Nors negalime pasigirti tokiais išradimais kaip eilinis dar tikslesnis atominis laikrodis, lietuviai vis dėlto irgi turi išradėjo gyslelę.
Patentų fronte – žmogiškųjų poreikių tenkinimas
Praėjusiais metais Lietuvos patentų biure buvo išduoti 92 patentai, o užpraėjusiais metais 96, o 2004 m. – 114. Nors skaičius neženkliai mažėja, Lietuvos inovacijų centro atstovas Mantas Vilys sako, kad nereiškia, jog lietuvių išradingumas slopsta. „Patentai – ne vienintelis būdas apsaugoti išradimą. Dabar daug įmonių renkasi kitas priemones, tokias kaip know-how, technologijos, kaip produktas pagamintas, būdo neatskleidimą. Gauti patentą užtrunka apie dvejus metus, o tokiu laikotarpiu gali pasikeisti visa gamybos technologija“, - apie pasirenkančius neišduoti pagaminimo paslapčių pasakoja M. Vilys. Iš praėjusiais metais gavusių patentus beveik pusšimčio paraiškas buvo paduotos užpernai, tačiau trečdalis išradėjų valstybės suteikiamų teisių laukė dvejus metus.
Pastaraisiais metais pasikeitė pareiškėjai. Iki 2011 m. vyravusias tendencijas paraiškas pateikti įmonių vardu pakeitė pavieniai išradėjai. Kaip skelbia Lietuvos patentų biuro parengta statistika, 2010-ais įmonių ir mokslo įstaigų paraiškos sudarė beveik 41 proc. visų prašymų patentams gauti , praėjusiais metais šis skaičius išaugo iki beveik 67 proc. Daugiausia paraiškų įteikia universitetai, štai iš 30 mokslo įstaigų pareiškimų 12 priklauso vienam – Vilniaus universitetui.
Paraiškas teikia ne tik lietuviai, tačiau kitų valstybių atstovai tesudaro truputį daugiau nei 8 proc. visų pareiškėjų. Nors kūrėjai galimybę tobulinti įžvelgia visose srityse, daugiausia įrenginių sugalvojami žmogaus poreikių tenkinimui, kuriam priklauso tokios sritys kaip medicina ar maisto pramonė. Koks šių metų išradimų derlius, Lietuvos patentų biuro išradimų skyriaus vedėjas Zenonas Valasevičius sako galutinai paskelbsią tik kitąmet.
„Šiemet nuo sausio pradžios iki gruodžio vidurio jau išdavėme daugiau nei aštuoniasdešimties patentų. Visi jie visuomenei prieinami internetinėje duomenų bazėje", - sakė Z. Valasevičius. Išradimų čia galima rasti įvairių – nuo linų sėmenų duonelių su kanapių sėklomis iki ultragarsinių kraujo valymo įrenginių.
Kam važiuoti iki degalinės…
Praėjus šiek tiek daugiau nei metams po pareiškimo pateikimo, šį birželį patentą gavo kaimynų latvių suskystintų dujų įmonė „EKO Gāze“. Ne, ne už kokius naujus vandens pagrindu pagamintus degalus. Už degalinę ant ratų. Išradėjai norėję sukurti mobilią degalinę, kurią būtų galima vežti įprastu krovininiu automobiliu arba kita patvaria transporto priemone, o išsirinkus tinkamą vietą ir sumontuoti, tik, žinoma, be statybinių darbų. Tikslas pasiektas sukonstravus iš jūrinio konteinerio, talpos degalams ir savitarnos automato ištisą transportuojamą degalinės stotį. Dabar įmonė internetinėje svetainėje siūlo savo franšizę komersantams.
Kauno rajono gyventoja užpatentavo kačių ėdalą. Tiksliau – naminių augintinių sveikatai naudingą pašarą, kuris pasižymėtų uždegimą slopinančiu poveikiu, antibakterinėmis, antimikrobinėmis bei antioksidantinėmis savybėmis. Pasirodo, visa tai galima pagaminti į katės pietų lėkštutę patiekus tam tikrą kiekį rozmarino ir cikorijų šaknų ekstrakto, maišyto su aliuminio ceolitu.
Palangiškei, po dvejus metus trukusios patento registravimo procedūros, kovą užpatentuotas fizioterapinis gaminys. Taip gali vadintis čiužinys, pagalvė, paklodė, šlepetės ar drabužis su itin svarbiu užpildu – gintaru. Juo šildant žmogaus kūno vietas (natūralus gintaras gali sušilti iki 26-40°C temperatūros), kaip teigiama apraše, „pradeda intensyviai išsiskirti jonai, kurie teigiamai stimuliuoja žmogaus kūno energetinius taškus, imuninę sistemą bei kanalus, kūno nervinių centrų veiklą, nervinių impulsų perdavimą, medžiagų apykaitą“.
Bus įgarsinamas lietuviškas tekstas
Lietuvos inovacijų centro atstovas Mantas Vilys sako, kad šiandienos išradimams svarbi ir jų technologija. Situacija, kai dviratis išrandamas antrą kartą gali pasiteisinti, jei būdas išrasti pasirodo esantis efektyvesnis už ankstesnį. „Pavyzdžiui, jūs parduodate vazą, kurią labai greitai pagaminote iš specialaus molio. Vaza gali atrodyti tokia pati kaip kitos, tačiau skirsis gamybos būdai. Dabar dažnai atrodo, kad įmonės nieko naujo nesukuria, tačiau vertinami ir nauji gamybos metodai“, - pasakoja M. Vilys.
Štai gruodžio pabaigoje geriausių rinkai pritaikomų išradimų ir inovatyvių įmonių apdovanojimuose „Inovacijų prizas 2013“ laurus nuskynė penki išradimai. Vienas iš jų, precizinis limbų ir kampo keitiklių kalibravimo komparatorius padės itin tiksliai išmatuoti kampus. Nors kraujospūdžio matuokliai neatrodo unikalus išradimas, iPulsus, širdies darbo bei fizinio aktyvumo stebėjimo sistema, pripažinta pirmuoju perspektyviu lietuvišku prototipu. Atstovai pristatė ir kompiuterių aksesuarų produktų liniją Urban harmony. Ją sudaro dizaino paprastumu išsiskiriantys nešiojamoji kolonėlė, ausinės ir kompiuterio krepšys-kuprinė. Kitas pripažinimą pelnęs produktas – SEMSeye – prietaisas, kuris ateityje skaičiuos žmonių srautus parduotuvėse, viešajame transporte ar viešosiose erdvėse.
Inovatyviųjų kategorijoje ir kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais sukurtas lietuvių šnekos sintezatorius SINT.AS. Šis aparatas vietoj iš anksto įrašytų šabloniškų frazių gali perskaityti dabartinei situacijai pritaikytus pranešimus. Gali būti, kad greitai telekomunikacijų įmonėse girdėsime ne mus įtikinti bandančio studento balsą, o malonią šneką. Bus taip patogu klausytis, kad vargu ar spėsime ir, ar benorėsime spėti, jog kalba SINT.AS.