas Baueris teigia, kad ne tik Hamburgo miestas, tačiau taip pat ir visa Vokietija kažin ar pajautė euro zoną apėmusią krizę.

Be jokios abejonės, Hamburgas – tai klestintis, produktyvus ir patikimas miestas. Taip pat vertėtų nepamiršti, kad Vokietija – tai Europos ekonomikos variklis.

Tuo tarpu Prancūzijos Marselio mieste, kur nedarbo lygis viršija 13 proc. (Hamburge – 7,8 proc.), daugelis žmonių išgyvena ne pačius geriausius laikus.

„Bouliste de Vallon“ petankės klube, įsikūrusiame šalia senojo Marselio uosto, skamba daug juoko, tačiau nerimas dėl ekonominės situacijos jaučiamas ir čia.

„Marselis – gražus miestas, tačiau ekonominė situacija čia šiuo metu sudėtinga“, - stebėdama petenkės rungtynių eigą pasakoja Marilyn. Petankė – konkurencingumą skatinantis žaidimas, tačiau kažin ar tą patį galima pasakyti apie šiandieninę Prancūziją.

„Šios šalies gyventojai neketina taip stipriai dirbti, kaip tai daro vokiečiai“, - patikina Baptiste‘as. „Galbūt Marselio gyventojai kartais iš tiesų gali pasirodyti linkę į tingumą“, - priduria jis.

„Taigi mums reikia reformų ir, mano manymu, mes galime tai padaryti“, - patikino Baptiste‘as.

Nepasitenkinimas didėja

Ekonominiai klausimai dažniausiai sprendžiami per rinkimus, o artėjantys ES rinkimai netaps išskirtiniais.

Prancūzijoje tai reiškia paramą ultradešiniųjų politinių pažiūrų Nacionaliniam frontui, kuris pasisako už ekonominį protekcionizmą bei bendros euro zonos valiutos – euro – nepalaikymą.

„Po euro įvedimo kainos išaugo trigubai“, - skundžiasi turgaus prekeivė Berte. „Kai turėjome franką, galėdavome išeiti pavalgyti į viešas maitinimo įstaigas, tačiau dabar to padaryti nebegalime“, - patikino ji.

Tuo tarpu Vokietijoje pasipiktinusių gyventojų daug mažiau. Dauguma vokiečių įsitikinę, kad iš dalies Vokietijos sėkmė – tai narystės ES pasekmė.

Dauguma Vokietijos gyventojų mano, kad ES ir euro zoną būtina reformuoti.

Vieno iš Hamburgo susivienijimų lyderis Thomas Mendrzikas, žvelgdamas į didžiulį Hamburgo uostą, per kurį praeina daugybė Europos importuojamų ir eksportuojamų prekių srautų, pasakė, kad viliasi, jog naujai išrinkti Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija (EK) padės sukurti „visuomeniškesnę“ Europą.

T. Mendrzikas įsitikinęs, kad Europos žemynui reikia solidarumo, o Vokietijos galybę galima išlaikyti tik tuo atveju, jei ši valstybė išliks centrine ir esmine ES dalimi.

Tačiau euro zonos krizės padariniai daro labai skirtingą poveikį Vokietijai ir Prancūzijai, nes šių šalių ekonomika labai skirtinga.Tai neabejotinai turės įtakos žmonių balsavimui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Banko kasininkė per klaidą išmokėjo 10 kartų daugiau: pinigus gavęs klientas – įkalintas (55)

Viename Vilniuje esančio banko skyriuje JAV dolerius į eurus išsikeisti panoręs Lenkijos pilietis...

Pigios sodybos lietuvių nebedomina: kokios ir už kiek labiausiai graibstomos? (7)

Artėjant vasarai, susidomėjimas sodybomis vėl ima augti. Daugelį lietuvių labai vilioja mintis...

Garsus Trumpo administracijos ekonomistas lygina prekybos karus su kova prieš skorbutą (1)

Garsus JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos ekonomistas įžiūri naują analogiją...

Po pralaimėto ketvirtfinalio – Šaro pokalbis su „Cavaliers“ vadovu (54)

Eurolygos ketvirtfinalio tarp Kauno „Žalgirio“ ir Stambulo „Fenerbahče “ ketvirtosiose...

Juozaitis demonstratyviai išėjo iš LRT debatų (1675)

Kandidatas į Prezidento postą Arvydas Juozaitis nusprendė pasitraukti iš prezidentinių LRT...

Monika Šedžiuvienė apie naują savo šeimą, meilę ir Šedžiaus santykius su Erdvile: juokinga, kai slepia tai, kas akivaizdu (6)

Neseniai vykusiame Vilniaus „Akropolyje“ esančios „Guess“ parduotuvės pristatyme su...

Sėkmė Kaune Obradovičiui – su šaukštu deguto: dabar labiausiai norėčiau sveikų žaidėjų

„ŽalGIRIŠ“ – taip Kauno ekipos pavadinimą ketvirtadienį perrašė Stambulo „Fenerbahče...

Pavojingam reiškiniui traukiantis – staigus perspėjimas: jau netrukus viskas keisis (11)

Likusią šios savaitės dalį Lietuvos orus lems žemesnio slėgio laukas.

Didžiausią pamoką ir širdgėlą įvardinęs Jasikevičius prisipažino tikėjęsis daugiau (71)

Kaip beurgztų Kauno „Žalgiris“ , gamtos neapgausi – Lietuvos čempionai sutiko už save...

„Žalgirio“ sezonas Eurolygoje baigtas: finalo ketverte – fantastiškai atakavusi „Fenerbahče“ (926)

Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienį stojo į paskutinę kovą Eurolygoje: atkrintamųjų...