aA
Vasario 4 d. Europos Parlamente Strasbūre buvo minima Europos epilepsijos diena. Šios dienos, kuri tradiciškai minima antrąjį vasario pirmadienį, tikslas – informuoti plačiąją visuomenę apie sergančiųjų epilepsija problemas.
© DELFI / Tomas Vinickas

Europos epilepsijos diena minima nuo 2011 metų, kai 2010 m. Tarptautinis Epilepsijos Biuras (IBE), vienijantis epilepsija sergančių asmenų organizacijas visame pasaulyje, ir Tarptautinės lygos prieš epilepsiją Europos komisija nusprendė minėti šią dieną.

Remiantis IBE duomenimis, vidutiniškai vienas žmogus iš 100 serga epilepsija, 80 proc. visų epilepsijos ligos atvejų tenka besivystančių šalių gyventojams. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 50 mln. žmonių visame pasaulyje serga epilepsija, o Europoje šis skaičius siekia net 6 milijonus.

Epilepsija yra aiškiausias neurologinio susirgimo pavyzdys, būklė, kuriai yra būdingi pasikartojantys centrinės nervų sistemos kilmės priepoliai. Kaip ir daugelį kitų, šią ligą lemia aplinkos ir genetinių veiksnių kombinacija. Naujausi tyrimai besivystančiose ir išsivysčiusiose šalyse rodo, kad jei taikomas tinkamas gydymas, iki 70 proc. šia liga sergančių asmenų gali gyventi produktyvų ir visavertį gyvenimą. Apmaudu, bet besivystančiose šalyse net 90 proc. sergančiųjų nėra taikomas tinkamas gydymas. Nors epilepsija yra išgydoma liga ir jos gydymui skirti medikamentai yra ekonomiškai prieinami, pastebima, kad specialistai, gydantys epilepsija sergančius asmenis, dažnai neturi pakankamai specialių žinių, kai kuriose šalyse vaistai, skirti epilepsijos gydymui, sunkiai prieinami, trūksta diagnostikos įrenginių.

„Didžiulis šios ligos mastas sąlygoja socialines ir ekonomines problemas, su kuriomis susiduria sergantieji. Ši liga neretai priimama kaip gėda, o ja sergantieji neretai patiria diskriminaciją kasdieniame gyvenime. Siekiant išvengti fizinio, psichologinio ir socialinio pažeidžiamumo epilepsija sergantiems asmenims ir jų šeimos nariams būtina visuomenės parama ir solidarumas", – teigė europarlamentarė L. Andrikienė. „Valstybė, visuomenė, nevyriausybinės organizacijos ir sergantieji epilepsija turi dalyvauti problemos sprendime. Valstybė privalo užtikrinti šia liga sergančių asmenų gydymą, reabilitaciją, socialinę integraciją, o visuomeninės organizacijos turi tinkamai atstovauti šių asmenų interesus, įvairiomis programomis / projektais padėti integruotis į visuomenę, gyventi visavertį gyvenimą. Galiausiai patys sergantieji turi dalyvauti visuose šiuose procesuose, nepaisant to, kad galbūt jaučia psichologinį diskomfortą ar net socialinę atskirtį", – pabrėžė L. Andrikienė.

L. Andrikienė yra viena Europos Parlamento Rašytinio pareiškimo dėl epilepsijos autorių. Šis Pareiškimas be balsavimo buvo priimtas Europos Parlamente 2011 m. rugsėjo 15 d., nes po juo pasirašė rekordinis europarlamentarų skaičius – net 459, didžiausias Europos Parlamento istorijoje.

Epilepsija turi rimtų ekonominių pasekmių, susijusių su sveikatos priežiūros poreikiais, priešlaikine mirtimi ir sumažėjusiu darbo našumu. Diskriminacija ir socialinė stigma (fizinis, psichologinis ar socialinis nukrypimas nuo kultūriškai nusistovėjusių normų), sąlygojančios ilgalaikį ir nuolatinį asmens ar jo sugebėjimų nuvertinimą – štai kas dažniausiai baugina sergančiuosius ir jų artimuosius, o ne ligos sukeliami padariniai (traukuliai) fizine prasme. Taip pat neretai šiems asmenims yra taikomi apribojimai sveikatos ir gyvybės draudimo srityje, gali būti apribojama galimybė gauti vairuotojo pažymėjimą, jie susiduria su barjerais, siekdami įgyti kai kurias profesijas ir kita.

Parengė Airida Dapkutė

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Navickas prarastus atlyginimus mokytojams žada kompensuoti per kelerius metus (208)

Mokytojai streikuoja jau nuo lapkričio 12 dienos, nuo lapkričio 28 dalis mokytojų budi ir derybų...

Sulaukus baltų Kalėdų suspaus šaltis – laukia dviženklis minusas (53)

Paskutinė savaitė iki Kalėdų bus žiemiškai šalta ir balta. Šalčio netruks ir per šventes...

Lietuvos miestų žaliaskarių kova: išrinkite mieliausią balsuokite

Sakoma, kad žolė kitur žaliasnė. O kaip su kalėdinėmis eglutėmis? Šį kartą DELFI ragina...

Netikėčiausi apdrausti kroviniai – delfinai, šaldyti graužikai ir istorinės relikvijos

Mūsų šalies draudimo bendrovėse apdraudžiami ne tik įprasti kroviniai , bet ir transportuojami...

Meilutytei vaikų linkėjęs Juozaitis: sidabras 25 metrų baseine? Ne kažin kas (244)

Monrealio olimpinėse žaidynėse 1976-aisiais bronzos medalį 100 m krūtine plaukime iškovojusį...

Naujo „Volvo S60“ testas: kokybė švediška, bet pagaminta JAV

Po visai neseniai įvykusio naujojo „ Volvo V60 “ pristatymo sulaukiau kvietimo apsilankyti ir...

Sniegas sukaustė Vilnių – miestas dūsta spūstyse, pasipylė eismo įvykiai (94)

Kone visą parą besitęsiantis snygis vairuotojams tapo rimtu išbandymu. Spūstys miesto gatvėse...

Kaunas siūlo geriausią darbą už 1000 eurų, bet niekas netrykšta noru jo imtis (206)

Viešoje erdvėje galima pastebėti reklamų, kviečiančių rinktis naują profesiją. „Kaunas...

Burnoje tirpstantys Beatos Nicholson pyragėliai su kopūstais: ilgai vargti nereiks (11)

Naminiams pyragėliams puikiai tiks sluoksniuota tešla , kurios nesunku įsigyti kiekvienoje...

Laikysenos principas, kuris gali padėti išvengti daugybės nepagydomų ligų (1)

Cantienica laikysenos metodas gali būti laikomas viena didžiausių XXa. inovacijų sveikatos...