aA
Šiuo metu išgyvename laikus, kai senosios politinės galios ėmė klibėti, o ekonominių ir politinių jėgų žemėlapis lėtai, bet užtikrintai mainosi. Labiausiai šios permainos matyti kalbant apie šalių plėtrą į Arkties regioną bei Kinijos ir Rusijos interesus. Tačiau susirūpinimą kelia Europos Sąjungos šalių abejingumas vykstantiems procesams – apie tai susitikime su žurnalistais kalbėjo Europos parlamento narė Laima Andrikienė.
Laima Andrikienė
Laima Andrikienė
© DELFI / Domantas Pipas

Arkties regionas sulaukia vis daugiau didžiųjų valstybių susidomėjimo. Dėl įtakos Arktyje ypač intensyviai kovoja Rusija ir Kinija. Deja, ES interesas šioje teritorijoje vis dar labai menkas, daugiausia apsiribojantis aplinkosaugos problemų sprendimu.

Kova dėl Arkties: ES – ant atsarginių suolelio

„Arkties regionas nėra vienas iš ES prioritetų. Atitinkamai, resursų skyrimas yra labai ribotas. Dėl to mes tampame antros lygos žaidėjai tame regione. ES dalyvauja Arkties taryboje, bet mes neatliekame vaidmens, kurį iš tikrųjų turėtume atlikti,“ – kalbėjo L. Andrikienė.

Politikė taip pat išreiškė susirūpinimą Lietuvos užsienio politikos ribotumu. Pasak jos, Lietuvai Arkties regionas atrodo tolimas ir neaktualus, o tuo tarpu jame, nepaisydamos daugybės aplinkosauginių problemų, siekia įsitvirtinti galingiausios pasaulio valstybės.

Viena iš jų, Kinija, Arktyje įsitvirtinti siekia jau 10 metų. Ypatingai valstybę milžinę domina logistinis aspektas – Šiaurės jūrų kelias, pradėtas naudoti dar 1932 metais. Tai – trumpiausias susisiekimo būdas tarp Vakarų Europos, Rusijos, Tolimųjų Rytų ir Pietryčių Azijos uostų, todėl nieko jau seniai nestebina valstybių ambicijos, siekiant valdyti šią transporto arteriją.

„Kinijai Arktis yra vienas iš pasaulio regionų ir kai jiems reikia gabenti savo prekes, jie ieško trumpiausių, pigiausių kelių. Dėl to Arktis juos domina,“ – komentavo L. Andrikienė. Be troškimo turėti patogų krovininių laivų kelią, ekonomiškai augančią valstybę taip pat domina galimybė Arktyje ieškoti naudingųjų iškasenų.

Vis dėlto, Rusijos interesas kovoje dėl gamtinių resursų šiame regione kol kas neturi konkurencijos. Šalį, kurios ekonominį stabilumą garantuoja išskirtinai vien gamtiniai resursai, neabejotinai domina neatrasti Arkties lobiai, visų pirma, naftos ir dujų ištekliai.

Siekdama pakloti kuo tvirtesnius pamatus šiame regione, Rusija iki šių metų pabaigos Arktyje ketina atidaryti 6 karines bazes. L. Andrikienė, aptardama Rusijos veiksmus Arktyje, paminėjo ir aktyviai šiame regione veikiančią naftos gigantę „Exxon Mobil“, kurios veikla politikei iki šiol nėra aiški: „Exxon“ labai aktyviai veikia Rusijoje, taip pat ir Arktyje, tačiau šiandien negalėčiau pasakyti, ką „Exxon“ veikia ir kas yra už jos šiuose veiksmuose.“

ES lyderiai: Kinijos strategija nėra mūsų strategija

Kita sritis, kuriai, L. Andrikienės nuomone, ES skiria per mažai dėmesio – Kinijos interesai ir glaudūs šios valstybės ryšiai su Rusija. Neatlikdama jokių karinių veiksmų, diplomatiškai ir užtikrintai, ši valstybė užima strategiškai svarbius taškus pasaulyje.

Susitikime su žurnalistais europarlamentarė teigė, kad iki šiol ES Kinijos siekių įsitvirtinti strategiškai palankiuose taškuose nevertino rimtai, tačiau dabar tam skiriama žymiai daugiau dėmesio. Kai 2013 metais Kinijos prezidentas paskelbė Šilko kelio ekonominio diržo strategiją, dar vadinamą OBOR, (angl. „One Belt, One Road“), Europoje į tai nebuvo tinkamai sureaguota. Niekas nesitikėjo, kad 6 žemėlapyje nupiešti koridoriai, einantys iš Kinijos per Aziją ir Europą, kada nors įgaus apčiuopiamą formą.

„Pirmas šaltas dušas buvo tada, kai, berods, 2015 metų vasarą kinų valstybinė įmonė „Cosco“ nusipirko visą Pirėjo uostą (red. Past. – vienas iš 6 OBOR strategijos koridorių baigiasi ties Pirėjo uostu.) Jie pasiėmė ne tik kontrolinį akcijų paketą, bet ir pasinaudojo labai sudėtinga Graikijos finansine padėtimi. Tada aš jau ir pati suvokiau, kad tai ne pasakėlė ir tie 6 koridoriai ne šiaip sau nupiešti.

Nereikia nė kariuomenės, kad galėtum ateiti ir įsigyti tokius strateginius objektus,“ – situaciją komentavo L. Andrikienė.

