aA
Prancūzijos sostinė gali ir toliau išlikti tolerantiška benamiams, tačiau Paryžiuje valkataujančių asmenų skaičius auga.
Benamis Paryžiuje
Benamis Paryžiuje
© Scanpix

9 val. vakaro 37-erių Yanas tvarkingai dėlioja savo kartonines dėžes nakčiai priešais prabangią miegamojo baldų parduotuvę. Tuo pačiu metu apie tuziną asmenų aplink supasi į savo miegmaišius, pagyvenusi moteriškė rūšiuoja rūbus, į septintą dešimtį įkopęs vyras sėdi susisupęs į pūkinę antklodę ir skaito knygą. Yanas yra mėsininkas iš Lenkijos, jis norėtų dirbti šioje srityje, tačiau negali dirbti su maistu, nes yra benamis, todėl tai nebūtų higieniška. Jis valkatauja Paryžiuje jau trejus metus, kartas nuo karto laikinai dirba žemės ūkio darbus už miesto. Kol šaltis dar nėra stingdantis, jis jaučiasi neblogai, nakvodamas lauke, tačiau kai tampa šalčiau, šie žmonės nakčiai leidžiasi į požemines automobilių stovėjimo aikšteles. Metro jie nenakvoja: dėl nuolatinio triukšmo nepavyktų užmigti anksčiau 1 val. nakties, o 5 val. ryto jau ir vėl tektų prabusti. Požeminėje automobilių aikštelėje pavyksta užmigti apie 10 – 11 val. vakaro, o atsikelti 7 val. ryto.

Šalia jo 50-erių Igoris – bedarbis dailininkas ir dekoratorius iš Slovakijos, jis prisimena, kaip miegodavo biuruose, kuriuose jam tekdavo dirbti. Dabar jis tiesiog nori susirasti darbą.

Kaip rašo „The Guardian“, Paryžiaus municipalitete, kur karaliauja socialistai, o rinkimų karštinė tik didėja prieš ateinančių metų pavasarį, kai kurie pasakytų, jog Paryžiuje valkatauti daug geriau nei kur kitur, nes Prancūzijos sostinėje skiriama socialinė pagalba didelė. Tačiau praėjus ne vieneriems metams po to, kai abu, tiek kairiųjų, tiek ir dešiniųjų kandidatai į prezidentus (socialistas Lionelis Jospinas ir dešiniųjų atstovas Nicolas Sarcozy) pažadėjo, jog žmonėms niekada nebeteks valkatauti, kartoninių dėžių skaičius gatvėse tik auga. Aktyvistai įspėja, kad buvusioms Prancūzijos vyriausybėms nepavyko išspręsti ne tik benamystės problemų, bet ir platesnės apgyvendinimo krizės. Prancūzijos nacionalinis statistikos biuras įspėja, kad benamystė Prancūzijoje 2001 – 2012 m. padidėjo 50 proc., taip pat padidėjo ir valkataujančių užsieniečių ir moterų skaičius. Iš viso šių metų pradžioje visoje Prancūzijoje suskaičiuota 141 500 benamių, tačiau labdaros organizacijos prie šio skaičiaus linkusios pridėti dar šimtus tūkstančių asmenų, kurie patenka į rizikos grupę ar yra atsidūrę nepatikimoje gyvenamojo būsto situacijoje.

„Paryžius – nepaprastai tolerantiškas miestas, siūlantis nemažai pagalbos ir socialinės apsaugos. Paryžius turbūt gali būti pavadintas Europos Sąjungos (ES) didmiesčiu, skiriančiu daugiausiai lėšų visuomeninei prieglobsčio suteikimo ir kitų panašių klausimų sprendimo politikai“, - pasakoja sociologas Julienas Damonas iš Sciences Po universiteto. Jo nuomone, benamystė Prancūzijoje nėra labai smerkiama.

„Londone žmonės negali visą dieną būti toje pačioje vietoje, tuo tarpu Paryžiuje tai yra įmanoma, nes valkatavimas nėra kriminalizuojamas“, - pridūrė J. Damonas. Paryžiuje benamystė toleruojama turbūt labiau ne Londone ar Berlyne, tačiau tai nereiškia, kad buvusios valdžios šią problemą išsprendė.

Apklausos rodo, jog prancūzai užjaučia benamius. ES tyrimų duomenimis, prancūzų tauta vertina benamius kaip finansinės krizės, nedarbo bei apgyvendinimo krizės pasekmę, o ne kaltina pačius benamius dėl narkotikų ar alkoholio vartojimo. 2009 m. atliktos apklausos rezultatai rodo, jog 56 proc. prancūzų jaučia, kad vieną dieną ir patys gali atsidurti šių nelaimėlių vietoje, o 75 proc. apklaustųjų jaučia „solidarumą“ benamiams.

Pastarąjį dešimtmetį Paryžiuje vyksta protestai, pavyzdžiui, organizuojami palapinių miesteliai, tokiu būdu norima atkreipti dėmesį į benamių padėtį.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Profesoriaus pastaba: o kur Sausio 13-ąją buvo kiti – konservatorių, liberalų ar Laisvės partijos – šalininkai (6)

Po nušvilpto Sausio 13 -osios minėjimo – dvigubi raginimai dėl Vasario 16-osios: vieni ruošiasi...

D+Aistė Žebrauskienė

Top 15 darbdavių, per metus įdarbinę daugiausiai darbuotojų: nuo pasieniečių iki naujos specialybės

Kol vieni darbdaviai skaičiuoja tuščias darbo vietas ir neriasi iš kailio, norėdami pritraukti...

Seimas uždraudė elektronines cigaretes su įvairiais skoniais ir kvapais (10)

Nuo šių metų liepos Lietuvoje nebus galima prekiauti elektroninėmis cigaretėmis ir naudoti jų...

Dundulis įvardijo, ką padarytų pirmiausia, jei Lietuva sumažintų PVM maisto prekėms (98)

Lenkijai nuo vasario mėnesio naikinant PVM maisto produktams, prekybos tinklo „ Norfa “ vadovas...

Elektroninės parduotuvės vadovas Lingys susiviliojo nauju sprendimu: kol kas tai bus eksperimentas

Pandemijos metu suvešėjus elektroninei prekybai, apsidžiaugė ne tik patogiai prekes įsigyti...

Seime – emocingos diskusijos dėl smurto lyties pagrindu: įžvelgia garsiosios konvencijos pėdsaką (47)

Seime antradienį vyko emocingos diskusijos dėl Smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto. Ypač...

Rusija kelia sąlygas Vakarams: toliau jokių derybų (231)

Maskva antradienį atmetė naujas derybas dėl Ukrainos, kol Vakarai neatsakys į jos reikalavimus,...

Viename Lietuvos mieste – liūdni pokyčiai: du dešimtmečiai iš miesto atėmė 18 tūkst. gyventojų (6)

Per pastaruosius dvidešimt metų Kėdainiai smarkiai susitraukė. Čia nebeliko beveik 18 tūkst....

Medikų atstovė: nereikia galvoti, kad omikron yra švelnus virusas – jo pasekmės gali būti netikėtos

Seimui sprendžiant dėl privalomo medikų, socialines ir globos paslaugas teikiančių specialistų...

LRT etikos kontrolierė priėmė sprendimą dėl Editos Mildažytės laidos su Beata Tiškevič: laidos vedėja išreiškė apgailestavimą (51)

Šių metų sausio 6-ąją portale lrt.lt pasirodžiusi Editos Mildažytės laida „Svečiuose pas...