aA
Visais laikais pasaulį kaustė įvairūs skauduliai: karai, ligos, suirutės, ekonominės bėdos, o šiandien — jaunimo nedarbas, tapęs opia problema visoje Europoje. Europos Sąjungoje (ES) jaunimo nedarbo lygis yra dvigubai didesnis už suaugusiųjų ir šiuo metu vidurkis siekia daugiau nei 23 proc. Graikijoje, Ispanijoje ir Kroatijoje šis rodiklis perkopia net 50 proc. Nors dėl tokių skaičių kyla rimta grėsmė Europos ekonomikai, mat ES rinka kasmet netenka milijardų eurų, būtina nepamiršti kitos medalio pusės: jauno žmogaus nedarbas gali turėti neigiamą, ilgalaikį poveikį pačiam jaunuoliui – liekančius „randus“.
© Shutterstock nuotr.

Nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems jaunuoliams (angl. not in education, employment, or training — NEET), norintiems patekti į darbo rinką, kyla nemažai problemų: sunku rasti atramos tašką pradžioje, praktikos ir žinių stygius bei neveiksmingos ar prastos institucijų veiklos, kurios nesuteikia tinkamos pagalbos. Deja, ne visiems pavyksta įveikti šiuos sunkumus: atsiranda ilgalaikis nedarbas ir neveiklumas, kuris „palikdamas randus“ jauno žmogaus gyvenime, skatina susitaikyti su esama padėtimi.

ES jaunimo konferencijos atidarymo metu Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėdama apie jaunimą teigė, jog ilgainiui „bambėjimas tampa beprasmis“, jei laiku nėra imamasi tinkamų priemonių. Masiškas plaukimas pasroviui, arba jaunuolių susitaikymas su dabartine situacija, lemia ne tik aukštus nedarbo rodiklius, tačiau ir nepasitenkinimą valdžia, pasyvų dalyvavimą Europos institucijų ir nacionaliniuose rinkimuose, mažą domėjimąsi visuomeninėmis veiklomis, socialinę atskirtį, nusikalstamumą ar net psichinės ir fizinės sveikatos problemų priežastį. Nedirbantys ir nesimokantys jauni žmonės mažiau domisi politiniu ir socialiniu gyvenimu, tad tikėtina, jog artėjant Europos parlamento rinkimams 2014 m. šios jaunų žmonių grupės balsų bus sulaukta nedaug.

Pasak Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentės Loretos Senkutės, vyrauja per didelis temų išskaidymas, nes į problemas reikia žvelgti kaip į visumą, o ne fragmentus. „Daugelis priežasčių veja viena kitą, pavyzdžiui, prieš daugelį metų pradėjus kalbėti apie vis didėjančią socialinę atskirtį, tyliai prognozavome: tai gali virsti nedarbu ar dalyvavimo problemomis, tačiuo tuo metu buvo aktualiau pilietiškumas ir švietimas. Nenuostabu, jog šiandieninė Europa kenčia dėl didelės procentinės jaunimo nedarbo išraiškos, o ilgainiui susiduriame su tokiais žmonėmis, kurie nei dirba, nei mokosi, nei dalyvauja mokymuose. Mano nuomone, viena esminių problemų yra fragmentiškumas, per didelis išskaidymas, žiūrėjimas tik į savo darbo lauką“, — ES jaunimo konferencijos atidarymo metu teigė LiJOT prezidentė L. Senkutė.

Jaunimui išvengti žalingo ir užsitęsusio nebuvimo darbo rinkoje gali padėti „Jaunimo garantijos“. Tai iniciatyva, kuri jaunuoliams suteikia realių, apčiuopiamų galimybių, užtikrinančių tinkamą jaunimo užimtumą ir tolimesnes karjeros perspektyvas. Siekiama, jog jaunimas iki 25 metų turėtų galimybių gauti patrauklių darbo pasiūlymų, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę per 4 mėnesius po mokyklos baigimo ar darbo netekimo.

Priemonės, užtikrinančios jaunimo nedarbo mažinimą, priklauso nuo kiekvienos ES valstybės, nes svarbiausia — rezultatas, kad nei vienas jaunas žmogus neliktų be galimybės rasti darbą.

Daugiau informacijos apie „Jaunimo garantijas“:

Ir vis dėlto, jaunimo nedarbas yra glaudžiai susijęs su kitomis opiomis problemomis, kamuojančiomis visą Europą. Tam įtaką daro jaunuolių gyvenime „įsisenėjantys nedarbo randai“, kurie, nesiimant greitų ir veiksmingų priemonių, vis gilėja bei pradeda įsišaknyti ir visuomenės, ir, žinoma, pačių jaunų žmonių gyvenime.

Parengė Eurodesk Lietuva ir ES programos “Veiklus jaunimas” jaunoji žurnalistė Ingrida Jotkaitė

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Skvernelio reitingo paslaptis: surastas priešas ir galandami nauji ginklai (143)

Spalis Lietuvos Vyriausybei buvo tikrai karštas, bet ne dėl to, kad šiemet mūsų šalyje...

Kad pavakarieniautų, vienu ypu perka 200 kiaušinių: mūsų gaili, lyg būtume nukankinti tėvai (4)

„Kai turi vieną vaiką, supranti, koks sunkus tavo gyvenimas. Viską sureikšmini, stengiesi, kad...

Gyvai / DELFI Diena. Aktorių prisiminimai apie anapilin iškeliavusį režisierių Nekrošių ir kiek kainuoja būsto paskola? (15)

Ko neteko Lietuvos teatras ir jo gerbėjai? „DELFI Dienoje“ prisiminimai apie anapilin išėjusį...

Visame pasaulyje sutriko „Facebook“ ir „Instagram“ veikla (14)

Visame pasaulyje sutriko socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ veikla. Svetainės su...

Kručinskų advokatai: vaikų atėmimo dramoje – skandalingas posūkis (1)

Visa Lietuva užgniaužusi kvapą stebėjo širdį veriančias dramas, kai Kauno vaikų teisių...

Petrauskienė žada 40 proc. didesnes algas dėstytojams ir mokslininkams (58)

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl studijų kainų...

Prieš policijos automobilį užlindęs ir avariją sukėlęs dviratininkas stebina įžūlumu (10)

Į redakciją kreipėsi vilnietis Vadimas M., kuris rugsėjo 10 d. Vakariniame Vilniaus aplinkkelyje...

Kelerius metus su ketvirta vėžio stadija gyvenanti Rasa: be proto noriu gyventi (39)

Ketvirtos stadijos vėžio diagnozę prieš ketverius metus sužinojusi Rasa Vaitekūnienė savo...

Žinomi bičiuliai ir kolegos gedi netikėtai mirusio Eimunto Nekrošiaus: liko nepapasakotos istorijos ir neįgyvendinti planai (131)

Antradienį, lapkričio 20 dieną žinomas teatro režisierius Eimuntas Nekrošius iškeliavo...

Turkijos žiniasklaidoje – šiurpus paskutinių nužudyto žurnalisto gyvenimo akimirkų aprašymas (29)

Turkijos naujienų portalas publikuoja citatas ir viešina tapatybes asmenų, kurių balsai skamba...