Tiesa, net ir tokie atkaklūs veiksmai nepaskatino ES lyderių entuziazmo Kinijos plėtros klausimais. Pasak europarlamentarės, „kai Kinijos prezidentas pasikvietė ES lyderius į Pekiną tam, kad pristatytų savo strategiją, jis tikėjosi visai kitokios reakcijos. O reakcija buvo tokia – jokio entuziazmo ir pasakymas, kad tai yra jų strategija, bet mums reikia turėti mūsų strategiją.“

Vis dėlto, atšiauri ES lyderių reakcija į Kinijos planus šios valstybės veiksmų nestabdo. Ypač didelį dėmesį kinai rodo Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui. Kinijos delegacijos jau ne kartą lankėsi sparčiai augančiame Klaipėdos jūrų uoste.

„Jeigu kam nors Lietuvoje atrodo, kad milžiniška Kinija mažutės Lietuvos net neįžvelgia, tai taip nėra, nes vieno koridoriaus pabaiga yra Klaipėdos jūrų uostas. Praeitais metais kalbėjau su uosto administracija ir klausiau, ar jie jaučia tą didėjantį susidomėjimą. Sakė, taip, vien šiais metais, o tai buvo ankstyvas ruduo, jie sulaukė 15 aukšto lygio delegacijų iš Kinijos. Jos atvažiuoja su planais ir derasi, kokių terminalų norėtų, kokiomis sąlygomis ir t.t.,“ – apibendrino L. Andrikienė.

Kinus taip pat domina pagreitį įgaunantis „Rail Baltica“ projektas, garantuosiantis patogų Baltijos šalių susisiekimą su visa Vakarų Europa. Be to, balandžio 18 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė sutartį su Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos bendrove „OTLK“, organizuojančia krovinių vežimą tarp Kinijos ir Vakarų Europos. Pagal šį susitarimą bus siekiama, kad konteineriniai traukiniai iš Kinijos per Lietuvą važinėtų reguliariai.

Kinijos ir Rusijos draugystė Europai nieko gero nežada

L. Andrikienė įsitikinusi, kad aktyvus Rusijos veržimasis į Arkties regioną ir Kinijos plėtra Europoje turės ne tik ekonominių, bet ir politinių pasekmių. Be to, jau dabar šių valstybių įtaka trukdo ES plėsti ryšius už Atlanto.

Kalbėdama apie daug vilčių suteikusias derybas dėl ES laisvosios prekybos susitarimo su JAV, politikė užsiminė, kad šios derybos Rusijai ir Kinijai pasirodė ypač nepalankios. „Rusijai ir Kinijai tai nepatiko nuo pat pradžių. Jie netgi sakė, kad apskųs mus Pasaulio prekybos organizacijai, nes mes iškreipiame visą prekybos balansą pasaulyje,“ – nuogąstavo politikė. Tokio pasipriešinimo rezultatas – sustabdytos derybos ir nežinia, koks bus tolimesnis jų likimas.

Nerimą kelia ir tai, kad Rusija aktyviai siekia bendradarbiavimo galimybių su Kinija dėl panašių šiose valstybėse vyraujančių nuotaikų. Abi šalys nėra patenkintos susiklosčiusia pasaulio tvarka ir norėtų ją pakeisti.

Savo pasisakymą europarlamentarė užbaigė optimizmo neteikiančia gaida: „Rusijos, o tuo pačiu ir Kinijos, interesas yra silpna ES. Stipri, pasaulio žaidėja ES jiems nereikalinga. Jiems nenaudingi mūsų nusistovėję transatlantiniai ryšiai su JAV. Jų tikslas yra suardyti tuos ryšius. <...> Tokiame laikmetyje dabar gyvename ir tai nėra jokia sąmokslo teorija.“

DELFI.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Avulis apie visuotinį NT mokestį: dabar turėtų būti sprendžiama kita bėda

Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad valdžia šiuo metu turėtų...

Istorikas sukritikavo sprendimą dėl Vytauto Landsbergio: tai daug pasako apie mūsų valdančiuosius (61)

Seimas nusprendė ir įstatymu patvirtino – profesorius Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos...

Nedėkite skėčių į šalį: mėgautis šiluma trukdys trumpi lietūs

Ketvirtadienio naktį lietingų debesų liko nedaug, bet dieną jų vėl padaugės. Jie į daugelį...

Ukrainos saugumo tarnyba paviešino rusų kario išpažintį: tai visam gyvenimui, aš sergu

„Tai visam gyvenimui, aš sergu. Ar žinai, kiek lavonų mačiau?“, – tai dalis pokalbio, kurį...

Delfi PliusDainius Sinkevičius

Dėl brendžio ir saldainių įkliuvusiai komisarei – tūkstantinė valstybės išmoka (3)

Darbo vietoje iš pavaldinės vienos verslininkės perduotą brendžio butelį ir saldainių dėžutę...

Karalių mieste sugiedota Tautiška giesmė: čia ypatinga vieta

Mindauginių vakarą Dzūkijoje visi keliai vedė į Merkinę – senąjį karalių ir miegančių...

Karas Ukrainoje. Rusija Zaporožės atominę elektrinę pavertė karine baze Donbase žmonės raginami evakuotis

Didžiojoje Ukrainos dalyje penktadienio vakarą buvo paskelbtas oro antskrydžio pavojus. Vietos...

Valstybės dienos proga – tradicinis priėmimas Prezidento rūmų vidiniame kieme: kvietimus gavo garbūs svečiai (2)

Prezidentas garbius svečius liepos 6-ąją pakvietė į surengtą tradicinį Valstybės dienos...

Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – jau tradicija tapęs Tautiškos giesmės giedojimas

Trečiadienį vyko Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dienos paminėjimas....

Mokslininkas dr. Vaičiūnas: tinkama mityba gali išgydyti lėtines, paveldėtas ir net mirtinas ligas – pokyčiai jaučiami jau po 2–3 savaičių įvardijo nesveikiausią ir geriausią mitybos būdus (2)

Jei manote, kad galite valgyti bet ką ir vėliau, gerai pasportavę, taip atpirksite organizmui...