aA
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) Įvairių interesų grupės vadovas – italų kilmės Luca Jahier išskirtinio interviu MyEP metu atskleidė, kas sužlugdė piliečių pasitikėjimą Europos Sąjunga ir pasidalino stebuklingu receptu, padėsiančiu viską pastatyti į savo vietas. Lietuvos vaidmuo, jo manymu, šiame procese labai svarbus.
© Scanpix

EESRK teikia konsultacijas svarbiausioms ES institucijoms - Europos Komisijai, Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui.

Pokalbio pradžioje pašnekovas akcentavo, kad Lietuva yra ypatingai entuziastinga valstybė. „Eurobarometro“ duomenimis, pasitikinčių ES europiečių vidurkis nesiekia 31 proc., 60 proc. žmonių, mano, kad Europa nėra sprendimas, o Lietuvoje 80 proc. mano, kad “Europa yra mūsų ateitis“.

„Globali tendencija Europoje turi du požymius – auga žmonių, kurie praranda pasitikikėjimą ES, skaičius, ir vis daugiau piliečių tiki, kad ES – tai nėra sprendimas. Lietuvoje viskas atvirkščiai. Taigi, tai yra absoliučiai proeuropietiška šalis ir aš labai džiaugiuosi, kad tas švelnus jūsų lyderių politikos brizas susijungs su kitais švelniais brizais Europoje ir jie kartu taps permainų vėju (Wind of changes – angl.k.). Jei Europoje ir toliau vyraus dabartiniai vėjai, tuomet ją ištiks didelė nelaimė – niekas niekuo nebesidomės ir nebedalyvaus ES gyvenime“, - kalbėjo jis.

Pasak L. Jahier, nors Lietuvoje padėtis nėra tokia prasta, kaip visoje ES, nereiškia, kad galima nustoti dirbti ir nebereikia to įdirbio stiprinti, nes entuziazmo nebuvimas gali labai staigiai pakeisti padėtį. Kaip pavyzdį jis pateikė gimtąją Italiją, kuri istoriškai visada buvo proeuropietiška, pasisakė už integraciją, bet per pastaruosius dvejus metus dėl krizės viskas labai pastebimai pasikeitė.

Luca Jahier // European Economic and Social Committee nuotr.
Luca Jahier // European Economic and Social Committee nuotr.

Aiškaus rezultato nebuvimas

Dar vienas aspektas, svarbus stiprinant pastikėjimą Europa, žmonėms turi būti parodomas rezultatas.

„Kai deklaruojami tam tikri dalykai – puiku, bet tai turi atsispindėti ir popieriuje. Viena iš paskutiniųjų didelių diskusijų ES mastu buvo apie darbo vietų kūrimą. Ją inicijavo Europos Komisija 2012 metų birželį. Ir kas sekė po to? Mes vis dar laukiame, kad bus pradėtos dėti pastangos, kad išsakytos idėjos būtų įgyvendintos“, - kalbėjo Briuselio patarėjas.

Faktai, skaičiai ir veiksmai – štai ko reikia Europai, pasak L. Jahier.

„Jei kartais mes manome, kad galime įtikinti, jog Europos Sąjunga gali išleisti 8 mlrd. eurų, kad sutvarkytų finansinę rinką, turime suprasti, kad žmonės nėra kvaili. Ankščiau ar vėliau jie supras, kad ant stalo nėra jokių kitų rezultatų. Taigi, mes turime įgyvendinti tai, kas buvo nutarta. Europa taip pat yra priėmusi ir gerų sprendimų per pastaruosius penkerius metus ir jau daug geriau ir greičiau reaguoja į situacijas“, - sakė jis.

Remdamasis „Eurobarometro“ duomenimis, Įvairių interesų grupės vadovas pabrėžė, kad daugelyje ES šalių poreikiai tie patys – darbas, augimas ir socialinės garantijos yra pagrindinis prioritetas, o tokie dalykai kaip santykių su kitomis šalimis gerinimas ir pan. nueina į antrą planą.

„Tai ženklas, kad visa Europa žiūri ta pačia krypti. Kitas dalykas – ko tikisi piliečiai. Jie nori veiksmų, reakcijos ir pastangų įgyvendinant šiuos prioritetus. Pavyzdžiui, visi pamename blogą sprendimą – finansavimo sustabdymą Erasmus programai. Toje pačioje Lietuvoje Erasmus programa yra antras pagal lūkesčius narystės ES rezultatas. Mes geriname ir didiname tai, kas jau įgyvendinta, tačiau gauname priešingą rezultatą. Mes nepakankamai įsigiliname į tai, ko reikia daugumai ES piliečių“, - apgailestavo MyEP pašnekovas.

