Neseniai Prancūzijos policija, apieškojusi musulmonę, kuri visą veidą dengėsi šydu, viename Paryžiaus priemiestyje pakurstė riaušes ir atgaivino diskusijas apie prieštaringai vertinamą draudimą nuo 2011 metų viešose vietose dėvėti visą veidą dengiančius musulmoniškus drabužius.
© Shutterstock nuotr.

Tačiau tokie musulmonų bendruomenės sukilimai reiškia kai ką daugiau, negu paprastą pasipriešinimą šiam draudimui; šias riaušes taip pat reikėtų vertinti Europoje augančio smurto prieš musulmonus fone.

Prancūzijoje dar prieš šias riaušes buvo surengtos kelios atakos prieš moteris musulmones. Vienas žiauresnių incidentų įvyko birželio 13 dieną, kai du vyrai panaudojo fizinį smurtą prieš nėščią 21 metų moterį.

2012 metais Prancūzijoje 85 proc. visų antimusulmoniškų incidentų įvyko prieš moteris. Panaši situacija ir kitose šalyse. Didžiojoje Britanijoje smurtas prieš musulmonus žymiai išaugo po britų kareivio nužudymo Vulviče. Nevyriausybinė organizacija „Tell Mama“ nuo 2012 metų kovo iki to paties mėnesio 2013 metais kas savaitę užregistruodavo vidutiniškai po 12 incidentų. Daugumos šių atakų taikiniais tapdavo musulmonų moterys.

Smarkiai išaugus smurtui prieš musulmonus, kyla klausimas dėl atsakomybės. Kas kaltas, kad daugėja atakų prieš musulmonus? Žinoma, už savo veiksmus galiausiai atsako patys individai, tačiau reikia kritiškai pažvelgti ir į socialinę bei politinę įtaką.

Galima pastebėti tendenciją priešiškumą ir smurtą prieš musulmonus vertinti kaip normalią ir priimtiną praktiką. Išankstinės nuostatos musulmonų atžvilgiu ne visada kelia tokias pačias socialines asociacijas, kaip nuostatos kitų etininių ar religinių grupių atžvilgiu.

Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse politikos lyderiai ir atstovai atakas prieš musulmonus pernelyg dažnai pasitinka tylėdami, o ne ryžtingai gindami pamatines žmogaus teises.

Kai politikos lyderiai prieš tokias atakas užmerkia savo akis ar viešai nepasmerkia tokio smurto, pavieniai užpuolikai pasijunta esą teisūs ir nebaudžiami.

Prancūzijoje dėl draudimo nešioti visą veidą slepiančius drabužius musulmonų padėtis yra itin jautri, nes šio draudimo pažeidimai tampa pretekstu griebtis smurto ar užgaulaus elgesio.

Priimti įstatymą, draudžiantį slėpti veidą po šydais, yra viena, o juo piktnaudžiauti, ar matyti, kaip juo piktnaudžiaujama ir nieko nedaryti, yra kita. Be veidą dengiančių šydų klausimo, politikų prievolė yra pasisakyti prieš smurtą. Jie taip pat turi užtikrinti, kad visi asmenys būtų ginami vienodai.

Norint pažaboti smurtą prieš musulmonus, pirmiausia reikėtų pripažinti islamofobiją kaip vieną iš rasizmo formų. Islamofobija reiškia diskriminaciją, kurią patiria asmenys dėl realios ar įsivaizduojamos priklausomybės islamo religijai. Ji kyla iš socialinio grupės, kuriai priskiriami specifiniai rasiniai bruožai ir stereotipai, konstravimo.

Didesnis islamofobijos pripažinimas Europoje leistų sukurti išsamesnes strategijas, kaip Europos Sąjungos, nacionaliniu ir vietos lygiu pagerinti musulmonų bendruomenių padėtį.

Nepavyks sukurti darnios ir lanksčios Europos, kuri būtų naudinga visiems, jei nebus rimtai sprendžiamas smurto prieš musulmonus klausimas. Riaušės Paryžiuje baigėsi, bet jas sukėlusios priežastys anksčiau ar vėliau įplieks daugiau konfliktų.

Kad užkirstų kelią tokiems konfliktams, vyriausybės nedelsiant turi imtis veiksmų prieš islamofobinį smurtą.

Autoriai: Marwanas Muhammadas, „Kolektyvo prieš islamofobiją Prancūzijoje“( „Collectif contre l'Islamophobie en France“ CCIF) atstovas spaudai; Elsa Ray, CCIF Europos programos kovai su islamofobija Europoje projektų vadovė; Michaelis Privot, Europos tinklo prieš rasizmą (European Network Against Racism, ENAR) direktorius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Veryga brandina planą: palies pamėgusius privačias ligonines (12)

Sveikatos apsaugos ministerija sukūrė planą, kaip valstybės finansus ligoninėms susieti su...

Užkalnis. Vilnius nebetinka būti sostine. Perkelkime ją į Kauną (128)

Daug metų didžiavausi ir gyriausi, kad, gimęs Kaune, esu vilnietis. Džiaugiausi, kad po 16 metų...

LKL apdovanojimų ceremonija: Jasikevičius – geriausias treneris, Daviesas –naudingiausias finalo žaidėjas du titulus nugvelbė Birutis (15)

Šį vakarą 18.30 val. prasidėjo „Betsafe–LKL“ apdovanojimų ceremonija. Tiesioginę sezono...

Slapta rusų verbavimo technologija: atskleidė ukrainiečiai, atradę specialų raktą (32)

Ukrainos kontržvalgyba atskleidė naują Rusijos federalinės saugumo tarnybos ( FSB )...

Suarezas atvedė Urugvajų į pasaulio čempionato aštuntfinalį kitame etape – ir Rusija (7)

Trečiadienio vakarą Rostove prie Dono baigtas žaisti 2018 metų pasaulio futbolo čempionato A...

Gelbstint (ne)eilinį Skardžių – ar komisijos sprendimu siekiama išsaugoti koaliciją? (11)

Išsaugoti koaliciją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai labai svarbu, o jei...

Diplomus atsiėmusios LEU studentės prikaustė žvilgsnius moteriškumu (20)

Trečiadienio popietę Lietuvos edukologijos universiteto Humanitarinio ugdymo fakulteto absolventams...

Vasara traukiasi: trankysis perkūnija, Jonines merks lietus (67)

Dar pavasarį Lietuvą sušildžiusi saulė tik retkarčiais pasislėpdavo už debesų, tačiau...

Specialistai įspėja – perkant panaudotus daiktus tyko nemenki pavojai (54)

Ne paslaptis, kad vaikų atsiradimas gerokai patuština šeimos kišenę. Vienas iš būdų, kaip...

Vilniuje įvyko avarija, kurios metu sužaloti du 17-mečiai (2)

Trečiadienį sostinėje eismo įvykio metu sužaloti du nepilnamečiai.