Nors pastaraisiais dešimtmečiais rodikliai krito, 53 proc. ES gyventojų vis dar mano, jog šalis, kurioje jie gyvena, gavo daugiau naudos iš narystės E nei būtų turėjusi be jos.
Išskyrus kipriečius (28 proc.), kurie kaltina ES dėl nuostolių patirtų per bankų krizę, ir graikus (47 proc.), kurie mano, jog ES yra atsakinga už jų patirtus skaudžias taupymo priemones, mažų ES valstybių (Lietuvos, Maltos, Estijos, Danijos, Liuksemburgo, Slovakijos bei Airijos) gyventojai įvertino ES labai teigiamai (nuo 72 proc. iki 77 proc.).
Kaip rašo www.blogactiv.eu, stebina tai, kad visos šios šalys priklauso euro zonai (išimtis – Lietuva, ketinanti prisijungti prie euro zonos vėliausiai 2015 m.). Kuo mažesnė valstybė, tuo daugiau naudos ji gauna iš vieningos valiutos.
Didžiųjų ES valstybių tarpe, už savo gerovę ES labiausiai dėkinga Vokietija (61 proc.), o Italija (36 proc.) ir D. Britanija (41 proc.) ES jaučiasi dėkingos mažiausiai.
Šie rezultatai nestebina. Vokiečiai mažiausiai nukentėjo nuo krizės ir gavo daugiausiai naudos iš narystės ES ir euro zonoje. Italai susidūrė su sunkumais, derindamiesi prie ES apribojimų bei atlikdami aiškų vaidmenį ES valdyme, tuo tarpu Jungtinės Karalystės (JK) gyventojai, be jokios abejonės, stipriai paveikti euroskeptiškai nusiteikusių politikų ir žiniasklaidos bei britams būdingo uždarumo.
Tačiau visi ES gyventojai vertina laisvę keliauti, studijuoti ir dirbti kaip didžiausią ES pranašumą, aplenkiantį eurą ir taiką.
Taip pat nenuostabu, kad ES gyventojai vertina nedarbą kaip didžiausią iššūkį, aplenkiantį socialinę nelygybę, valstybinį įsiskolinimą bei prieigą prie darbo vietų. Deja, ES nėra pasirengusi (bent kol kas) efektyviai spręsti šių problemų.
Didėjanti praraja tarp gyventojų lūkesčių ir ES pajėgumų juos įgyvendinti anksčiau ar vėliau neabejotinai taps svarbiausia problema, jei politiniams lyderiams nepavyks su tuo susidoroti.
