aA
Prancūzijos sostinė gali ir toliau išlikti tolerantiška benamiams, tačiau Paryžiuje valkataujančių asmenų skaičius auga.
Benamis Paryžiuje
© Scanpix

9 val. vakaro 37-erių Yanas tvarkingai dėlioja savo kartonines dėžes nakčiai priešais prabangią miegamojo baldų parduotuvę. Tuo pačiu metu apie tuziną asmenų aplink supasi į savo miegmaišius, pagyvenusi moteriškė rūšiuoja rūbus, į septintą dešimtį įkopęs vyras sėdi susisupęs į pūkinę antklodę ir skaito knygą. Yanas yra mėsininkas iš Lenkijos, jis norėtų dirbti šioje srityje, tačiau negali dirbti su maistu, nes yra benamis, todėl tai nebūtų higieniška. Jis valkatauja Paryžiuje jau trejus metus, kartas nuo karto laikinai dirba žemės ūkio darbus už miesto. Kol šaltis dar nėra stingdantis, jis jaučiasi neblogai, nakvodamas lauke, tačiau kai tampa šalčiau, šie žmonės nakčiai leidžiasi į požemines automobilių stovėjimo aikšteles. Metro jie nenakvoja: dėl nuolatinio triukšmo nepavyktų užmigti anksčiau 1 val. nakties, o 5 val. ryto jau ir vėl tektų prabusti. Požeminėje automobilių aikštelėje pavyksta užmigti apie 10 – 11 val. vakaro, o atsikelti 7 val. ryto.

Šalia jo 50-erių Igoris – bedarbis dailininkas ir dekoratorius iš Slovakijos, jis prisimena, kaip miegodavo biuruose, kuriuose jam tekdavo dirbti. Dabar jis tiesiog nori susirasti darbą.

Kaip rašo „The Guardian“, Paryžiaus municipalitete, kur karaliauja socialistai, o rinkimų karštinė tik didėja prieš ateinančių metų pavasarį, kai kurie pasakytų, jog Paryžiuje valkatauti daug geriau nei kur kitur, nes Prancūzijos sostinėje skiriama socialinė pagalba didelė. Tačiau praėjus ne vieneriems metams po to, kai abu, tiek kairiųjų, tiek ir dešiniųjų kandidatai į prezidentus (socialistas Lionelis Jospinas ir dešiniųjų atstovas Nicolas Sarcozy) pažadėjo, jog žmonėms niekada nebeteks valkatauti, kartoninių dėžių skaičius gatvėse tik auga. Aktyvistai įspėja, kad buvusioms Prancūzijos vyriausybėms nepavyko išspręsti ne tik benamystės problemų, bet ir platesnės apgyvendinimo krizės. Prancūzijos nacionalinis statistikos biuras įspėja, kad benamystė Prancūzijoje 2001 – 2012 m. padidėjo 50 proc., taip pat padidėjo ir valkataujančių užsieniečių ir moterų skaičius. Iš viso šių metų pradžioje visoje Prancūzijoje suskaičiuota 141 500 benamių, tačiau labdaros organizacijos prie šio skaičiaus linkusios pridėti dar šimtus tūkstančių asmenų, kurie patenka į rizikos grupę ar yra atsidūrę nepatikimoje gyvenamojo būsto situacijoje.

„Paryžius – nepaprastai tolerantiškas miestas, siūlantis nemažai pagalbos ir socialinės apsaugos. Paryžius turbūt gali būti pavadintas Europos Sąjungos (ES) didmiesčiu, skiriančiu daugiausiai lėšų visuomeninei prieglobsčio suteikimo ir kitų panašių klausimų sprendimo politikai“, - pasakoja sociologas Julienas Damonas iš Sciences Po universiteto. Jo nuomone, benamystė Prancūzijoje nėra labai smerkiama.

„Londone žmonės negali visą dieną būti toje pačioje vietoje, tuo tarpu Paryžiuje tai yra įmanoma, nes valkatavimas nėra kriminalizuojamas“, - pridūrė J. Damonas. Paryžiuje benamystė toleruojama turbūt labiau ne Londone ar Berlyne, tačiau tai nereiškia, kad buvusios valdžios šią problemą išsprendė.

Apklausos rodo, jog prancūzai užjaučia benamius. ES tyrimų duomenimis, prancūzų tauta vertina benamius kaip finansinės krizės, nedarbo bei apgyvendinimo krizės pasekmę, o ne kaltina pačius benamius dėl narkotikų ar alkoholio vartojimo. 2009 m. atliktos apklausos rezultatai rodo, jog 56 proc. prancūzų jaučia, kad vieną dieną ir patys gali atsidurti šių nelaimėlių vietoje, o 75 proc. apklaustųjų jaučia „solidarumą“ benamiams.

Pastarąjį dešimtmetį Paryžiuje vyksta protestai, pavyzdžiui, organizuojami palapinių miesteliai, tokiu būdu norima atkreipti dėmesį į benamių padėtį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nobelio premijos laureatas: jau dabar pajutome skonį to, kas mūsų laukia. Gali tapti gerokai blogiau „kyla pavojus JAV demokratijai“

Garsusis ekonomistas Josephas Stiglitzas atkreipia dėmesį į tris realiausią grėsmę keliančius...

Lemiamos „Žalgirio“ atakos rebusas: kodėl viskas baigėsi plyta, o ne laisvutėlio Milaknio šūviu? pažymiai žaidėjams (57)

„Mes esame tikrai toli nuo savo potencialo, bet žaidžiame dėl pergalių su „Barcelona“,...

Profesorius Lukoševičius: druska gali žudyti, bet jos visiškai atsisakius – tragiškos pasekmės

Koks valgomosios druskos vaidmuo žmogaus mityboje ir jos sąsajos su kraujospūdžiu? Aiškinama, kad...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Dėl sulaužyto gyvenimo dabar nebežino, kur kreiptis: gailiuosi, kad nuvedusi dukterį pas gydytojus, paklausiau jų patarimo (210)

Prieš daugelį metų globėjų į užsienį kartu su seserimi išvežta lietuvaitė po dešimties ten...

Garsiausių menininkų našlė: vieni vadino mūza, kiti – vyrus gniuždančiu monstru

Ją vadino kūrėjų mūza. Ji įsimylėdavo talentingiausius to meto vyrus, jie atsakydavo tokiais...

Kalėdinės mugės pasaulyje – kur geriausia ieškoti šventinės nuotaikos?

Rankas šildantis karšto gėrimo puodelis magiškomis švieselėmis blyksinčioje...

Prieš 23 metus duotam interviu Samas papasakojo apie išbyrėjusius dantis, o savo ateitį „numatė“ Rusijoje (24)

Internete pasirodė prie 23 metus kurta laida „X klanas“ (aut.Ligita Juknevičiūtė ir Remigijus...

Gabrielius Landsbergis: siūlome stabdyti mokesčių pertvarką (62)

Šiandien vykstančiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) Tarybos...