aA
Pavadinime įrašytos sparnuotos frazės reikšmė daugeliui yra žinoma: kalbama apie kokį nors politinį ar visuomeninį reiškinį, kuris išnykęs netrukus atsiranda kita forma, išlaikęs ankstesniojo reiškinio esmę. Senais laikais šiais žodžiais Prancūzijoje pro Versalio rūmų langus liaudžiai būdavo pranešama apie senojo karaliaus mirtį ir tai, kad soste jau sėdi jo paveldėtojas, tokiu būdu pabrėžiant karališkojo valdymo tęstinumą.
Laima Andrikienė
© Scanpix

Šis straipsnis – apie euro įvedimą Lietuvoje. Perfrazavus aukščiau paminėtą frazę būtų galima sušukti: Litas mirė! Tegyvuoja euras! Nors būtent šie žodžiai tiksliausiai išreikštų euro įvedimo Lietuvoje esmę, nedrįsčiau pasirašyti straipsnio tokiu pavadinimu. Priežastis – paprasta: žinau, kaip lietuviai laukė lito įvedimo. Žinau, kad daugeliui piliečių, ypač tų, kurie mena tarpukario Lietuvą, litas – ne vien valiuta, pinigai, kuriais atsiskaitoma. Tai – vienas mūsų atkurto valstybingumo simbolių, Lietuvos nepriklausomybės išraiškų.

Ar Lietuva pasirengusi priimti eurą?

Beveik kiekvieną savaitgalį būnu Lietuvoje, susitinku su žmonėmis miestuose ir miesteliuose. Su gimnazistais, studentais, mokytojais, dėstytojais, darbininkais, ūkininkais, verslininkais, savivaldos atstovais, pensininkais – pati įvairiausia publika ateina į susitikimus. Nė vienas susitikimas neapsieina be diskusijos apie eurą, galimas jo įvedimo pasekmes. Beveik visur prašau žmonių balsuoti, surengiame mini referendumą: kas už tai, kad 2015 m. sausio 1 d. Lietuva jau turėtų eurą, kas prieš, kas susilaiko? Visur, beveik be išimčių, dauguma kelia rankas prieš, už euro įvedimą – viena kita pakelta ranka... Po balsavimo kalbamės, aiškinamės ir, atrodo, vieni kitus suprantame. Kovo viduryje viename Jurbarko rajono seniūnijos centre išgirdau visai atvirą komentarą: koks mums skirtumas? Juk vis tiek pinigų neturime, tai ar litų neturime, ar eurų – jokio skirtumo. Va, jei pinigų padaugėtų, būtų kitas reikalas...

O Vyriausybė ir Seimas, kaip suprantu, abejonių jau nebeturi – euras Lietuvoje bus, nuo kitų metų pradžios. Kovo 17 d. Europos Parlamente Briuselyje Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdyje dalyvavo mūsų Finansų ministras R. Šadžius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas, svarstytas klausimas – galimas euro įvedimas Lietuvoje. Tą dieną per Lietuvos radijus jau girdėjau ir Finansų ministro, ir Lietuvos komercinių bankų asociacijos atstovų komentarus, kurie abejonių nepaliko: euras Lietuvoje bus, nuo 2015 m. sausio 1 dienos. Galutiniai sprendimai bus padaryti liepos mėnesį, tačiau jau dabar laikas visiems ruoštis euro įvedimui. Kainų šuolio Lietuvoje nelaukiama, nieko panašaus neįvyko nei Latvijoje, nei Estijoje. Tai ką gi – tegyvuoja euras?

Ką kiekvienas turėtume žinoti apie eurą:

– Euras atsirado apyvartoje 2002 m. sausio 1 d., taigi, vos prieš 12 metų.

– Šiuo metu eurą turi 18 iš 28 Europos Sąjungos valstybių narių. Paskutinė prie euro zonos prisijungė ir eurą įsivedė mūsų kaimynė Latvija – šių metų sausio 1 dieną.

– Estija prie euro zonos prisijungė 2011 m. sausio 1 dieną.

– Be jau minėtų Latvijos ir Estijos, eurais atsiskaitoma Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Airijoje, Portugalijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Belgijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Suomijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Kipre, Maltoje ir Slovakijoje (šios valstybės priklauso euro zonai).

– Nepaisant pasaulį ir euro zoną krėtusių finansinių krizių euras išlieka antra pagal svarbą pasaulio valiuta po JAV dolerio: beveik trečdalis visų pasaulio užsienio valiutos rezervų yra laikomi eurais.

