aA
Lietuva skaičiuoja devintus narystės Europos Sąjungoje metus, o 2015 metais planuojama prisijungti prie euro zonos valstybių.
© Scanpix

Nors lietuviams vis dar stinga informacijos apie europines institucijas ir į europarlamentarus atkreipiamas dėmesys tik prieš rinkimus, narystė ES vertinama pozityviau nei daugelyje Europos šalių.

Pasitikima dėl galimybių keliauti

Remiantis šią vasarą paskelbtomis Eurobarometro apklausomis, lietuviai pozityviau vertino narystę ES nei bendrijos gyventojų vidurkis - 51 proc. lietuvių pasitiki šia bendrija, kai bendras pasitikinčių bendrijos narių skaičius sudaro 31 proc. apklaustųjų. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas išskiria tris hipotezes, paaiškinančias tokį lietuvių pasitikėjimą. Visų pirma, tautiečiai vertina kelionių ir darbo kitose bendrijos šalyse galimybę.

„Kita galėtų būti ir ES finansinė parama, kurios apimtys vienam gyventojui Lietuvoje yra santykinai didelės. Tačiau jos naudą patiria tik atskiros visuomenės grupės, pavyzdžiui, ūkininkai.

Didžioji dalis žmonių jos tiesiogiai nejaučia, be to, parama turi ir neigiamą aspektą - neretai iškreipiama konkurencija, atsiranda papildomos paskatos korupcijai. Dar vienas veiksnys gali būti geopolitinis - narystė ES siejama ir su tam tikromis saugumo garantijomis, kurios Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gyventojams yra svarbesnės nei daugelio kitų ES narių“,- sako politologas.

Nepagrįstas lyginimas su Sovietų sąjunga

Skeptikų lyginamą Lietuvos narystę ES su Sovietų sąjunga R. Vilpišauskas vadina nekorektišku ir paviršutinišku mėginimu supaprastinti įvykius ir taip išreikšti kritišką požiūrį.

„Kažkuria prasme sakyčiau, kad toks lyginimas panašus į kaliausės lyginimą su gyvu žmogumi. Su tam tikromis išlygomis, nes lyginamoji analizė turi privalumų, tačiau tam, kad palygintume, reikia lyginti palyginamus dalykus. Tai nereiškia, kad ES neturi trūkumų, jų yra ir juos reikia matyti, tačiau kartu reikia matyti ir jos privalumus bei naudotis galimybėmis, kurias įgyja valstybės narės bei reikšti savo poziciją“, - pastebi politologas.

Priimami sprendimai atrodo tolimi

Remiantis pasyviu lietuvių dalyvavimu renkant atstovus į Europos Parlamentą (EP), piliečiai vis dar mažai dėmesio teikia šiai institucijai. R. Vilpišauskas tai sieja su EP reguliuojamomis sritimis.

„Tokie klausimai kaip sveikatos apsauga, švietimas, socialinė apsauga, mokesčiai tebėra valstybių narių kompetencijoje ir svarbiausi sprendimai šiais klausimais, kurie rūpi daugeliui gyventojų, priimami šalyse, o ne ES institucijose, nors ir Europos Parlamento galios pastaraisiais dešimtmečiais yra pastebimai išaugusios“,- sako politologas.

Pajaučia gaunantieji paramą

Kauno technologijos universiteto Europos instituto docentė Jolita Greblikaitė atkreipia dėmesį ir į gana pasyvų europarlamentarų bendravimą su piliečiais. Dažniausiai toks bendravimas susijęs su artėjančiais Europos Parlamento rinkimais, be to, Lietuvos atstovų santykinai maža Parlamente.

„Kadangi Lietuvos atstovų skaičius yra pakankamai mažas Parlamente, suvokiama, kad jų daroma įtaka yra sąlyginai menka, palyginus su tokių šalių kaip Vokietijos ar Prancūzijos, kurių vaidmuo politinėje arenoje yra ženkliai svarbesnis ir dažnai lemiamas“,- sako docentė.

Taikomojo politikos instituto atstovas Šarūnas Gustainis atkreipia dėmesį, kad trūksta informacijos apie tai, kas vyksta Europos Parlamente tiems, kurie tuo specialiai nesidomi.

„Lietuvoje ES įtaką labiausiai jaučia tie, kurie artimiausiai su tuo susiję – politikai bei viešojo sektoriaus darbuotojai, taip pat suinteresuotieji – išmokas gaunantys žemdirbiai, įmonės, dalyvaujančios viešuosiuose pirkimuose“,- išskiria Š. Gustainis.

