Sveiki atvykę į nepažymėtą teritoriją! Vokietijos kanclerė Angela Merkel tapo pajuokų objektu, kai per praėjusios savaitės Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos vizitą teisines interneto dimensijas pavadino „nepažymėta sritimi“.
Turint galvoje paaiškėjusią informaciją, kaip internetas Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Valstijų žvalgybos agentūroms leidžia šnipinėti, sekti ir kaupti duomenis, reikėtų sąžiningai pasakyti, kad iš tikrųjų niekas tiksliai nežino šios „nepažymėtos srities“ galimybių.
Daugelis šalių dešimtmečiais šnipinėja kitų valstybių žmones ir institucijas. Ne naujiena, kad internetas agentūroms suteikia kaip niekada didžiulį arsenalą priemonių.
Visame pasaulyje agentūroms leidžiama pasitelkti telefonų pokalbių ir elektroninių laiškų metaduomenis, kad apsaugotų savo šalį nuo pavojų. Jungtinių Valstijų žvalgybos agentūroms leidžiama stebėti bet kurį asmenį už JAV ribų.
Vokietijos žvalgybos agentūros renka duomenis už Vokietijos ir Europos ribų, Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūros daro tą patį už Jungtinės Karalystės sienų. Šis sąrašas galėtų tęstis ir toliau.
Besikeisdamos duomenimis ir informacija, įvairios agentūros sukuria visapusišką stebėjimo tinklą. Tai protinga taktika, leidžianti agentūroms apeiti nacionalinius įstatymus. Vokietijos Federalinė žvalgybos agentūra BND, pavyzdžiui, naudojasi duomenimis iš savo partnerių Jungtinėse Valstijose, kuriems nereikia laikytis draudimo automatiškai išsaugoti informaciją.
Žinoma, vyriausybės, kaip ir susijusios parlamentinės grupės, tai žino. Reakcija į pastaruoju metu aikštėn iškilusią informaciją buvo sušvelninta ir visi iš šios situacijos turės naudos.
Įrašinėti ir apdoroti duomenis nėra naujiena. Dešimtmečiais Jungtinių Valstijų, Kanados, Didžiosios Britanijos, Naujosios Zelandijos ir Australijos žvalgybos agentūros naudoja palydovinę žvalgybos programą „Echelon“. Ji viešojoje sferoje yra nuo 2001 metų, taigi niekas negali rimtai tvirtinti, kad tokio tipo operacijos yra „nepažymėta teritorija“.
Peržengtos ribos
Tačiau Jungtinių Valstijų agentūros galėjo peržengti ribas, jeigu jos iš tikrųjų šnipinėjo ir sekė Europos Sąjungos institucijas Briuselyje, Vašingtone ir Niujorke. Taip elgtis su draugais tiesiog negalima.
Dar drastiškiau skamba Didžiojo dvidešimtuko (G20) dalyvių šnipinėjimas Didžiojoje Britanijoje 2009 metais. Tai klasikinis šnipinėjimo atvejis, neturintis nieko bendra su kova prieš terorizmą ar pasauline komunikacija. Tai nusikalstamas veiksmas, kurį derėtų uždrausti.
Dabar labiausiai reikėtų Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos ar Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Davido Camerono aiškaus pareiškimo, kuris pastatytų žvalgybos tarnybas į savo vietą.
Pasibaisėtina, kad amerikiečių įmonės yra geranoriškos žvalgybos agentūrų bendrininkės. Jos sąmoningai įsidiegia programas, kurios leidžia agentūroms rinkti norimus duomenis. Jos naudojasi naiviu savo klientų pasitikėjimu, kurie taip ir nesužino, ar jų duomenys buvo perduoti kažkam kitam ir kam.