Euro įvedimo Lietuvoje pliusai ir minusai: nauda ar nuostoliai?

Nuomonių tenka girdėti visokių, nuo pamatuoto nerimo iki visiškų nesąmonių. Į visažinius nepretenduodama pasidalinsiu ta informacija, kuria disponuoju ir kuri man leidžia ramiai pasitikti eurą.

Kitų šalių patirtis rodo, kad tikėtina įtaka kainų lygiui – minimali, 0,2-0,3 procento. Tai reiškia, kad jei daiktas ar paslauga kainavo 100 litų, tai kaina gali padidėti 20-30 centų. Be to, Lietuvoje yra numatytos kainų kilimą stabdančios priemonės: privalomas kainų skelbimas litais ir eurais, aktyvi kainų stebėsena, sąžiningo verslo memorandumas.

Turime įvertinti ir dar vieną svarbią aplinkybę: nuo 2002 m. litas yra pririštas prie euro. Kiekvienas litas yra padengtas eurais, ir mes esame visiškai priklausomi nuo Europos centrinio banko, nuo sprendimų, kuriuos priima euro zonos valstybių ministrai. Dabar sprendimai priimami mums nedalyvaujant, bet visas sprendimų pasekmes mes patiriame, nes esame ES vieningos rinkos dalis. Kai Lietuva įsives eurą, Lietuvos atstovai sėdės prie Europos centrinio banko valdančiosios tarybos stalo ir galės daryti įtaką priimamiems sprendimams.

Verslininkai geriausiai supranta euro įvedimo naudą: Lietuvos narystė euro zonoje reiškia pigesnes paskolas, mažesnes palūkanų normas, mažesnes valiutų keitimo išlaidas, didesnį Lietuvos patrauklumą užsienio investicijoms. Ekspertai skaičiuoja, kad euro įvedimo Lietuvoje išlaidos sudarys apie 2 mlrd. litų, o nauda – apie 40 milijardų litų. Palyginti abu skaičius nesunku.

Ir dar: Lietuvos Vytis ant euro monetų pasklis po visą euro zoną, visas 18 Europos valstybių, kuriose gyvena 330 milijonų gyventojų. Tebus euras. Kol kas dar ne savas, labiau svetimas, bet gyvensime su juo. Jau nuo kitų metų sausio 1-osios.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Užkalnis. Niekas nenorėjo dirbti (115)

Buvo toks filmas iš sovietinių laikų: „Niekas nenorėjo mirti“. Su šiomis dienomis niekaip...

Reto grožio eglės puošia ne tik Vilnių ir Kauną: išrinkite mieliausią Lietuvos eglutę (67)

Kalėdinės nuotaikos pasklido po visą Lietuvą – šventėms ruošiasi ir didesni, ir mažesni...

Venckienės sūnus Karolis: galėjome bėgti į Meksiką, bet mes tikėjomės, kad mama nebus išduota Lietuvai (303)

Neringos Venckienės sūnus Karolis Venckus LNK laidai „Bus visko“ papasakojo apie gyvenimą...

Būsto rinka – visų laikų pike: kaip toliau keisis kainos ir palūkanos (25)

Trečiąjį šių metų ketvirtį būsto įperkamumo tendencijos Lietuvoje ir kitose Baltijos...

Liga, kuri prasideda nekaltu odos niežėjimu, o baigiasi sąnarių persodinimu: kam susirgti – didžiausia rizika? (82)

Sonata jau 25 metus serga žvyneline . Ji susirgo būdama vos 20 metų, kai dar studijavo. Ši liga...

Penkiametė, spaudžiant 35 laipsnių speigui, išgelbėjo vos 1,5 metukų mažylį

Viena namuose Aliaskos kaime palikta penkiametė, dingus elektrai, čiupo į glėbį pusantrų metukų...

Gyvai / „Kitokie pasikalbėjimai“ su Benu Aleksandravičiumi (1)

Kaip teisingiausiai reikėtų apibūdinti Beną? Užduotis – ne iš lengvųjų. Jis – itin...

Lietuvis nustebo pamatęs sąskaitą už langus ir duris: o atrodė, kad brangiausia – jau praeityje (16)

A++ klasė, 100 tūkst. eurų už 100 kv. metrų namą ir 500 eurų namo išlaikymui per metus. Ar tai...

Į teismą Lietuvos valstybę padavęs generalinis prokuroras teigia prieš ją nekovojantis papildyta Skvernelio komentaru (169)

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sako nekovojantis prieš valstybę ieškiniu dėl darbo...