aA
Naujoji Europos Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ yra puiki naujiena milijonams europiečių. Šios septynerių metų programos, kuria siekiama gerinti įgūdžius, galimybes įsidarbinti ir remti švietimo, mokymo ir darbo su jaunimu sistemų atnaujinimą, biudžetas sieks 14,7 mlrd. EUR – 40 proc. daugiau nei dabar. Taigi didžiausia ir geriausia pasaulyje judrumo programa gerokai išplečiama ir mes didžiuojamės šiuo pasiekimu. Tai mūsų pasiryžimo gerinti Europos jaunuolių sąlygas ir kovoti su jų patiriamais sunkumais įrodymas.
© DELFI / Tomas Vinickas

Daugiau kaip 4 mln. žmonių gaus paramą studijoms, mokymuisi, darbui ar savanoriškai veiklai užsienyje, iš jų – 2 mln. aukštųjų mokyklų studentų, 650 000 profesinių mokyklų moksleivių ir gamybinę praktiką atliekančių asmenų, 800 000 mokytojų, dėstytojų, profesinio rengimo ir švietimo specialistų, jaunimo darbuotojų, taip pat daugiau kaip 500 000 asmenų, dalyvaujančių jaunimo mainų ar savanoriškos veiklos užsienyje programose.

Esame įsitikinę, kad programa „Erasmus+“ gali padėti mažinti jaunimo nedarbą, pagerinti įgūdžius, kurių žmonėms reikia šiandienos pasaulyje. Programa „Erasmus+“ apima visas formaliojo ir neformaliojo mokymosi sritis ir per tokias sudėtines jos dalis kaip „Comenius“, „Erasmus“, „Erasmus Mundus“, „Leonardo“, „Grundtvig“ ir „Veiklus jaunimas“ yra skirta moksleiviams, studentams, gamybinę praktiką atliekantiems asmenims, jaunuoliams ir suaugusiesiems.

Dabar, kai tam tikros mūsų Sąjungos narės siekia atsiriboti, kai vis dažniau girdimos ekstremistinės idėjos, programa „Erasmus+“ padės europiečius sutelkti ir ji toliau bus tam tikrų Europos Sąjungos aukščiausių siekių ir demokratinių vertybių simbolis.

Puikiai žinoma, kokią asmeninę naudą teikia galimybė studijuoti ar mokytis užsienyje. Per užsienyje praleistą laiką jaunuoliai patobulina kalbų įgūdžius, išmoksta geriau prisitaikyti, įgyja pasitikėjimo savimi. Jie išmoksta gyventi ir dirbti su skirtingų tradicijų ir kultūrų žmonėmis. Šios tarptautinės patirties suteikti įgūdžiai didina jų galimybes įsidarbinti, taip pat turi įtakos visai ES ekonomikai.

Pagal programą „Erasmus+“ numatytos trys pagrindinės tikslinės grupės: pirma, apie 65 proc. jos biudžeto skiriama pavienių asmenų mokymosi užsienyje (ES ir už jos ribų) galimybėms; antra, pagal programą skiriama parama švietimo institucijų, jaunimo organizacijų, verslo, profesinio rengimo institucijų, vietos ir regionų valdžios institucijų bei NVO partnerystės projektams; trečia, pagal ją bus remiamos reformos, kuriomis siekiama atnaujinti švietimą ir mokymą, skatinti inovacijas bei verslumą ir didinti galimybes įsidarbinti.

Be stipendijų studijoms ir mokslams užsienyje, studentai, planuojantys visas magistrantūros studijas užsienyje, kuriems retai skiriamos nacionalinės stipendijos ar išduodamos paskolos, galės pasinaudoti nauja paskolų garantijų sistema, kurią taiko Europos investicijų fondas.