Nepasitikima bendra valiuta

Skeptiškas lietuvių požiūris į euro įvedimą laikosi jau kelerius metus. Tai parodė ir neseniai TNS LT atliktas "Flash Eurobarometro" tyrimas – 55 proc. tautiečių euro nenorėtų matyti kaip pagrindinės šalies valiutos. Tokį požiūrį R. Vilpišauskas sieja su nuogąstavimu, kad po valiutos įvedimo dėl suapvalinimo gali šoktelėti kainos. Nerimą sėja ir pastaraisiais metais pasirodęs euro zonos neapibrėžtumas, neramumai pietinėje Europoje.

„Be to, sprendžiant euro zonos šalių problemas buvo sukurtas bendras fondas – Europos stabilumo mechanizmas, prie kurio finansiškai turi prisidėti kiekviena euro zonos šalis ir tai taip pat yra viena iš atsargaus požiūrio į narystę euro zonoje priežasčių“,- teigia politologas.

KTU docentė atsargų požiūrį į euro įvedimą sieja ir su kitų šalių patirtimis – sunkumai, su kuriais susidūrė Vokietija, Didžioji Britanija verčia tikėtis panašių euro įvedimų scenarijų. Visgi ryškiausias pavyzdys – kaimyninės šalys. „Nepaisant to, kad estai džiaugiasi euro įvedimu, reikia įvertinti, jog jų bendra ekonominė situacija prieš euro įvedimą buvo žymiai geresnė. Nors visuomenės neketinama atsiklausti, ar norime euro dabar, bendrai nuomonei, mano manymu, didelę įtaką turės kaimynės Latvijos patirtis įsivedus eurą“,- sako docentė.

J. Greblikaitė pastebi, kad euro įvedimas yra tam tikras politinės valios bei spaudimo padarinys, nes Lietuva lieka paskutinioji iš Baltijos šalių be šios bendros valiutos.

Kiek kitaip eurą vertina jaunimas. Pasak Politikos tyrimų ir analizės instituto direktoriaus Mariaus Ulozo, pozityvesniam vertinimui įtakos turi kelionėse įgyta patirtis.

„Jauni žmonės mažiau pasiduoda neigiamai informacijai bei stereotipams, dažniausiai jie neturi didelių santaupų ar turto dėl kurių nuvertėjimo reikėtų jaudintis. Be to, jie dažniau pasinaudoja bendros valiutos teikiamais privalumais – keliaujant, imant paskolas mažesnėmis palūkanomis“, - sako M. Ulozas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Avarija Černobylyje buvo tik siaubo pradžia: žmonių elgesys po katastrofos jiems patiems tapo nuosprendžiu (93)

1986 m. balandžio 26 d. 01:23 vietiniu laiku įvyko didžiausia pasaulyje atominės jėgainės...

Pamatė nepagražintą senatvės Lietuvoje vaizdą: atlikto tyrimo rezultatai šokiravo net pačius tyrėjus (239)

„Daugiau nei 80 proc. respondentų atsakė, kad jie laiko save bendraujančiais asmenimis, tačiau...

Dviejų vaikų mama siunčia žinutę Karbauskiui (176)

Kad ir kiek kritikos šiandien sulauktų valdančioji dauguma su draudimais gerti nustatytu laiku ar...

Edita ir Darjušas Lavrinovičiai jau sūpuoja dukrelę: išrinko ir vardą (50)

Krepšinininkas Darjušas Lavrinovičius su žmona Edita susilaukė dukros. Tai trečioji šeimos...

Patikrino pardavėją – kiek iš tiesų sveria kilogramas braškių

Vasaros pradžia visiems asocijuosi su braškių sezonu. Gerai, jei šias uogas pats augini, nes,...

Vidurio amžiaus krizė neišvengiama, bet labai skirtinga: kaip išlaikyti antrą jaunystę išgyvenantį sutuoktinį (198)

Visą laiką buvo dėmesingas vyras, rūpestingas tėtis ir vieną dieną tiesiog paliko šeimą,...

Penkiakovininkė Laura Asadauskaitė: apie kritiką, santykius su vyru treneriu ir tai, kas padeda tapti pasaulio čempione (8)

Olimpinė čempionė , penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė neslepia, kad be...

Afrikos milžinė pabudo: šuolis į mažmeninę bankininkystę stebina savo mastu (14)

Daugelį metų ignoruodami vartotojus, Nigerijos kreditoriai netikėtai metėsi į mažmeninės...

Viena keisčiausių vietų pasaulyje: čia klestėjo senovės graikų karalystė Afganistane „Tūkstančio miestų“ lobis (18)

Po Aleksandro Makedoniečio mirties jo imperija jau niekada nebebuvo tokia pati. Beveik iš karto...

Menininkė Nomeda Marčėnaitė apie intymumą: tai ne vien seksas

Žinių radijo laidoje „Penktadienio uoga“, kurią veda Agnė Grigaliūnienė , pasirodė retai...