aA
„Vietoje to, kad formuotume Europos Sąjungos (ES) darbotvarkę ir vadovautume ES Tarybos darbui, mes prieš savo valią galime būti įtraukti į procesus, kurių sėkmingam valdymui Latvija neturi nei reikiamų pajėgumų, nei patirties“, - mano Latvijos užsienio politikos instituto vadovas Andris Sprudas.
© Autoriaus nuotr.

Kaip rašo „Neatkarigas Rita Avize“, užsienio politikos ekspertas A. Sprudas priminė, kad 2015 m. pavasarį, kai Latvija perims pirmininkavimą ES, Ukrainoje planuojami prezidentiniai rinkimai. Nors situacijos Ukrainoje vystymasis sunkiai prognozuojamas, A. Sprudas mano, jog rinkimai šioje balansuojančioje tarp Rusijos ir ES valstybėje ir vėl gali sukelti protestus bei masinius neramumus. Tokiu atveju Latvijai tektų atstovauti ES Tarybą šio konflikto sureguliavimo procese, nes, pagal nustatytą tvarką, pirmininkaujančiai valstybei tenka atstovauti ES Tarybą tiek ES, tiek ir už jos ribų. Tai Latvijai gali tapti sunkiai įvykdoma užduotimi.
 
„Ukraina – tai, be jokios abejonės, didžiulis socialinis fenomenas, tai ne Moldova ar Gruzija, kur pasitelkusi glaudžius tarpvalstybinius santykius Latvija galėtų tapti konfliktų sprendimo tarpininke. 2015 m. mes perimsime ES pirmininkavimą, todėl, norėsime mes to ar ne, mums teks prisiimti tarpininko vaidmenį. Vertėtų iškelti klausimą, ar mūsų pirmininkavimas nebus pagrobtas, ar mes netapsime įvykių Ukrainoje įkaitais? Nesame didelė valstybė, galinti kažką pagerinti iš esmės kaip, pavyzdžiui, tai padarė tuometinis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarcozy, padėjęs išspręsti Gruzijos klausimą“, - samprotavo A. Sprudas.
 
Taip pat jis priminė, kad Rusiją labai domina galimybė išlaikyti Ukrainą savo įtakos zonoje, o tai dar viena priežastis šiai valstybei pamėginti įtakoti mūsų darbą pirmininkavimo ES periodu. Pirmaisiais situacijos paaštrėjimo ženklais gali tapti Rusijos pareiškimai dėl latviškų maisto gaminių neatitikimo Rusijos standartams.
 
Padarius prielaidą, kad įvykiai Ukrainoje paskatino Rusiją pradėti paruošiamuosius darbus, skirtus Latvijos pirmininkavimo ES tyčiniam žlugdymui, pasitelkus ekonominius instrumentus, kalbant apie mūsų prekybininkų darbą Rusijoje, kol kas nėra jokio pagrindo nerimui.
 
Latvijos investicijų ir plėtros agentūros atstovo Ukrainoje Artiso Kotano teigimu, yra apstebėta, jog dėl politinio nepastovumo ir neramumų mažėja mūsų prekybininkų domėjimasis šia valstybe. A. Kotano manymu, nevertėtų tikėtis reikšmingų pokyčių, nebent situacija stipriai pablogėtų. Iš tiesų, lyginant su kitomis valstybėmis, Ukraina dėl aukštų muito mokesčių niekada ir nebuvo ypatingai stipriai mėgstama tarp Latvijos prekybininkų, nors 2012 m. prekybinis pajėgumas tarp Latvijos ir Ukrainos pasiekė dar nematytas aukštumas.
 
„Tie prekybininkai, kurie dirba su Ukraina ir kreipiasi į Latvijos investicijų ir plėtros agentūrą, daro tai ir toliau. Tiesa, būna, kad prekybininkai atšaukia iš anksto suplanuotus vizitus, nes perskaito informaciją apie neramumus Kijeve, tačiau tai tik vienetiniai atvejai“, - patikino A. Kotanas.

Savo ruožtu, ekonomistas Uldis Osis įspėja, jog skirtingų Ukrainos politinių jėgų konfrontacija gali padalinti Ukrainą į dvi skirtingas vertybes puoselėjančias dalis: viena jų būtų draugiškesnė Rusijai, tuo tarpu kita – ES.
 
„Egzistuoja scenarijus, apie kurį nėra kalbama, tačiau apie jį visi žino. Ukraina gali būti padalinta į vakarinę ir rytinę dalis. Tačiau šiuo metu yra aišku, kad šalies vakarinė dalis siekia bendradarbiauti su ES, tuo tarpu rytinė siekia suartėti su Rusija. Šiame kontekste vakarinė Ukrainos dalis gali tapti patrauklesnė prekybininkams iš Latvijos“, - pareiškė U. Osis. Darant prielaidą, kad rytinė pramoninė Ukrainos dalis gali tapti mažiau draugiška prekybininkams iš Latvijos, mūsų verslininkai gali sėkmingai plėtoti veiklą maisto ir žemės ūkio pramonės srityse.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Apklausoje dėl išlaidų kariuomenei – nedviprasmiškas signalas valdžiai (233)

Lietuva gynybai šiuo metu skiria beveik 2 proc. BVP. Krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas,...

Siūlo nebemokėti atostoginių: darbuotojas turėtų pats susitaupyti nuo algos (146)

Kilusi diskusija dėl atostoginių mokėjimo tvarkos sulaukia dviprasmiškų vertinimų. Ekonomistų...

Šie specifiniai Rytų Vokietijos prekės ženklai išliko ir žlugus komunizmui (8)

Rytų Vokietija negarsėjo kaip vartotojų teisių gynimo bastionas, ir kai Berlyno siena griuvo...

Po krepšiais dominavęs Sabonis solidžiai prisidėjo prie ketvirtos paeiliui „Pacers“ pergalės

Domantas Sabonis vėl ant parketo buvo viena ryškiausių figūrų, o Indianos „Pacers“ (7/4)...

Atlikite trumpą testą ir sužinosite, ar turite riziką susirgti cukriniu diabetu

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad lapkričio 14 d. minima Pasaulinė diabeto...

Įmonė atsisakė tradicinių buhalterių: dabar kas mėnesį sutaupo keturženkles sumas (5)

Jau kurį laiką garsiai kalbama, kad dėl automatizacijos kai kurių specialybių atstovai...

Kai akiniai jau nepadeda, vienintelis kelias – operacija: ką būtina apie ją žinoti

Akis – tarytum mažas optikos prietaisas, leidžiantis mums matyti, tačiau tą patį vaizdą...

Veneciją užliejo aukščiausias potvynis per 50 metų žuvo žmogus

Veneciją antradienį vakare užliejo aukščiausias per daugiau kaip 50 metų potvynis , tad...

8 būdai, kaip apsisaugoti nuo plepių žmonių (2)

„Nepaprastai įdomi“ istorija apie močiutę, katiną arba nutikimą pakeliui į darbą: yra...