Griežtesni reikalavimai
„Bendroji aviacija funkcionuoja pagal griežtus dešimtmečius kurtus reikalavimus. O bepiločių orlaivių technologija žengia pirmus žingsnius, todėl taisyklės, reguliuojančios šią technologiją, yra labai šviežios“, – pasakoja CAA Skrydžių priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Adolfas Kuzborski.
Pernai rugpjūtį CAA nusprendė, jog daugiau kaip 300 g sveriantis dronas privalo skristi ne arčiau kaip 50 metrų atstumu nuo pašalinių žmonių, pastatų ir transporto priemonių, taip pat ne aukščiau kaip 120 metrų nuo žemės paviršiaus. Būtina suteikti pirmenybę pilotuojamiems orlaiviams, visada gerai matyti droną. Draudžiama skraidinti tokį bepilotį orlaivį virš žmonių masinių renginių metu, virš miestų ir miestelių, privačių teritorijų.
Dronai pritaikomi ne tik žemės ūkyje, policijos, priešgaisrinės tarnybos veikloje ar infrastruktūroje, bet ir komerciniams tikslams – fotografijai, filmų kūrimui, pramogai. Tačiau ir čia reikia laikytis CAA reikalavimų. Norėdamas filmuoti ar fotografuoti vietose, kuriose yra žmonių ar pastatų, drono savininkas privalo gauti specialų CAA leidimą.
Lietuvoje norinčių filmuoti įvairiose vietose skaičius auga – dronai tampa naudinga priemone kuriant filmus, klipus festivaliams, koncertams, ir naujos bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės yra konkretesnės negu anksčiau.
„Tiesiai virš žmonių minios skristi CAA leidimų neišdavinėja ir visais atvejais tokie skrydžiai nėra leidžiami“, – sako A. Kuzborski. Vis dėlto jis priduria, jog tai negalioja, kai renginiai vyksta uždaroje erdvėje, taip pat kai filmuojami privatūs renginiai ar filmų scenos su profesionaliais aktoriais.
Profesionalai taisyklių laikosi
Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos (LBONA) pirmininkas Antanas Gedvilas pažymi, jog tokios taisyklės nesukėlė didelio perversmo. Iki to laiko didelių pažeidimų ir taip nebuvo, tačiau su bepiločių orlaivių naujokais – kitas reikalas.
„Tie, kurie dronus naudoja seniai ir profesionaliai, žino taisykles ir jų laikosi. O mėgėjai, aklai perkantys droną pramogoms ar savo malonumui, nežino, kad yra taikomi apribojimai ir jų reikia griežtai laikytis. LBONA su tuo bando kovoti ir vykdyti švietėjišką veiklą“, – pasakoja A. Gedvilas.
„Supermanfoto“ agentūros vadovas, drono operatorius Kamil Chusnutdinov, fiksuojantis ir muzikos festivalio „Granatos Live“ akimirkas, pasakoja, kad didelių problemų filmuoti ar gauti leidimą niekada nekilo.
„Dažniausiai renginių organizatoriai pasirūpina leidimu. Kartais reikia pačiam prašyti, jog suteiktų leidimą išimties tvarka. Kitaip tenka filmuoti laikantis atstumo“, – dėsto pašnekovas.
Jo dronas nebuvo sužalojęs žmogaus ar turto, tačiau kartais atsirasdavo keblumų. „Baisu kylant, nes aplinkybės visada skirtingos. Oro sąlygos, temperatūra, vėjo stiprumas, kliūtys – viskas susideda į vieną. Be to, spaudžia laikas ir reikia greitai reaguoti, priimti sprendimus.“ Operatorius priduria, jog šiuo metu jo pilotuojamas dronas turi automatinę grįžimo į pakilimo vietą funkciją ir tai suteikia saugumo jausmą.
Europos Parlamentas ieško bendro sprendimo
Šiuo metu pasaulyje egzistuoja per 1,7 mln. įvairių robotų (įskaitant ir dronus), tačiau Europos Sąjunga (ES) dar nėra galutinai sutarusi dėl jų naudojimo bei reglamentavimo taisyklių. Kiekviena šalis tai daro autonomiškai, tarp jų – ir Lietuva. Lengvesni nei 150 kg dronai reguliuojami nacionaliniu lygmeniu ir jiems taikomi skirtingi saugumo, techniniai ir licencijavimo reikalavimai.
Pernai lapkritį Europos Parlamentas (EP) pradėjo svarstyti teisės aktą, kuriuo siekiama įtvirtinti privalomą sunkesnių nei 250 gramų dronų registravimą, taip pat įpareigoti valstybes užtikrinti tokių bepiločių orlaivių pilotų kvalifikaciją ir patikrinti jų turimus įgūdžius.
Vasarį europarlamentarai taip pat pasiūlė ES mastu nustatyti etikos ir atsakomybės už robotų veiklą standartus. Jie paragino parengti naujas taisykles visoms ES narėms, kurios padėtų užtikrinti robotikos saugą. Iniciatyvą kuravo europarlamentarė iš Prancūzijos Mady Delvaux. Ji ragino atsakomybę už dronų ir kitų robotų padarytą žalą prisiimti ne tik naudotojui, bet ir gamintojui.
CAA vyr. specialistas A. Kuzborski įsitikinęs, jog suvienodintos bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės yra būtinos. „Bepiločiai orlaiviai yra lengvai kilnojami daiktai ir tai svarbu žmonėms, vystantiems tarptautinį verslą. Jie neturėtų susidurti su dviguba biurokratine našta tik dėl to, kad ES valstybės nesusitaria dėl bendrų taisyklių. Manau, kad ateityje sėkmingai funkcionuos europinis reguliavimas ir bus galutinai sukurtos bendros taisyklės“, – teigia skrydžių priežiūros ekspertas.
Specialistas įsitikinęs, kad dronai ateityje paplis įvairiuose sektoriuose. „Tikiu, kad populiarės tokios sritys kaip medicinos priemonių (kraujo, organų, vaistų) greitas perskraidinimas tarp ligoninių, siuntų pristatymas bepiločiais orlaiviais ir kitokio pobūdžio dronų panaudojimas skanuojant, stebint ar saugant objektus.“
LBONA pirmininko Antano Gedvilo manymu, dronai taps dar pažangesni, nes labai tobulėja autopilotai ir bepiločius orlaivius galima valdyti mobiliaisiais telefonais. „Tobulėja įranga. Niekam ne stebuklas yra naktinio matymo, daugiaspektrės kameros. Tai, kas seniau buvo ant mokslininkų stalo, dabar atsirado pas paprastus vartotojus. Dar neatskleidėme visų dronų galimybių ir jie ateityje mus daug kuo nustebins“, – įsitikinęs pašnekovas.