aA
Visais laikais pasaulį kaustė įvairūs skauduliai: karai, ligos, suirutės, ekonominės bėdos, o šiandien — jaunimo nedarbas, tapęs opia problema visoje Europoje. Europos Sąjungoje (ES) jaunimo nedarbo lygis yra dvigubai didesnis už suaugusiųjų ir šiuo metu vidurkis siekia daugiau nei 23 proc. Graikijoje, Ispanijoje ir Kroatijoje šis rodiklis perkopia net 50 proc. Nors dėl tokių skaičių kyla rimta grėsmė Europos ekonomikai, mat ES rinka kasmet netenka milijardų eurų, būtina nepamiršti kitos medalio pusės: jauno žmogaus nedarbas gali turėti neigiamą, ilgalaikį poveikį pačiam jaunuoliui – liekančius „randus“.
© Shutterstock nuotr.

Nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems jaunuoliams (angl. not in education, employment, or training — NEET), norintiems patekti į darbo rinką, kyla nemažai problemų: sunku rasti atramos tašką pradžioje, praktikos ir žinių stygius bei neveiksmingos ar prastos institucijų veiklos, kurios nesuteikia tinkamos pagalbos. Deja, ne visiems pavyksta įveikti šiuos sunkumus: atsiranda ilgalaikis nedarbas ir neveiklumas, kuris „palikdamas randus“ jauno žmogaus gyvenime, skatina susitaikyti su esama padėtimi.

ES jaunimo konferencijos atidarymo metu Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėdama apie jaunimą teigė, jog ilgainiui „bambėjimas tampa beprasmis“, jei laiku nėra imamasi tinkamų priemonių. Masiškas plaukimas pasroviui, arba jaunuolių susitaikymas su dabartine situacija, lemia ne tik aukštus nedarbo rodiklius, tačiau ir nepasitenkinimą valdžia, pasyvų dalyvavimą Europos institucijų ir nacionaliniuose rinkimuose, mažą domėjimąsi visuomeninėmis veiklomis, socialinę atskirtį, nusikalstamumą ar net psichinės ir fizinės sveikatos problemų priežastį. Nedirbantys ir nesimokantys jauni žmonės mažiau domisi politiniu ir socialiniu gyvenimu, tad tikėtina, jog artėjant Europos parlamento rinkimams 2014 m. šios jaunų žmonių grupės balsų bus sulaukta nedaug.

Pasak Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentės Loretos Senkutės, vyrauja per didelis temų išskaidymas, nes į problemas reikia žvelgti kaip į visumą, o ne fragmentus. „Daugelis priežasčių veja viena kitą, pavyzdžiui, prieš daugelį metų pradėjus kalbėti apie vis didėjančią socialinę atskirtį, tyliai prognozavome: tai gali virsti nedarbu ar dalyvavimo problemomis, tačiuo tuo metu buvo aktualiau pilietiškumas ir švietimas. Nenuostabu, jog šiandieninė Europa kenčia dėl didelės procentinės jaunimo nedarbo išraiškos, o ilgainiui susiduriame su tokiais žmonėmis, kurie nei dirba, nei mokosi, nei dalyvauja mokymuose. Mano nuomone, viena esminių problemų yra fragmentiškumas, per didelis išskaidymas, žiūrėjimas tik į savo darbo lauką“, — ES jaunimo konferencijos atidarymo metu teigė LiJOT prezidentė L. Senkutė.

Jaunimui išvengti žalingo ir užsitęsusio nebuvimo darbo rinkoje gali padėti „Jaunimo garantijos“. Tai iniciatyva, kuri jaunuoliams suteikia realių, apčiuopiamų galimybių, užtikrinančių tinkamą jaunimo užimtumą ir tolimesnes karjeros perspektyvas. Siekiama, jog jaunimas iki 25 metų turėtų galimybių gauti patrauklių darbo pasiūlymų, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę per 4 mėnesius po mokyklos baigimo ar darbo netekimo.

Priemonės, užtikrinančios jaunimo nedarbo mažinimą, priklauso nuo kiekvienos ES valstybės, nes svarbiausia — rezultatas, kad nei vienas jaunas žmogus neliktų be galimybės rasti darbą.

Daugiau informacijos apie „Jaunimo garantijas“:

Ir vis dėlto, jaunimo nedarbas yra glaudžiai susijęs su kitomis opiomis problemomis, kamuojančiomis visą Europą. Tam įtaką daro jaunuolių gyvenime „įsisenėjantys nedarbo randai“, kurie, nesiimant greitų ir veiksmingų priemonių, vis gilėja bei pradeda įsišaknyti ir visuomenės, ir, žinoma, pačių jaunų žmonių gyvenime.

Parengė Eurodesk Lietuva ir ES programos “Veiklus jaunimas” jaunoji žurnalistė Ingrida Jotkaitė

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuvoje – lemtinga diena: renkame valstybės vadovą ir savo atstovus Europos Parlamente rinkimuose balsavęs Skvernelis: turiu savo planų; nuolat atnaujinama (1173)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuva renka šalies Prezidentą ir 11 Europos Parlamento narių.

Užkalnio nuosprendis Panevėžiui: gyventojai bus priblokšti (25)

Man atrodo, aš labai gerai mokausi rašyti antraštes. Ryški pažanga. Šiandienai, rinkimų dienai,...

Sukrečiantys Černobylio apylinkių tyrimai: be žmonių likusi gamta tiesiog suklestėjo (33)

1986 metų balandžio 26 dieną per techninį bandymą Černobylio atominės elektrinės ketvirtame...

Savi tik dėl kvapo: Eurolygos grandai išsigimė, o ar atsilaikys „Žalgiris“? tik kas penktas taškas – vietinio

„Retas atvejis, kad rusai taip džiaugtųsi amerikiečių sėkme“, – Maskvos CSKA triumfą...

Turistų rojus Šiaurės Europoje slepia augančią grėsmę: turime priešą (192)

Šio ledinio turistų rojaus fasadas slepia augančią grėsmę, apie kurią dauguma turistų net...

Abejingų nepalikusios daininkės Alizee gyvenimo vingiai: suklastotos nuotraukos, iširusi santuoka bei turtai (2)

Alizee Jacotey, vadinama tiesiog Alizee, yra prancūzų dainininkė, šokėja ir balso aktorė. Ji...

Ateitis jau čia – robotai, purškiantys kiekvieną piktžolę ir savarankiškai dirbantys traktoriai (6)

Robotai įsigali žemės ūkyje sparčiau nei kas galėjo įsivaizduoti. Pirmosios visiškai...

Lietuvės planuotos ir vos 6 tūkst. eurų kainavusios vestuvės sulaukė užsienio žiniasklaidos dėmesio (100)

Sandros Dainaravičienės planuotos vestuvės pateko į įžymaus užsienio naujienų portalo...

Tokia vasara pajūryje bus paskutinė: apie naują draudimą daugelis jau buvo pamiršę (195)

Seimo narės Aušrinės Armonaitės socialiniuose tinkluose paskelbtas priminimas, kad kitais metais...