Naujosios programos „Erasmus+“ partnerystės projektai, vadinamosios žinių sąjungos ir sektorių įgūdžių sąjungos, padės sumažinti atotrūkį tarp švietimo sistemų ir darbo rinkos, aukštojo mokslo institucijoms, mokymo paslaugų teikėjams ir įmonėms sudarydamos sąlygas dirbti kartu ir veiksmingiau skatinti inovacijas bei verslumą. Tam, pavyzdžiui, reikės kurti naujas mokymo programas, kad būtų užpildytos įgūdžių spragos.

Mažesnio masto strateginiais partnerystės projektais taip pat bus siekiama skatinti bendradarbiavimą visų formaliojo ir neformaliojo mokymosi sektorių srityse.

Pagal programą „Erasmus+“ stiprinant Europos savanorių tarnybą ir skatinant tarptautinius jaunimo mainus, drauge bus skatinamas aktyvus pilietiškumas ir jaunimo dalyvavimas demokratiniame gyvenime.

Be to, pirmą kartą programoje „Erasmus+“ numatyta atskira biudžeto eilutė sportui. Pagal ją kasmet vidutiniškai bus skiriama per 33 mln. EUR sporto europiniam aspektui plėtoti, padedant spręsti tokias valstybių sienas peržengiančias problemas kaip susitarimai dėl varžybų baigties ir dopingas. Pagal ją taip pat bus remiami tarpvalstybiniai projektai, apimantys mėgėjų sporto organizacijas, skatinant, pavyzdžiui, gerą valdymą, socialinę įtrauktį, dvikryptę karjerą, lyčių lygybę ir visų asmenų fizinę veiklą.

Europa susiduria su itin didelėmis ekonominėmis ir socialinėmis problemomis. Norint įveikti dabartinę ekonomikos krizę, reikia keisti požiūrį.

Tikime, kad programa „Erasmus+“ atliks svarbų vaidmenį sprendžiant šias problemas, o milijonams jaunų europiečių suteiks geresnės ateities viltį.

Straipsnio autorės:

Androulla Vassiliou yra už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Komisijos narė.

Doris Pack yra Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nobelio premijos laureatas: jau dabar pajutome skonį to, kas mūsų laukia. Gali tapti gerokai blogiau „kyla pavojus JAV demokratijai“ (14)

Garsusis ekonomistas Josephas Stiglitzas atkreipia dėmesį į tris realiausią grėsmę keliančius...

Lemiamos „Žalgirio“ atakos rebusas: kodėl viskas baigėsi plyta, o ne laisvutėlio Milaknio šūviu? pažymiai žaidėjams (63)

„Mes esame tikrai toli nuo savo potencialo, bet žaidžiame dėl pergalių su „Barcelona“,...

Profesorius Lukoševičius: druska gali žudyti, bet jos visiškai atsisakius – tragiškos pasekmės

Koks valgomosios druskos vaidmuo žmogaus mityboje ir jos sąsajos su kraujospūdžiu? Aiškinama, kad...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai (14)

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Dėl sulaužyto gyvenimo dabar nebežino, kur kreiptis: gailiuosi, kad nuvedusi dukterį pas gydytojus, paklausiau jų patarimo (217)

Prieš daugelį metų globėjų į užsienį kartu su seserimi išvežta lietuvaitė po dešimties ten...

Garsiausių menininkų našlė: vieni vadino mūza, kiti – vyrus gniuždančiu monstru (1)

Ją vadino kūrėjų mūza. Ji įsimylėdavo talentingiausius to meto vyrus, jie atsakydavo tokiais...

Kalėdinės mugės pasaulyje – kur geriausia ieškoti šventinės nuotaikos?

Rankas šildantis karšto gėrimo puodelis magiškomis švieselėmis blyksinčioje...

Prieš 23 metus duotam interviu Samas papasakojo apie išbyrėjusius dantis, o savo ateitį „numatė“ Rusijoje (25)

Internete pasirodė prie 23 metus kurta laida „X klanas“ (aut.Ligita Juknevičiūtė ir Remigijus...

Gabrielius Landsbergis: siūlome stabdyti mokesčių pertvarką (91)

Šiandien vykstančiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) Tarybos...