Lietuvos vaidmuo

L.Jahier nuomone, Lietuva, būdama pačia entuziastingiausia Baltijos valstybe, kuri siekia kuo geriau integruotis į ES, ir žino, kokios naudos galima gauti iš Europos, turėtų savo entuziazmą perduoti ir kaimyninėms valstybėms. Dabar, pirmininkaudama ES Tarybai, ji turėtų raginti lyderius, kad šie ragintų Europos Komisiją imtis konkrečių veiksmų.

„Aš nekaltinu euroskeptikų ir tų, kurie nustojo pasitikėti Europa, nes jie paprasčiausiai nejaučia jokių rezultatų savo kasdieniame gyvenime. Žmonės mato, kad bankai buvo išgelbėti, bet ne jų darbo vietos, gamyklos, ne jų socialinis gyvenimas, mokyklos ir t.t. Galiausiai žmonės mato, kad finansinės sistemos išgelbėjimui skirtos milžiniškos sumos pinigų – tiek garantijų fondams, tiek Graikijos, Ispanijos, Portugalijos ir dalinai Airijos gelbėjimui. Po visų šių veiksmų Europos Centrinis bankas likvidus. Tuo pačiu metu buvo sumažintas finansavimas socialiniams fondams. Žmonės mato teigiamus darbo rezultatus bankų sistemoje, kas yra gerai ir būtina, nes ten buvo žmonių santaupos, tačiau nėra jokio balanso su kitomis sferomis.

Nusivylęs jaunimas

Paklaustas, ką reikėtų daryti, kad jaunimas labiau tikėtų Europa, italų kilmės politikas akcentavo, kad įkvėpti pasitikėjimui galima tik tada, kai žmonės tiki savo ateitimi ir mato naudą laisvėje, lygybėje ir solidarume.

„Jaunimui reikia perspektyvų. Tu negali jų įkvėpti taupymo programomis. Jos neįkvepia nieko, o tai yra pagrindinis ES darbo rezultatas, kuri mes pateikiame žmonėms“, - pabrėžė jis.

„Mes vartojame blogą sąvoka „Prarasta karta“ (Lost generation – anglų k.). Tačiau ką mes prarandame? Mes prarandame milžinišką nepanaudotą energiją. Jauni žmonės turi labai daug energijos. Mes blokuojame ją, nesukuriame sąlygų, kuriomis jaunimas galėtų dar geriau atsiskleisti. Reikia juos įkvėpti ir suteikti šansą šios energijos proveržiui“, - pažymėjo L. Jahier.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuva gerovės valstybę kuria iš likučių: kol vieni murkdosi skurde, kiti lepinasi privilegijomis (119)

„ Gerovės valstybė “ – šis terminas ne kartą nuskambėjo Gitano Nausėdos rinkiminėje...

Vieniša mama dirbo per du darbus, bet kai prireikė pagalbos, valstybei pasijuto „per turtinga“ (28)

Viena auginau vaikus, dirbau per du darbus, tačiau staiga tapau per turtinga, – taip į DELFI...

Nerimaujama dėl centrinių bankų vaidmens skaitmeninių pinigų revoliucijoje (1)

Pasak Tarptautinių atsiskaitymų banko (Bank for International Settlements, BIS) vadovo, centriniai...

Etan Bernstein ir Ben Waber

Tiesa apie atviruosius biurus: yra priežastys, kodėl jie būna neveiksmingi

Atrodo, kad darbuotojams bendradarbiauti dar niekada nebuvo lengviau. Darbovietėse kabinas pakeitė...

Gydytoja sukritikavo populiarius vaistus nuo peršalimo: pasijaučiate apgaulingai gerai, bet situaciją tik pabloginate

Tikriausiai ne kartą vos pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, skubate į vaistinę ir jau...

Draugas nusprendė papasakoti apie paskutines Freddie Mercury gyvenimo dienas: poelgis mirties patale padėjo jam mirti ramiau

Legendinis grupės „Queen“ vokalistas Freddie Mercury viešai prisipažino apie savo kovą su...

Paneigtas mitas, kad kambariniai augalai naudingi

Drekselio universiteto mokslininkai (JAV) paneigė mitą apie tai, kad kambariniai augalai valo orą...

Praėjo 3 metai, kol Kornelija išdrįso pasakyti, kas su ja vyksta: simptomai tokie baisūs, kad gyvenimui vietos nebelieka (12)

Dvigubas gyvenimas: vienas – išoriniame pasaulyje, kitas – kai lieki vienas su savimi. Daugybė...

Staigmena Vilniaus vairuotojams: greičio matuokliai Vakariniame aplinkkelyje ėmė veikti kitaip (104)

Prie Vilniaus Vakarinio aplinkkelio eismo tvarkos įpratę vairuotojai sulaukė staigmenos. Trys...

Slaptos policijos operacijos užkulisiai – kaip buvo sulaikytas ginkluotas narkotikų prekeivis (79)

Ką jaučia pareigūnai, kurie privalo sulaikyti ginkluotą ir nelabai ką prarasti turintį...