aA
Lietuva išlieka viena pirmaujančių valstybių pagal ES paramos panaudojimą, skelbia naujausias tarptautinės audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovės KPMG tyrimas.
© Shutterstock nuotr.

KPMG analitikų atliktame tyrime buvo įvertinta Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybių pažanga panaudojant Europos Sąjungos (ES) paramos fondų lėšas 2007–2012 metais.

Palyginti su kitomis VRE regiono šalimis, Lietuva yra viena efektyviausiai ES paramą panaudojančių valstybių – pagal sudarytų finansavimo sutarčių rodiklį Lietuva su Estija dalijasi 3 vietą tarp 10 regiono valstybių, o pagal išmokėtų lėšų rodiklį kartu su Estija pirmauja.

„Bendrame regiono kontekste Lietuva atrodo tikrai neblogai – tiek pagal sudarytas finansavimo sutartis, tiek pagal išmokėtas lėšas gerokai viršija regiono šalių vidurkį. Dabartinis ES lėšų panaudojimo tempas leidžia tikėtis, kad Lietuva maksimaliai efektyviai panaudos likusią ES paramą“, – tyrimo rezultatus komentavo „KPMG Baltics“ partneris Domantas Dabulis.

Pasak „KPMG Baltics“ partnerio, nepaisant gerų dabartinių ES panaudojimo rodiklių, ES paramą įgyvendinančios institucijos turi tinkamai pasirengti naujam 2014–2020 metų finansinio programavimo laikotarpiui. Numatoma, kad nauju programavimo laikotarpiu ES daugiau dėmesio skirs lėšų panaudojimo rezultatams įvertinti ir griežtins paramos panaudojimo kontrolę.

Lietuva – tarp ES lėšų panaudojimo lyderių

Iš Lietuvai 2007–2012 metams numatyto 23,4 mlrd. litų biudžeto, jau sudaryta finansavimo sutarčių už 21,14 mlrd. litų, t. y. 91 proc. visos numatytos sumos. Tokį patį panaudojimo rodiklį pasiekė ir Estija. Geresnį pasirašytų finansavimo sutarčių rodiklį pasiekė tik Bulgarija (100 proc.) ir Latvija (94 proc.). Prasčiausiu rodikliu pasižymėjo Slovėnija (72 proc.) ir Rumunija (71 proc.). Bendras regiono šalių vidurkis siekė 83 proc.

Iš viso 2007–2012 metams numatyto biudžeto Lietuva paramos gavėjams išmokėjo 13,77 mlrd. litų, arba 59 proc. visų numatytų lėšų. Pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja kartu su Estija (59 proc.), o toliau – Čekija (57 proc.) ir Latvija (56 proc.). Sąrašo pabaigoje – Rumunija, paramos gavėjams išmokėjusi vos 12 proc. numatytų lėšų. Bendras VRE šalių išmokėtų lėšų vidurkis siekia 44 proc.

2007–2012 metais Lietuvoje pasirašytų finansavimo sutarčių rodiklis infrastruktūros sektoriuje siekė 93 proc., žmogiškojo kapitalo – 92 proc., tyrimų ir plėtros bei informacinių technologijų – 90 proc., o techninei pagalbai – 53 proc.

KPMG tyrimas atskleidė, kad skirtingose VRE valstybėse ES parama sudaro nuo 11,6 proc. iki 25,5 proc. metinio šalių bendrojo vidaus produkto (BVP). 2012 metais Lietuvoje ES parama sudarė 20,7 proc. BVP. 2007–2013 metais VRE šalys kartu gali panaudoti 624,1 mlrd. litų ES paramą, kuri skirta ekonominei ir socialinei plėtrai.

ES fondų VRE įsisavinimo 2007–2012 metų tyrimą atliko KPMG Vidurio ir Rytų Europos viešojo sektoriaus komanda, surinkusi informaciją iš KPMG biurų regiono šalyse. Tyrimas apėmė 2007–2013 metų finansinės perspektyvos struktūrinių fondus: Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą bei Europos socialinį fondą. Kaip panaudojami bendros žemės ūkio ir bendros žuvininkystės politikos fondai, tiriama nebuvo.

Apie KPMG:

KPMG – pasaulinis audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklas, veikiantis 156 pasaulio šalyse ir turintis 152 000 dirbančių specialistų. KPMG Lietuvoje yra viena lyderiaujančių mokesčių, audito ir konsultavimo paslaugų teikėjų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Apklausoje dėl išlaidų kariuomenei – nedviprasmiškas signalas valdžiai (65)

Lietuva gynybai šiuo metu skiria beveik 2 proc. BVP. Krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas,...

Siūlo nebemokėti atostoginių: darbuotojas turėtų pats susitaupyti nuo algos (39)

Kilusi diskusija dėl atostoginių mokėjimo tvarkos sulaukia dviprasmiškų vertinimų. Ekonomistų...

Šie specifiniai Rytų Vokietijos prekės ženklai išliko ir žlugus komunizmui (1)

Rytų Vokietija negarsėjo kaip vartotojų teisių gynimo bastionas, ir kai Berlyno siena griuvo...

Mokslų daktarės analizė: kas geriau – sviestas ar margarinas? (231)

Diskusijos apie tai, kas tinkamiau jūsų sveikatai, – margarinas ar sviestas , tęsiasi jau...

Mokyklos valgyklos maiste – gyvos kirmėlės (182)

Vakar Radviliškio rajono Lizdeikos gimnazijoje pietavusi moksleivė perlinių kruopų košėje rado...

Ar sergančio medžio šakeles galima naudoti kaip skiepūglius

Kartais visai akivaizdu, kad kuri nors sode žaliuojanti obelis skaičiuoja paskutines savo dienas,...

Atsakymas į amžiną lietuvių klausimą: kas pigiau – statyti namą pačiam ar jį nusipirkti (200)

Daugelis svajoja apie nuosavą būstą, tačiau tokias mintis dažnai sutrikdo klausimas, kas pigiau...

Šilumos sulauksime daugiau, tačiau geros naujienos tuo ir baigiasi (2)

Artimiausią parą per šalį slinks atmosferos frontas. Naktį dangus bus niūrus ir pilkas....

Ekspertai įvertino apkalbas sukėlusį įvaizdį: prašauta, ir tai – ne dėl apnuogintos krūtinės (292)

Gili iškirptė – anokia naujiena tarp Lietuvos ar užsienio pramogų pasaulio žvaigždžių; ir...