aA
„Vietoje to, kad formuotume Europos Sąjungos (ES) darbotvarkę ir vadovautume ES Tarybos darbui, mes prieš savo valią galime būti įtraukti į procesus, kurių sėkmingam valdymui Latvija neturi nei reikiamų pajėgumų, nei patirties“, - mano Latvijos užsienio politikos instituto vadovas Andris Sprudas.
© Autoriaus nuotr.

Kaip rašo „Neatkarigas Rita Avize“, užsienio politikos ekspertas A. Sprudas priminė, kad 2015 m. pavasarį, kai Latvija perims pirmininkavimą ES, Ukrainoje planuojami prezidentiniai rinkimai. Nors situacijos Ukrainoje vystymasis sunkiai prognozuojamas, A. Sprudas mano, jog rinkimai šioje balansuojančioje tarp Rusijos ir ES valstybėje ir vėl gali sukelti protestus bei masinius neramumus. Tokiu atveju Latvijai tektų atstovauti ES Tarybą šio konflikto sureguliavimo procese, nes, pagal nustatytą tvarką, pirmininkaujančiai valstybei tenka atstovauti ES Tarybą tiek ES, tiek ir už jos ribų. Tai Latvijai gali tapti sunkiai įvykdoma užduotimi.
 
„Ukraina – tai, be jokios abejonės, didžiulis socialinis fenomenas, tai ne Moldova ar Gruzija, kur pasitelkusi glaudžius tarpvalstybinius santykius Latvija galėtų tapti konfliktų sprendimo tarpininke. 2015 m. mes perimsime ES pirmininkavimą, todėl, norėsime mes to ar ne, mums teks prisiimti tarpininko vaidmenį. Vertėtų iškelti klausimą, ar mūsų pirmininkavimas nebus pagrobtas, ar mes netapsime įvykių Ukrainoje įkaitais? Nesame didelė valstybė, galinti kažką pagerinti iš esmės kaip, pavyzdžiui, tai padarė tuometinis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarcozy, padėjęs išspręsti Gruzijos klausimą“, - samprotavo A. Sprudas.
 
Taip pat jis priminė, kad Rusiją labai domina galimybė išlaikyti Ukrainą savo įtakos zonoje, o tai dar viena priežastis šiai valstybei pamėginti įtakoti mūsų darbą pirmininkavimo ES periodu. Pirmaisiais situacijos paaštrėjimo ženklais gali tapti Rusijos pareiškimai dėl latviškų maisto gaminių neatitikimo Rusijos standartams.
 
Padarius prielaidą, kad įvykiai Ukrainoje paskatino Rusiją pradėti paruošiamuosius darbus, skirtus Latvijos pirmininkavimo ES tyčiniam žlugdymui, pasitelkus ekonominius instrumentus, kalbant apie mūsų prekybininkų darbą Rusijoje, kol kas nėra jokio pagrindo nerimui.
 
Latvijos investicijų ir plėtros agentūros atstovo Ukrainoje Artiso Kotano teigimu, yra apstebėta, jog dėl politinio nepastovumo ir neramumų mažėja mūsų prekybininkų domėjimasis šia valstybe. A. Kotano manymu, nevertėtų tikėtis reikšmingų pokyčių, nebent situacija stipriai pablogėtų. Iš tiesų, lyginant su kitomis valstybėmis, Ukraina dėl aukštų muito mokesčių niekada ir nebuvo ypatingai stipriai mėgstama tarp Latvijos prekybininkų, nors 2012 m. prekybinis pajėgumas tarp Latvijos ir Ukrainos pasiekė dar nematytas aukštumas.
 
„Tie prekybininkai, kurie dirba su Ukraina ir kreipiasi į Latvijos investicijų ir plėtros agentūrą, daro tai ir toliau. Tiesa, būna, kad prekybininkai atšaukia iš anksto suplanuotus vizitus, nes perskaito informaciją apie neramumus Kijeve, tačiau tai tik vienetiniai atvejai“, - patikino A. Kotanas.

Savo ruožtu, ekonomistas Uldis Osis įspėja, jog skirtingų Ukrainos politinių jėgų konfrontacija gali padalinti Ukrainą į dvi skirtingas vertybes puoselėjančias dalis: viena jų būtų draugiškesnė Rusijai, tuo tarpu kita – ES.
 
„Egzistuoja scenarijus, apie kurį nėra kalbama, tačiau apie jį visi žino. Ukraina gali būti padalinta į vakarinę ir rytinę dalis. Tačiau šiuo metu yra aišku, kad šalies vakarinė dalis siekia bendradarbiauti su ES, tuo tarpu rytinė siekia suartėti su Rusija. Šiame kontekste vakarinė Ukrainos dalis gali tapti patrauklesnė prekybininkams iš Latvijos“, - pareiškė U. Osis. Darant prielaidą, kad rytinė pramoninė Ukrainos dalis gali tapti mažiau draugiška prekybininkams iš Latvijos, mūsų verslininkai gali sėkmingai plėtoti veiklą maisto ir žemės ūkio pramonės srityse.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gentvilas siunta dėl Šimašiaus kuriamo komiteto: nebevaidinkite, kad su mumis kuriate liberalią visuomenę (3)

Vilniaus meras, vienas liberalų sąjūdžio lyderių Remigijus Šimašius pranešė, kad sieks...

Dr. Kjellas Nordstromas: tai, kas šiuo metu vyksta, pasaulį pakeis negrįžtamai (37)

Pasaulis, kuriame nebeįmanoma nieko prognozuoti. Toks, kuriame viskas skaitmenizuojama, o tada –...

Prieš dešimtmetį šlovės spinduliuose maudęsis Vitalijus Autukas: nežinau, kas būtų, jei būčiau likęs Lietuvoje (3)

Vitalijus Autukas – atrodytų, tokia girdėta ir taip gerai pažįstama pavardė, tačiau mintyse...

Vengdami mokesčių už stovėjimą, vairuotojai ėmėsi radikalių kovos priemonių (63)

Vilniuje vis augant mokamų stovėjimo vietų skaičiui, į darbus automobiliais važiuojantys ir jų...

Jolanta Blažytė: apie santykius su buvusiu vyru ir ką reiškia būti labai turtinga moterimi (15)

Viena įtakingiausių Lietuvos verslininkių Jolanta Blažytė pasakoja, kad verslą kūrė, nes buvo...

Lietuvis sukūrė filmuką užsieniečiams, kuriame – visa tiesa apie Lietuvą (72)



Turbūt dažnas lietuvis užsienyje yra susidūręs su klausimu: „kas ta Lietuva ?“...

Žinoma žurnalistė liko šokiruota to, ką pamatė uždarytoje Panevėžio rajono mokykloje (123)

Žurnalistė ir televizijos laidų vedėja Daiva Žeimytė -Bilienė praėjusią savaitę...

Po dailininkės nužudymo – tiesos paieškos: ar reikia paimti paskolą, kad būtų įvykdytas teisingumas? (6)

Lietuvoje teisingumą vykdo ne tik teismai, bet ir prokuratūra. Taip mano prieš trejus metus...

Butkevičiaus įspėjimas: Lietuva jau kelis mėnesius nesurenka pagrindinių mokesčių (207)

Buvęs premjeras iš socialdarbiečių frakcijos Seime Algirdas Butkevičius perspėja, kad reikėtų...